Š. Sakalauskas: apie Eurolygos finalą ir turnyro reformą

Madridas ir Europos krepšinio gerbėjai šį savaitgalį gyvena krepšinio ritmu. Ispanijoje sostinėje vyksta stipriausio Senojo žemyno klubinio turnyro Eurolygos finalo ketvertas. Keturios stipriausios šių metų ekipos penktadienį stojo į kovas, po kurių paaiškėjo, kad dėl čempionų titulo kovos šeimininkų „Real“, kuriame rungtyniauja Jonas Mačiulis, ir Pirėjo „Olympiakos“ ekipos.

Pirmieji neturėjo vargo įveikdami Stambulo „Fenerbache-Ulker“, o graikai paskutinėmis sekundėmis 70:68 palaužė favoritais laikytą Maskvos CSKA klubą, kurio pasirodymą liūdnai stebėjo aukščiausi šalies pareigūnai. Tokį Rusijos klubo fiasko lėmė psichologinė įtampa ir per dažni keitimai, mano žinomas Lietuvos treneris Šarūnas Sakalauskas, šiuo metu einantis direktoriaus pareigas Vilniaus krepšinio mokykloje.

„Tai nėra Europos čempionatas, tai nėra olimpinės žaidynės, kur trečia vieta yra garbinga. Eurolygoje garbinga vieta yra pirma ir tos pralaimėjusios ekipos žaidžia dėl nieko. Todėl pusfinalyje lengviau žaisti tai ekipai, kuri nėra laikoma favorite. „Olympiakos“ žaidėjų niekas nebūtų smerkęs pralaimėjimo atveju. Starto pozicijos nebuvo lygios, bet kartu reikia pripažinti, kad CSKA yra stipresnė komanda.

Pirėjo klubo trenerio Gianniso Sfairopouloso veiksmai lėmė, kad „Olympiakos“ pralaimint, jie toliau tikėjo pergale. Jis, nežiūrint to, kad Vassilis Spanoulis prametė pirmus vienuoliką metimų, toliau leido jam žaisti, davė laisvę ir tai pasiteisino. Tuo tarpu CSKA ekipoje nesimatė to smogiamojo penketo. Treneris kiekvienose rungtynėse ieško tų žaidėjų, kurie jaučiasi, žaidžia gerai ir sudaro tą smogiamąjį penketą. Treneris tiek keitė žmones, kad nei Sony Weemsas, Andrejus Kirilenka nei kiti žaidėjai negalėjo įsižaisti ir jautėsi nesaugūs. O kada rungtynės lygios, nesaugiai besijaučiančio krepšininko veiksmai nebūna optimaliausi. Manyčiau, kad šioje vietoje tas pergalės raktas ir buvo“, – mano Š.Sakalauskas.

Specialisto pagyrų nusipelnė tiek laimėtojų treneris G. Sfairopoulosas, tiek CSKA vadovaujantis Dimitris Itoudis. Pasak Š.Sakalausko, maskviečiai buvo paruošę itin gerą gynybos planą, kuris visiškai neutralizavo pagrindinį „Olympiakos“ ginklą – žaidimą du prieš du, o ūgio persvara ir puiki pagalba ginantis neleido užbaigti atakų iš po krepšio. Tačiau graikai po didžiosios pertraukos pakeitė puolimo planą ir galiausiai pelnė pergalę.

„Tai buvo be galo sunkus uždavinys komandai, kuri visą sezoną sėkmingai naudojosi žaidimu du prieš du, o staiga CSKA pasiūlė tokią gynybą, kad varžovai strigo. Jie nesugebėjo įmesti iš po krepšio, nesužaidė du prieš du, tad beliko greitas puolimas, metimai ir prasiveržimai. Graikai neturi daug metikų, todėl teko ieškoti pataikančių žaidėjų ir kurti jiems progas. „Olympiakos“ trenerio atsakas, visiškai pakeičiant puolimo stilių, laikytis jo ir pasiekti pergalę yra fantastika“, – pagyrų negaili Š. Sakalauskas.

Antrajame pusfinalyje žiūrovai jau neišvydo tokios atkaklios kovos – „Real“ laimėjo antrąjį kėlinį 35:14 ir greitai išsprendė visus klausimus dėl nugalėtojo

„Turkų pralaimėjimą turbūt lėmė neturėjimas gerai vienas prieš vieną besiginančių gynėjų, kurie gali spausti visoje aikštėje. Tai neleido jiems sustabdyti greito ‚Real“ žaidimo. Jie rungtyniavo kaip įprasta greitai pereidami iš gynybos į puolimą, kai ataka trunka 6-8 sekundes. Bet tai nėra skuboti metimai – jeigu žaidėjas yra laisvas, jis turi teisę mesti. Antroje rungtynių pusėje „Fenerbache-Ulker“ treneris Želko Obradovičius priėmė labai įdomų sprendimą ir pabandė rungtynes pasukti retai taikomu būdu – žaisti agresyviai, grubiai, provokuojančiai, kad išmuštų Madrido ekipą ir įtrauktų į mikro konfliktus, žaidėjai pradėtų nervuotis, dingtų koncentracija. Jiems pavyko sumažinti skirtumą iki 12-14 taškų, bet traukinys jau buvo nuvažiavęs“, – antrąjį pusfinalį, kurį karališkasis klubas laimėjo 96:87, vertino specialistas.

Madrido klubas Eurolygos finale žais trečius metus iš eilės. Tuo tarpu „Olympiakos“ čempionų taurę kėlė 2012 ir 2013 metais. Būtent 2012/2013 m. sezono finale graikai 100:88 nugalėjo „Real“. Š. Sakalauskas viliasi, kad trečiasis kartas nemeluos ir Madrido klubas pagaliau taps stipriausiu Europoje.

„Norėtųsi, kad laimėtų „Real“, nes čia žaidžia J. Mačiulis. Vėlgi, Madridas turi stipresnę ekipą ir daugiau lygiaverčių žaidėjų. „Olympiakos“ suolelis trumpesnis. Tačiau jie neturės favoritų etiketės, o „Real“ visų ispanų ir klubo darbuotojų galvose matomas kaip čempionas. Kaip jie susitvarkys su tą įtampa daug ką lems. Jeigu „Olympiakos“ turės pakankamai jėgų gerai gintis vienas prieš vieną, stabdyti greitas atakas primetant pozicinį žaidimą ir prailginti „Real“ atakas nuo 8-14 iki 16-20 sekundžių, tada viskas įmanoma. Manau, kad lamėti turėtų „Real“, tačiau jei pirmoji rungtynių pusė baigsis apylygiai, šansai taps lygūs“, – spėja Š. Sakalauskas.

Matant nuolat dėl Eurolygos titulo besikaunant tik turtingiausius klubus, dažnas pagalvoja, ko reikėtų Lietuvos ekipoms, kad jos pagaliau pravertų Europos krepšinio elito duris. Šiuo metu Eurolygoje nuolat rungtyniauja tik Kauno „Žalgiris“, kuris turbūt niekada arba bent artimiausiu metu, kaip ir kiti lietuviški klubai, negalės pasigirti itin plačia pinigine.

„Tam reikia geros jaunimo programos ir klubo koncepcijos. Jeigu „Žalgirio“ neslėgtų skolos ir nebūtų darytos žaidėjų įsigyjimo ir komplektavimo klaidos ne vienerius metus, prie tokių žaidėjų kaip Jamesas Andersonas, Robertas Javtokas ir Paulius Jankūnas, kurie rungtyniauja puikiai, pridėjus dar 2-3 J. Andersono lygio žaidėjus ir prijungus turimą jaunimą, tikrai būtų galima galvoti apie finalinį ketvertą“, – mano Š. Sakalauskas.

Specialistas taip pat išskiria tai, kad finansinis stiprumas dar nelemia ekipos pajėgumo. Nereikia pamiršti ir klubo filosofijos, ideologijos ir socialinio vaidmenio. Žaidėjai turi suprasti už ką žaidžia, ką ekipa reikšia miestui ir šaliai: „To negalima įrašyti jokiame kontrakte, kad žaidėjas kovotų ir stengtųsi. Nes pinigų atidirbimas ir kova yra du skirtingi dalykai“.

Š. Sakalausko manymu, kauniečių jaunimo programa ir tinkamas darbas gali juos atvesti tarp stipriausių ekipų. Tam reikėtų talentingos jaunimo kartos, sujungtos su pajėgiais Lietuvos ir užsienio žaidėjais.