R. Butautas – apie LSU krepšinio specialistų ruošimą bei pagrindines savybes, kurias turi turėti treneris

Įsibėgėjanti naujoji Lietuvos krepšinio lygos ir pagrindinio rėmėjo „Rimi“ iniciatyva ir toliau skatina visus aktyviai praleisti laisvalaikį vasarą bei visuose lygos miestuose norinčius kviečia registruotis į nemokamus krepšinio užsiėmimus gryname ore.

Naujai užgimęs projektas „Varom į kiemą?“ yra prieinamas visiems norintiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, pilietybės, fizinio pasiruošimo ar kitų kriterijų. Šio projekto pagalba siekiama sukurti draugišką sporto bendruomenę, kurioje kiekvienas gali rasti savo vietą ir praleisti laiką prasmingai. Šie užsiėmimai ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir stiprina bendruomeniškumo jausmą.

Portalas LKL.lt pakalbino buvusį Lietuvos rinktinės vyr. trenerį, dabartinį Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšinio studijų ir mokslo centrui vadovaujantį Ramūną Butautą. Jau nuo 2018 metų R. Butautas savo krepšinio filosofija dalinasi su studentais bei aktyviai prisideda prie būsimų šalies trenerių parengimo. LSU krepšinio studijų ir mokslo centro vadovas pokalbyje išsamiai papasakojo apie trenerio profesiją ir studijas universitete bei kaip studentams pavyksta įgauti praktinių įgūdžių.

– Jūsų nuomone, kuo yra ypatingas toks projektas kaip „LKL Street x Rimi“?

– Visų pirmiausia tai yra puikus socialinis projektas, kuris padeda populiarinti krepšinį bei turi edukacinę prasmę. Dalyvių yra įvairaus amžiaus, o tame tarpe ir mūsų studentų, kurie gali tobulinti savo įgūdžius. Tai yra puiki laisvalaikio praleidimo forma, kurios metu jaunimas žaidžia krepšinį, o neskiria laiko žalingoms veikloms. Lietuva yra krepšinio šalis ir jau vien dėl to mums tai yra prasmingas projektas.

– „LKL Street x Rimi“ jau įsibėgėjo. Kaip manote, kokių praktinių įgūdžių LSU studentams pavyko įgyti?

– Studentai įgauna profesinių įgūdžių: jie turi galimybė panaudoti savo išmoktas krepšinio mokymo metodikas, tobulinimo metodikas, taip pat sužino kaip reikia komunikuoti su auklėtiniais, aplinka. Kiekviename mieste, kiekvienose pratybose susirenka kitas kontingentas tiek amžiumi, tiek savo sugebėjimais bei mokėjimas prisiderinti prie kiekvieno auklėtinio, todėl yra svarbu išmokti prisitaikyti prie situacijų bei mokėti bendrauti su žiūrovais esančiais už aikštelės ribų. Manau, jog tai studentams yra neįkainojama patirtis.

– Ar toks krepšinio projektas, kaip „LKL Street x Rimi“, skatina ir kitas sporto šakas siekti kažko panašaus?

– Manau tai yra puikus, sveikintinas pavyzdys, jog profesionali Lietuvos krepšinio lyga sumąstė ir įgyvendino tokį socialinį projektą. Pagal savo paskirtį, jie yra aukščiausia krepšinio lyga, kurioje žaidžia profesionalūs krepšininkai, visgi šis projektas nukreiptas į jaunimą, mėgėjišką krepšinį, todėl LKL rodo puikų pavyzdį kitoms sporto šakoms.

– Ką patartumėte norintiems eiti trenerio keliu?

– Pradėčiau nuo paminėjimo, jog mūsų universitetas yra vienintelis specializuotas sporto universitetas Lietuvoje. Jau penkerius metus turime atkurtą krepšinio katedrą (dabar yra ir kitų pavadinimų: Krepšinio mokslų ir studijų centras, kuris specializuotai ruošia krepšinio trenerius ar jaunuolius, kurie myli krepšinį. Norint pratęsti asmeninį tobulėjimą, surišti savo gyvenimą su krepšinių ar kita sporto šaka, tapti treneriais, būti sporto vadovais, kineziterapeutais – kviečiame studijuoti mūsų Lietuvos sporto universitete. Dar paminėčiau, jog tarp daugiau nei 30 tūkstančių sporto universitetų, mūsų universitetas pagal Šanchajaus vertinimą yra 133 vietoje.

– Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, studijuojant treniravimo sistemas?

– Yra toks posakis: „Susirask mėgstamą darbą ir tau visą gyvenimą nereikės dirbti“. Manau tie studentai, kurie ateina pas mus mokytis, įgyja tokią profesiją dėl kurios jiems nereikės dirbti visą gyvenimą. Meilė krepšiniui tampa profesija, o tai yra idealus variantas. Mano gyvenime taip ir nutiko, todėl stengiuosi tą pačią filosofiją perteikti savo studentams. Iššūkių, kurių pasitaiko kelyje net nepavadinčiau iššūkiais, kadangi jie yra susiję su mėgstama veikla.

– Kaip matote krepšinio trenerių profesijos ateitį Lietuvoje?

– Turbūt nieks neabejoja, kad krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Ji yra prestižinė bei visuotinai gerbiama profesija Lietuvoje. Deja, dėl savo populiarumo, tenka pripažinti, kad pradedančiųjų trenerių uždarbis yra nedidelis, todėl jaunieji specialistai turi aukotis. Tai esu praėjęs ir aš bei kiti treneriai, tačiau tikiu, jog su laiku keisis šis požiūris į jaunuosius trenerius, kurių tarp kitko labai trūksta, o paklausa trenerių yra didelė. Aš tikiuosi iš mūsų sporto valdžios ir valstybės, jog bus pradedama labiau rūpintis jaunaisiais specialistais. Tokiu būdu, ši specialybė taptų ne tik iš požiūrio kaip prestižinė, bet ir dėl uždarbio.

– Koks buvo jūsų, kaip studento, kelias bei kaip pavyko tapti krepšinio treneriu?

– Mano tėtis – Stepas Butautas, praeityje žinomas krepšininkas ir treneris. Kažkada jis man pasakė frazę, kuri įstrigo bei man padėjo gyvenime siekti savo užsibrėžtų tikslų. Jis man paminėjo, jog jeigu nori tapti treneriu, turi pradėti nuo žemiausio laiptelio, pradėti treniruoti vaikus, jaunimą ir tokiu būdu kopti į profesionalų krepšinį (tapti profesionaliųjų krepšininkų treneriu, treniruoti geriausias komandas bei žaidėjus). Manau dauguma trenerių yra praėję šitą kelią. Iššūkių buvo tikrai nemažai, tačiau kai myli darbą, tau tai net nėra darbas. Kada tu turi tikslus ir jų sieki kryptingai, gyvenimas tau tai atperka. Taip pat yra didelė atsakomybė treniruoti vaikus, nes treneris ne tik turi mokinti krepšinio paslapčių, bet taip pat turi didelę įtaką jaunuolių charakterio formavimuisi. Treneris yra lyg savotiškas gyvenimo mokytojas, o pastarojo asmeninis pavyzdys yra labai svarbus nukreipiant jaunimą teisinga kryptimi. Savo studentams akcentuoju, kad reikia tobulėti ne tik krepšinio srityje, bet taip pat yra privaloma būti įvairiapusiškai išsilavinusiam, aukštos moralės bei turėti tvirtas gyvenimiškas pozicijas ir vertybes, kurias vėliau galėtų perduoti mažiesiems krepšininkams bei jaunuoliams.

– Kokią įtaką šiuolaikinės technologijos daro trenerių darbo efektyvumui ir rezultatams?

- Mūsų tikslas yra parengti šiuolaikinį, visapusiškai pasirengusį trenerį. Asmuo, baigęs studijas, turi būti įgyjęs žinias ne tik kaip treniruoti vaikus, bet ir privalo turėti puikų taktinį pasirengimą, pasiruošimą visuomet žengti žingsnį į aukštesnį lygį. Ypatingai ruošiant trenerio asistentus ir/ar krepšinio skautus yra labai svarbios šiuolaikinės technologijos, kurias esame plačiai įdiegę LSU. Taip pat naudojames pačiomis moderniausiomis krepšinio programomis ir jau nuo pirmojo kurso studentai atlieka skautingo darbus, testuoja įvairias programas. Svarbu paminėti, jog universitete turime vieną pažangiausių tyrimų laboratorijų Europoje.

– Kokias pagrindines savybes turi turėti krepšinio treneris?

– Visų pirmiausią, kaip ir prieš tai buvau minėjas, treneris turi būti įvairiapusiškai išsilavinęs, tiek vaikų, tiek profesionaliame sporte, jog galėtų teigiamai įtakoti vaikus, o profesionaliems krepšininkams būtų autoritetas. Svarbu, jog treneris galėtų šnekėti visomis temomis, nepriklausomai ar pokalbis būtų apie baletą, teatrą, istoriją arba politiką. Antras dalykas, kurį išskirčiau – charakterio savybės. Treneris turi turėti charizmą, spinduliuoti energija, mokėti atlaikyti psichologinį krūvį. Ši profesija yra sunki. Vaikų krepšinyje yra jaučiamas didelis spaudimas pačių vaikų tėvų, o profesionaliame krepšinyje iš žiniasklaidos, aplinkos ir fanų. Šiuolaikiniam treneriui dabar yra iškelti dideli reikalavimai, todėl treneris turi būti tvirto charakterio, jog gebėtų šiuos niuansus atlaikyti. Geras treneris visuomet turi stengtis tobulėti, gilinti savo žinias. Dar kartą pasikartosiu, jog mūsų krepšinio ir sporto studijų centras siekia ir skatina trenerius tobulinti savo žinias tiek iš teorinės pusės, tiek iš praktinės pusės.

– Kokia yra jūsų nuomonė apie tarptautines stažuotes? Ar Lietuvos sporto universitetas irgi jas vykdo?

– Mūsų universitetas didelį dėmesį skiria tarptautiškumui. Pas mus studijuoti atvyksta daug užsieniečių iš įvairių šalių: Ispanijos, Italijos, Amerikos, Turkijos bei dauguma iš Balkanų šalių. Ypatingai tai liečia magistro studijas, nes mes esame atviri bendradarbiavimui su visomis pasaulio šalimis ir stengiamės, kad kiekvienais metais tos studijos taptų kuo tarptautiškesnės.

– Ar palaikote ryšį su buvusiais studentais ir ar padedate darbartiniams, kurie praktikuojasi įvairiuose projektuose?

– Mes palaikome ryšį tiek su dabartiniais, tiek su buvusiais studentais. Labai džiaugiuosi, jog gaunu skambučius iš buvusių studentų, o kai kurie ir gyvai mane aplanko. Didžiuojuosi, jog jie nuolat stengiasi tobulėti ir klausia įvairių patarimų. Tas nuolatinis ryšis mane labai džiugina, todėl tikiuosi išlaikyti tokią tradiciją, o mūsų studijų skyrius visuomet padės visiems studentams.

LKL.lt