Ar žinojote? Kurioziški J. Arlaucko atsiminimai: prie ko privedė gėrimas su Sabu ir Kurčiu

Buvęs krepšininkas, lietuvių kilmės amerikietis Joe Arlauckas kalbėdamas su Ispanijos tinklalapio jotdown.es žurnalistais pasidalijo įdomiomis istorijomis iš savo karjeros, kurioje jam teko rungtyniauti ir su keliais žymiais lietuviais.

Neišpildęs savo svajonės ilgam įsitvirtinti NBA, geriausiais savo laikais 1993-1998 m. jis žaidė Madrido „Real“ gretose, kur dvejus metus rungtyniavo su Arvydu Saboniu, o vienerius – su Rimu Kurtinaičiu.

Pateikiame 1987-2000 metais profesionaliai rungtyniavusio amerikiečio pokalbio su Ispanijos žiniasklaida įdomiausias vietas.

Apie agentą, privertusį susimąstyti apie perspektyvas NBA lygoje, kurioje jis sužaidė vos devynerias rungtynes: „Sutikau agentą Joe Glassą po rungtynių, kuriose pelniau 35 taškus. Buvau laimingas ir pasiruošęs NBA naujokų biržai, o visi aplink man žadėjo ateitį NBA lygoje. Vis dėlto J. Glassas priėjo prie manęs su cigaru burnoje ir tarė: „Tu laimingas? Sužaidei gerai, bet tai tik vienerios rungtynės. Nesi sutvertas NBA lygai ir turi tai atsiminti.“

Likau nesupratęs jo žodžius ir jų nesureikšminau, tačiau praeidamas pro šalį paėmiau jo vizitinę kortelę. Galiausiai prieš pat naujokų biržą susižeidžiau čiurną, buvau pašauktas žemu šaukimu (74-uoju) ir niekas manimi nebesidomėjo. Tuomet ir nusprendžiau paskambinti J. Glassui, kuris atsiliepęs nusijuokė ir sutiko dirbti su manimi. Taip ir dirbome iki pat mano karjeros pabaigos.“

Apie draugystės su A. Saboniu, su kuriuo J. Arlauckas žaidė 1993-1995 m., pradžią: „Pirmosiomis dienomis jis man atrodė keistas, nes šnekėjo labai nedaug. Tai – gerai, tačiau pačioje pradžioje man jis pasirodė atšiaurus. Aš jo klausdavau: „Kas blogai, ar žaisi kortomis?“, o jis atsakydavo tiesiog „taip“ bei daugiau nebekalbėdavo.

Be to, man buvo sunku apsiprasti su jo žaidimu baudos aikštelėje. Mėgdavau rungtyniauti netoli krepšio, tačiau kai ten būdavo Sabas, vietos kitiems nebelikdavo. Vis dėlto greitai prie to prisitaikiau ir susižaidžiau su juo.“

Apie žaidėjų, tarp jų ir lietuvių, šventimą laimėjus Ispanijos čempionatą: „Rimas visada sakydavo: „Trys taškai visada geriau nei du, mažyti. Nesuprantu, kam reikalingi tie dvitaškiai.“ Jis tikrai mėgo mesti iš trijų taškų zonos.

R. Kurtinaitis yra vienas geriausių žmonių, kuriuos sutikau per savo gyvenimą. Kai laimėjome lygą, šventėme keturias ar penkias dienas iš eilės. Nuvykome į A. Sabonio, o galbūt Jose Biriukovo, namus ir Rimas įšoko į baseiną, kuriame beveik nebuvo vandens. Vėliau vykome į parduotuvę, o visas jo veidas buvo kruvinas.

Galiausiai nuvykome pas mane, o A. Sabonis ir R. Kurtinaitis priėję prie šaldytuvo iš jo išėmė visą vaikų maistą bei sudėjo 15 butelių degtinės. Aš buvau šokiruotas, o jie tik tarė man: „Nusiramink“.

Tuomet visą dieną gėrėme alų, kelias jo dėžes. Šeštą valandą jie paėmė šampano taures, pripylė į jas pomidorų sulčių, pabarstė pipirais ir užpylė degtinės. O tuomet gėrėme taurelę po taurelės, ir taip 15 butelių.

Tai dar ne viskas – po to nuėjome pavalgyti į japonų restoraną, o kertant pėsčiųjų perėją R. Kurtinaits sustabdė automobilį. Jame sėdėję vaikinai jam kažką pasakė, kaip čempionui, o Rimas tiesiog užšoko ant mašinos, įlipo pro galinį langą ir išvažiavo gerti su jais. Tie trys vaikinai jį tiesiog išsivežė ir niekas nežinojo, kur jis yra.“

Apie laikus Sakramento „Kings“ klube, kurį 1987-1988 metų sezone treniravo legendinis krepšininkas Billas Russellas: „Billas buvo senas dėdė, nežinojęs, ką reiškia treniruotis. Pirmą dieną, kai jį pamačiau, jis nuėjo atsisėsti į tribūnas ir užmigo, o atsikėlęs po dviejų valandų tarė: „Jau pusė dvylikos, greitai praėjo treniruotė. Man laikas eiti žaisti golfą.“

Turėjome gerą komandą, tačiau naktimis... Mūsų niekas nekontroliavo, galėjome daryti, ką norime – kazino, vakarėliai, prostitutės. Žinoma, jei nukentėdavo asmeniniai rodikliai, turėjai palikti klubą. Be to, niekas nesirūpindavo kitais – jei tu susilaužai čiurną, kitiems tai nerūpės, nes visi kovoja už savo gerbūvį.“

Alfa.lt