I. Vaitkus tiki savo komandos galimybėmis: „Važiuojame į Klaipėdą pateikti staigmenų“

LKL, kurią remia „Betsson“ / R. Lukoševičiaus nuotr.

Kėdainių „Nevėžis-Paskolų klubas“ (4-10) senųjų ir Naujųjų metų sandūroje išgyvena intriguojantį laikotarpį.

Gruodžio pabaigoje Laimono Eglinsko kariauna iškovojo skambią pergalę prieš jo buvusio bendražygio Nenado Čanako vadovaujamą Panevėžio „Lietkabelį“ (77:69).

Tačiau praėjusią savaitę teko sugerti skaudžią nesėkmę Šiauliuose (95:98), kur emocijomis žaibavo komandos naujokas Seltonas Miguelis ir „Šiaulių“ kapitonas Vaidas Kariniauskas. Žaisdamas prieš savo gimtojo miesto ekipą pratęsimą tritaškiu dar galėjo išplėšti ekipos kapitonas Ignas Vaitkus, bet puolėjas sužingsniavo ir pergalė atiteko šiauliečiams.

Tačiau laiko liūdėti nėra – per artimiausią savaitę kėdainiečiai sužais du mačus paeiliui išvykoje su Klaipėdos „Neptūnu“ (8-5). Vienas iš jų bus ypatingos svarbos.

Šįvakar L. Eglinsko auklėtiniai su uostamiesčio krepšininkais varžysis LKL, kurią remia „Betsson“, reguliariojo sezono mače, o kitą šeštadienį – Citadele KMT ketvirtfinalyje, kur po pirmojo susitikimo 11 taškų persvarą turi „Neptūnas“.

Pagrindo tikėti staigmenomis, kaip rodo istorija, yra. Dar pernai panašioje situacijoje patys klaipėdiečiai išvykoje išsikapstė iš analogiško deficito prieš Vilniaus „Rytą“, o dar vėliau liko vos per vieną Deivido Gailiaus tolimą metimą nuo titulo.

Jei „Nevėžiui-Paskolų klubui“ pavyktų pateikti sensaciją, tai būtų pirmasis Citadele KMT finalo ketvertas klubo istorijoje. Tik kėdainiečiai ir pirmamečiai čempionato dalyviai „Gargždai“ iš dabartinių klubų negali pasigirti kada nors žaidę šio turnyro pusfinalyje.

Iš dabartinės Kėdainių komandos žaidėjų tokio lygio varžybų patirties turi tik I. Vaitkus, lemiamose turnyro kovose atstovavęs Utenos „Juventus“ klubui, bei L. Eglinskas, talkindavęs N. Čanakui Panevėžyje.

Šio vakaro susitikimą Klaipėdoje nuo 19 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“. Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su Kėdainių klubo kapitonu.

– Rungtynės su „Šiauliais“ buvo išties įdomios tiek dėl krepšinio, tiek dėl aplink kunkuliavusių emocijų – V. Kariniausko ir S. Miguelio konflikto. Vis tik pabaigoje turėta proga nepavyko pasinaudoti ir teko pripažinti pralaimėjimą. Kokius apmąstymus iš tų rungtynių išsivežėte į Kėdainius?

– Visada tokios rungtynės, kuomet pralaimi keliais taškeliais, nuvilia. Vis tiek nelaimėjome, nepasiekėme taško. Nėra skirtumo, ar praloši 20 taškų, ar trimis taškais. Bet žiūrint į tas rungtynes, buvo daug tokių smulkmenų, techninių, nesportinių pražangų. Kontroliuojant savo emocijas būtų galima to išvengti, ir gal rezultatas būtų kitoks. Tos nuotaikos nebuvo labai geros, bet nėra kada liūdėti. Žiūrime į priekį.

– Ar tie emocingi momentai ir žaidėjams rungtynes padaro smagesnes, kaip ir žiūrovams?

– Manau, tie dalykai labiau patinka žiūrovams. Aš jau daug metų žaidžiu, manęs neišmuša tie dalykai iš vėžių, kaip žaidėjo. Aišku, Kariniauskas galbūt nėra tas kažkoks supersnaiperis. Komandos taiko rizikas ir kai jis nubaudžia jas, išlieja savo emocijas. Tas yra normalu žaidėjui. O mes turime savo žaidybinį planą. Jeigu yra rizika, tai laikomės to plano. Įmeta – įmeta. Nemanau, kad reikėtų veltis į tuos emocinius dalykus.

Aš neklausiau Seltono, ką jam ten tiksliai sakė, bet kažką negražaus gal ir pasakė. Gal kažkiek įsižeidė. Jis atvažiavęs į trečias rungtynes, buvo karštas ir taip pasielgė. Manau, ateityje tikrai nedarys taip, kitaip stengsis išspręsti tokias situacijas.

– Galbūt geriau, kai legionieriai demonstruoja karštakošiškumą, nei abejingumą?

– Faktas, kad jis toks. Jau galima nuo pirmų treniruočių matyti, kaip jis treniruojasi. Nori kažkur palaikyti, kažkur patempti, kažkur patrukdyti. vienas prieš kitą treniruotėse išbandai treniruotėse, kas geriau atrodys. Tas labai džiugina, kad jis yra būtent toks, kad bando paspausti tiek save, tiek aplinkinius, prieš kuriuos žaidžia, kurie prieš jį ginasi. Tai tikrai džiugina.

– Atrodo, kad S. Miguelis į puolimą įsiliejo sklandžiai (angolietis pelno po 19,5 taško ir renka 15 naudingumo balų – aut.). Ar jo potencialas iškart leidžia tikėtis, kad jis gali tapti komandos lyderiu ir kompensuoti Tony Perkinso išvykimą?

– Mes kalbėjome ir su treneriais, ir su žaidėjais, kad jis į mūsų dėlionę labai neblogai tiko. Toks žaidėjas, kuris gali išsikeisti, gali pats vienas spręsti situacijas. Tas labai džiugina. Manau, kad jis prisitaikė labai gerai, be to yra žaidęs ir matosi, kad supranta tą europinį krepšinį – kaip, kas, kur. Jei dar keletą dalykų pridėtų, paskirstytų kamuolį, būtų dar geriau, nes dabar gan nemažai praleidžia laiko su kamuoliu. Moka užsibaiginėti, bet jeigu dar ir pajungtų labiau kitus komandos draugus, tai viskas būtų tikrai gerai.

– Pastaruoju metu pergalėmis Kėdainiuose nesninga, bet neseniai pasiekėte saldžią pergalę, ypač treneriui, prieš „Lietkabelį“. Kiek tokie laimėjimai prieš nominalius favoritus padeda komandai auginti pasitikėjimą ir atsispirti nuo tų gerų emocijų?

– Labai padeda. Visų pirma, atsiranda pasitikėjimas, kad galime, nesvarbu, prieš ką žaidžiame. „Lietkabelis“ nugalėjo vienintelis „Žalgirį“ išvykoje, „Rytą“, ir mums pavyko juos nugalėti. Kai pagalvoji, kad turime to potencialo, nereikia žaisti absoliučiai virš galimybių, kad žaistume su tokiomis komandomis. Tą patį sakiau ir komandai: reikia žaisti savo galimybėmis ir tikrai turime šansą su kiekviena komanda laimėti. Gerai, gal „Žalgiris“ yra kitas dalykas, bet jeigu žaidžiame pagal savo galimybes, pagal trenerio paruoštą planą, tai tikrai su bet kuo galime žaisti. Tos rungtynės tą parodė ir reikėtų išlaikyti tą mąstymą: einame į rungtynes ir nesvarbu, koks varžovas – galime laimėti. Labiau neramina, kad vieninteliai lygoje pralošėme Jonavai tas dvejas rungtynes – tie taškai buvo skaudūs. Yra rungtynės, kur esame „underdogai“, bet yra rungtynės, kur esam apylygiai ar net favoritai. Reikėtų pateisinti statusą per tas rungtynes, kurias turime pasiimti, o ekstra saldžius taškelius visada malonu pasiimti.

– Dvi netikėtos nesėkmės prieš jonaviečius būtų galėjusios jus kilstelėti bent iki šeštosios vietos, tačiau ir be jų nesate taip toli nuo ten. Ar šiuo metu, tavo akimis, komanda eina teisingu keliu?

– Manau, kad taip. Koks procesas vyksta treniruotėse, kokį darbą atlieka treneriai – manau, kad viskas bus gerai ir bus tų pergalių. Aišku, tie du taškeliai Jonavoje gan skaudūs, bet Jonava, galima sakyti, irgi paleido taškus „Neptūnui“ tiek išvykoje, tiek namuose. Tai nėra bloga komanda, tiesiog dabar taip dėliojasi viskas. Viskas gali pasisukti į bet kurią pusę. Žiūrime visų pirma į save, į procesą – kaip mes norime, ko mes norime. Mano supratimu, tai, kaip mes sportuojame, kaip ruošiamės, kaip atsakingai viskas vyksta treniruotėse ir visame procese – aš labai pozityviai žiūriu į likusią sezono dalį.

– L. Eglinskas yra jaunas treneris, įdomiai kalbantis spaudos konferencijose, neslepiantis emocijų. Kaip jam sekasi autoritetą auginti komandoje?

– Tikrai žmogus, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Išlaiko labai teisingą liniją tarp žaidėjų ir to, kad jis yra treneris. Manau, kiekvienas komandoje jį gerbia, bet tuo pačiu žino, kad gali žmogiškai paklausti, padiskutuoti. Laimonas visada priims informaciją ir ras geriausią sprendimą. Tose komandose, kurios yra antroje lentelės pusėje, daug ką teigiamai keičia, kai treneris rodo pozityvą ir pasitikėjimą – žaidėjams tai ypač svarbu. Mačiau daug pavyzdžių: prie vieno trenerio žaidėjai įsitempę, o prie kito, gavę pozityvą, atrodo visai kitaip. Laimono treniruočių procesas aukštame lygyje – viskas sudėliota nuo A iki Z. Žmogus tikrai atsiduoda šimtu procentų – tiek jis, tiek asistentai. Mane tai labai džiugina. Būna, kad procesas nėra lengvas, turime ir ilgesnių treniruočių, bet kai kol kas yra keturios pergalės, mums reikia dirbti. Esame jauna komanda, žaidėjai tą supranta, dar pasilieka po treniruočių. Kaip komanda judame į priekį, kaip žaidėjai – asmeniškai taip pat. Kol kas tik geriausi žodžiai apie Laimoną. Laikas – magiškas dalykas. Įdomu, kur jis ateityje atsidurs.

– Tau pačiam Kėdainiuose tai yra jau trečias sezonas paeiliui, o vaidmuo išlieka gana svarbus (32-ejų krepšininkas per beveik 21 minutę fiksuoja 8,4 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 8,9 naudingumo balo vidurkius – aut.). Kaip pats vertini savo indėlį į komandos rezultatus – ar jau arti maksimumo, ar dar jauti neišnaudotą potencialą?

– Dabar sakyčiau, kad darausi žaidėjas, kuris labiau orientuojasi į klubo viziją – kaip jie nori auginti žaidėjus. Man labai smagu prisidėti prie žaidėjų tobulėjimo, padėti jiems. Jaučiu pagarbą kaip kapitonas – ateina, paklausia. Iš praeitų sezonų matau žaidėjus, kurie išėjo į aukštesnį lygį ir ten gerai žaidžia, bendraujame – tas džiugina. Norisi mažiau žiūrėti į save, labiau į tai, ką galiu duoti jaunesniems, kur yra jų ribos. Po to jie išvažiuoja į geresnius klubus, Europos taurės komandas. Matau, kad ten gerai žaidžia, smagu, kad gal kažkiek padėjau. Aš išlieku profesionalas, man taškų nereikia – svarbiausia pergalė. Kai ateina pergalė, kaip su „Lietkabeliu“, mėgaujiesi kiekviena minute. Lyginant sezono pradžią ir dabar – matau, kaip kiekvienas tobulėja. Klubo vizija yra auginti žaidėjus, duoti jiems atsiskleisti. Aš noriu prie to prisidėti ir labiau akcentuoju, kaip galiu prieiti prie žaidėjų ir padaryti juos geresnius. Tada ir komandai bus naudingiau. Aš turiu savo dalykus: vienos rungtynės tokios, kitos – kitokios, bet išeinu, turiu užduotį, bandau prisitaikyti. Atėjęs Seltonas daugiau būna su kamuoliu, bet mano tikslas – ne paimti iš jo kamuolį ar metimus. Aš prisitaikau – einu kovoti dėl kamuolių, ginuosi ir panašiai. Tai man teikia malonumą.

– Dabar dvi savaites paeiliui jūsų laukia „Neptūnas“. Antrosios rungtynės bus didesnės vertės. Kiek tokiose situacijose realu tikėtis slapukavimo ir gudravimo artėjančiame mače?

– Nemanau, kad kažkur kažką paslėpsi. Dabar visos technologijos leidžia pažiūrėti, kaip, kas ir kur. Neturime kažkokių naujų žaidėjų. Atvažiavo tas pats Seltonas – dabar jau komandos žino, kaip jis žaidžia, ką žaidžia, kur ir kaip gintis. Slapukavimo nebus. Labiau žiūrime į save. Turime tikrai daugiau laiko negu „Neptūnas“ pasiruošti prieš mus. Tą laiką išnaudojome atsakingai ir produktyviai. Abiejų rungtynių svarba – aukšta, nesižvalgome į priekį, kol kas žiūrime tik į artimiausias rungtynes. „Neptūnas“ turi intensyvų grafiką. Aš pats žinau, kaip būna – kūnai ne tokie švieži. Čia gal mūsų pranašumas, pasiruošimas. Bandysime kabintis, žaisti pagal savo galimybes ir tikrai kausimės dėl pergalės.

– Klaipėdiečius treniruoja neseniai Kėdainių klubui vadovavęs Gediminas Petrauskas. Pastaruoju metu ši komanda sulaukia daug kritikos dėl savo gynybos. Ar Klaipėdoje matosi tas pats braižas, kaip Kėdainiuose? O gal treneris labiau taikosi prie ten surinktos sudėties?

– Kiek žiūriu ir pats stebiu, trenerio braižas labai panašus. Iš tų dvejų metų su manimi – yra panašių derinių. Žaidimas orientuotas labiau į puolimą, duoda laisvę žaidėjams, kas yra labai gerai būnant žaidėju. Komanda gali greitai užsiauginti pranašumą, bet pritrūksta stabilumo jį išlaikyti. Pas juos rungtynės kaip kalneliai – išsiveržia, bet sunku išlaikyti pranašumą dėl gynybos ar forsuotų metimų, tada greitai grįžta varžovai. Braižas – labai panašus, žaidėjai surinkti tokie, kokius jis mėgsta: turi metikų, kuriančių, didelių žmonių. Dabar pas juos keitėsi priekinė linija, bet pagal galimybes – tokia, kokios norėjo treneris. Gynyba panaši būdavo ir pas mus. Nemažai praleisdavome taškų, bet būdavo mačų, kai ta gynyba veikdavo. Antra sezono pusė visada būdavo stipri. „Neptūnas“ – stipri komanda, turinti viską, ko reikia, kad galėtų žaisti prieš stipriausius.

– Citadele KMT pirmajame mače per paskutiniąsias keliasdešimt sekundžių leidote varžovams susikrauti dviženklį pranašumą, tačiau skirtumas nėra kosminis – iš panašios situacijos pernai išsigelbėjo tas pats „Neptūnas“. Turint omeny klaipėdiečių bėdas gynyboje, ar jumyse rusena reali viltis kabintis į finalo ketverto kelialapį, kuris būtų pirmasis jūsų klubui ir daugeliui jo žaidėjų?

– Jau akcentuojame, kad čia tikrai geras formatas, kur „underdogai“ gali pateikti staigmenų. Liūdna, kad jų pranašumas išaugo per paskutines 40 sekundžių nuo keturių taškų iki vienuolikos – apmaudu. Po rungtynių galvojau apie tai. Buvome panašioje situacijoje su „Juventus“, Jie ieškojo kažko geriau, bet po pratęsimo pralošė mums. Dabar panašiai buvo jau mums – galvojome greitai užpulti, bet mums nepavyko, o jie užpuolė greitai. Jei būtų keturių taškų skirtumas, žaidžiant išvykoje iki ketvirto kėlinio apylyges rungtynes – būtų nemažas spaudimas namų komandai, ir galėjo viskas pasisukti į bet kurią pusę. Bet ir dabar žaisime negalvodami apie skirtumą – svarbiausia išsilaikyti rungtynėse, kad rezultatas būtų apylygis, o ketvirtame kėlinyje žiūrėsime, kaip viskas spręsis. Mes neturime ko prarasti. Važiuosime, kausimės. Esame gerai pasiruošę, turėjome laiko, darysime savo dalykus ir bandysime kabintis. Važiuojame pateikti staigmenų – jeigu netikėti ir negalvoti apie tai, ko ten išvis važiuoti?

LKL.lt