„Žalgirio“ šokėja Laura: yra manančių, kad esame bemokslės striptizo šokėjos

Kauno „Žalgirio" šokėjos stebina žiūrovus savo gimnastiniais sugebėjimais, todėl gali susidaryti įspūdis, kad kone pagrindinė gimnastikos paskirtis Lietuvoje – paruošti krepšinio šokėjas. „Žalgirio" šokėja Laura Patianikaitė – atvirai apie gimnastikos paskirtį, jos perspektyvas ir tėvų postūmį tapti krepšinio šokėja.

Trumpai papasakok, nuo ko prasidėjo visas šis tavo šokių „maratonas", – paprašėme Lauros.

Kai buvau penkerių metų, mama pirmą kartą nuvedė į gimnastikos salę. Mano mama buvo šokėja, gal todėl ji norėjo, kad ir aš užsiimčiau panašia veikla. Lankiau gimnastiką iki dešimties metų ir perėjau į sportinę aerobiką. Mečiau šią veiklą baigusi mokyklą, tačiau noras sportuoti nedingo. Vėliau mane pakvietė ateiti į visiškai nežinomą palaikymo komandą, tiesiog pašokti varžybų metu. Žinoma, aš išnaudojau savo gimnastinius sugebėjimus, todėl, kai vieną kartą į mūsų varžybas atėjo „Žalgirio" šokėjų vadovė, ji pastebėjo mane. Tuomet mane pakvietė prisijungti prie jų. Pripažinsiu, iš pradžių aš buvau nusiteikusi prieš palaikymo šokėjas, man atrodė, kad jos tiesiog „maivosi", daugiau nieko. Pabandyti ir pasilikti čia mane pastūmėjo tėvai.

Ar tavo tėvai labiau norėjo, kad šoktum su palaikymo komanda, nei toliau kažko siektum gimnastikoje?

Na, taip. Atsimenu, kai eidavome su tėvais į „Žalgirio" rungtynes ir kai pertraukėlių metu pasirodydavo šokėjos, mano tėvai man sakydavo: „Laura, pažiūrėk ir tu taip galėtum šokti ir pasirodyti kaip jos." Jie tiesiog manė, kad su gimnastika ar sportine aerobika pasiekti Lietuvoje kažką daugiau – praktiškai neįmanoma.



Ką manai apie šių dienų gimnastiką? Tavo nuomone, tai perspektyvi sporto šaka ar vis dėlto būti krepšinio šokėja yra pelningiau ir smagiau?

Mes tam neturėjome gerų sąlygų, tiesiog nelabai buvo kam finansuoti, kad kažkur išvažiuotume. Dabar gimnastika po truputį populiarėja, bet labai nežymiai. Turime vieną olimpietį Roką Guščiną, kuris tikrai yra puikus gimnastas, tačiau taip, man būti krepšinio šokėja – pelningiau. Nors ir nedaug uždirbame, bet dauguma šokėjų turi ir kitus darbus. Gal galėčiau taip pasakyti: „Žalgirio" šokėjų vardas suteikia didesnes galimybes kažkur kitur gauti gerą darbą.

Ar tai buvo tavo svajonių darbas, ar turi kitą svajonę?

Tai nebuvo mano svajonių darbas, kaip ir sakiau, aš iš pradžių nelabai norėjau ten šokti. Gal nelabai ir tikėjausi, kad pakvies, bet dabar nesigailiu. Aš ateityje norėčiau turėti savo sporto klubą. Ateitį siesiu su sportu. Manau, kad tai įgyvendinama, tik reikia pinigų ir didelio noro. Norą aš turiu.

Ką labiau norėtum ateityje treniruoti: gimnastus ar krepšinio šokėjas?

Gimnastikos trenere nelabai norėčiau būti, tačiau krepšinio šokėjų trenere – taip, norėčiau. Manau, kad tai pelningiau būtų ir man pačiai priimtiniau, smagiau.

Ką manai apie teiginį, kad gimnastikos paskirtis Lietuvoje – ruošti krepšinio šokėjas? Pagrįstum jį ar paneigtum?

Manau, kad paneigčiau, nes labai daug gimnasčių neateina pas mus. Pastebėjau, kad gimnastės nelabai sieja savo gyvenimą su sportu, gal jos tiesiog galvoja, kad Lietuvoje pelningai užsiimti gimnastika yra neįmanoma. Yra vienetai panelių, kurios pabaigusios gimnastiką ateina pas mus, gal jos tiesiog nepagalvoja apie galimybę šokti palaikymo komandoje. Daugumai tai atrodo nepriimtina, galbūt į mus pažiūrėti ateina daugiau vyrai nei moterys. Žinote, ir tos mūsų aprangos sulaukia daug neigiamų atsiliepimų, ypač iš moterų.



Kokių dažniausiai neigiamų komentarų sulauki dėl savo užsiimamos veiklos?

Sulaukiu. Aš esu iš tų, kurios mėgsta pasiskaityti komentarus. Dar labai mėgstu pati komentuoti. Daug yra sugedusių žmonių, kurie mėgsta išsakyti neigiamą nuomonę. Pavyzdžiui, būna straipsnis apie mus, kur būna aiškiai parašyta, kad mes visos mokomės, turime darbus, bet tai jiems nesvarbu, jie vis tiek komentuoja, kad esame bemokslės striptizo šokėjos. Manau, kad tai jie rašo iš pavydo, dažniausiai tos komentatorės būna moterys. Aišku, mūsų aprangos būna gana provokuojančios, gal todėl moterys pyksta, kad jų vyrai žiūri tuo metu ne į jas, o į mus.

Kaip manai, ar daugumos gimnasčių svajonė – tapti „Žalgirio" šokėjomis?

Manau, ne visų, bet daugumos. Aš kai eidavau į treniruotę universitete, visos mergaitės pažinojo mane ir stengėsi man padaryti įspūdį. Pribėgusios sakydavo, kaip jos nori ateityje tapti „Žalgirio" šokėjomis. Tai čia gal yra labiau ne gimnastikos paskirtis – ruošti krepšinio šokėjas, bet pačių sportininkių pasirinkimas ir noras.



Vis dėlto pripažinkime, kad „Žalgirio" šokėjų karjera nėra amžina, tai ką veikia šokėjos pabaigusios šią karjerą, ką pati planuoji veikti, kai jau nuspręsi nebešokti?

Aš esu vos ne vienintelė, kuri studijuoja būtent treniravimą. Nesiruošiu labai ilgai šokti. Aš manau, kad būti „Žalgirio" šokėja yra labiau hobis. Dauguma merginų savo ateitį sieja visai su kitais dalykais. Manau, kad šis „Žalgirio" šokėjos „brandas" ateityje man tikrai padės daugiau pasiekti.

Jei atvirai, aš siūlyčiau tėvams savo vaikus vesti į gimnastiką. Ši sporto šaka yra visų sporto šakų pradininkė. Ji prideda grakštumo, laikysenos, jėgos. Na, o po to ateityje jau rinktis tą sporto šaką, kuri labiau patinka. Nebūtina eiti į palaikymo komandą šokti. Bet gimnastiką lankyti yra privalumas.

















Milda Vengraitytė | Alfa.lt

{fcomment}