G. Vainauskas – apie „Lietuvos ryto“ sezoną, Eurolygą ir kainų politiką

Nors Eurolyga paliko už borto Vilniaus „Lietuvos rytą", klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas tiki, kad kitas sezonas pagaliau taps persilaužimu titulų badą kelerius metus išgyvenančiai sostinės komandai.

Susigrąžinti į tribūnas sirgalius, atsikovoti prarastas pozicijas Lietuvoje ir Europoje.

G.Vainauskas kalba apie ambicingus „Lietuvos ryto" tikslus neslėpdamas, kad svarbiausia – nekartoti pastarųjų metų klaidų.

Kas lėmė sausą pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui" LKL finalo serijoje? Kodėl komandoje neliks Martyno Gecevičiaus? Ar iš tiesų keičiasi Vilniaus klubo vadovybė? G.Vainauskas atvirai atsakė į labiausiai intriguojančius klausimus.

Pirmojoje interviu dalyje G.Vainauskas kalbėjo apie Eurolygą, „Lietuvos ryto" sezoną, sugrįžimą į „Siemens" areną bei bilietų kainas.

– „Lietuvos rytas" pralaimėjo konkurencinę kovą dėl vardinio kelialapio į Eurolygą. Kodėl elitinio turnyro rengėjai atsuko nugarą Vilniaus klubui?

– Dėl ilgamečio darbo ir didžiulių pastangų jau buvo tapę tradicija, kad Lietuvos vicečempionas dalyvauja Eurolygoje – tai parodė ir pernykštis „Neptūno" pavyzdys.

Bet pagrindinis Europos klubų krepšinio turnyras kasmet tampa vis labiau komercinis. Vis mažiau atsižvelgiama į skirtingų šalių interesus ir sportinius principus.

Po pastarojo Eurolygos vadovybės balsavimo – tiksliau, nutarimo, nes to balsavimo nelabai ir buvo – kilo kaip niekada prieštaringų klausimų.

Kodėl staiga Eurolygoje atsiranda Stambulo „Darussafaka", kuri Turkijoje pasiekė tik ketvirtfinalį?

Kodėl turnyre nestartuos Jeruzalės „Hapoel", kuris tapo Izraelio čempionu, bet liko už borto, nors kitų pagrindinių Europos krepšinio šalių čempionams buvo suteikti kelialapiai?

Kodėl puikiai dirbantis Berlyno „Alba" klubas nepateko tarp 24 geriausių žemyno klubų, nors praėjusį sezoną liko tik per plauką nuo Eurolygos ketvirtfinalio?

Kodėl Eurolygos marškinėlius matuojasi Rusijos provincijos miesto Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban", kuri nenuėjo toliau nei VTB jungtinės lygos pusfinalis?

Mes „Lietuvos ryto" klube visi galėtume būti pikti ir nelaimingi, kad Eurolyga vėl aplenks Vilnių. Bet kai matai puokštę dar skausmingesnių pavyzdžių, darosi suprantama, kad ne krepšinis Eurolygai yra svarbiausias veiksnys.

Pradedi manyti, kad patekai į krepšinio teatrą, kur neaišku nei kas vyksta scenoje, nei užkulisiuose. Mums skauda, bet kitiems, negavusiems vardinio kvietimo, turėtų būti dar skaudžiau.

Anksčiau kelerius metus galiojo reitingų sistema, pagal kurią buvo aišku, kas ir kodėl žaidžia Eurolygoje, – komandų likimas priklausė nuo šalių rezultatų Europos turnyruose.

Bet reitingai staiga dingo. Turbūt todėl, kad kai viskas kaip ant delno, nebeįmanoma drumsti vandens.

Šį tarpsezonį, kai vėl itin paaštrėjo kova tarp privataus turnyro Eurolygos ir „FIBA Europe", akivaizdu, kad konkurentus labiausiai bandoma pranokti pinigais.

Todėl galima numanyti, kad būtent pinigai tiek „Lokomotiv-Kuban", tiek „Darussafaka" padėjo atsirasti Eurolygoje.

Juk Lietuvos krepšinio lygai buvo pažadėta, kad, be A licenciją turinčio „Žalgirio", Eurolygoje būtinai dalyvaus dar vienas klubas.

Per pastaruosius metus LKL, vadovaujant prezidentui Remigijui Milašiui, stipriai pasistūmėjo į priekį, šalies čempionatas tapo intriguojantis ir Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu sakė: kas jau kas, bet Lietuva tikrai turės dvi vietas.

Pastarosiomis savaitėmis užpildėme daug dokumentų, kuriuos Eurolyga siuntė kito sezono dalyviams. Ir staiga pirmadienio vakare viskas apvirto aukštyn kojomis.

– Tačiau ar praėjusį sezoną „Lietuvos rytas" pats padarė viską, kad pelnytų Eurolygos pasitikėjimą?

– Dalis kaltės tenka ir mūsų klubui, ir Vilniaus sirgaliams.

Eurolygai nesunku rasti pasiteisinimą: į jūsų rungtynes pastaruoju metu renkasi mažiau žiūrovų nei anksčiau.

Mes neatsitiktinai ėmėme žaisti mažoje arenoje, nes pamatėme, kad susidomėjimas krepšiniu Vilniuje – kaip, beje, ir visoje Lietuvoje – atslūgęs. Gal žmonės varžybas stebi per televizorių ar internetu, gal atsiranda kitokios veiklos, bet krepšinio tribūnų tuštėjimas – akivaizdi tendencija.

Tai tikrai nepridėjo mums pliusų kovojant dėl Eurolygos kelialapio.

Kiekvienas perkantis bilietą nors kažkiek prisideda prie komandos išlaikymo.

Bet svarbiausia – kad nuo žiūrovų geranoriškumo ir atsakingumo priklauso ir tai, kur žais jų komanda.

Pilnos tribūnos parodo – klubas nusipelnė žaisti aukščiausiu lygiu. Tai, kad praėjusį sezoną vilniečiai nesiveržė į tribūnas, galbūt ir leido Eurolygai ignoruoti Lietuvą.

– O gal viską lėmė pinigai? Tarkime, sezono abonementas pernai kainavo brangiai – 766 litus, arba 222 eurus.

– Taip, brangu. Bet sąmoningai nustatėme tokią kainą. Manėme, kad palyginti turtingame mieste Vilniuje atsiras krepšinio žiūrovų, kurie užpildys 2500 vietų areną ir kartu finansiškai padės klubui.

Šiemet mūsų bilietų kainų politika keisis. Tuo ir, žinoma, gražiu krepšiniu pabandysime grąžinti „Lietuvos ryto" sirgalius į tribūnas.

– Kalbama, kad nuo rudens „Lietuvos ryto" ekipa sugrįš į „Siemens" areną žaisti svarbiausių rungtynių. Išsprendėte nesutarimus su didžiausios Vilniaus salės savininkais?

– Derybos krypsta palankia linkme. Ankstesnės „Siemens" sąlygos mums buvo drakoniškos – didžiulė neteisybė, kad klubas iš kai kurių rungtynių gaudavo mažiau pajamų negu pati arena.

Buvome priversti rekonstruoti „Lietuvos ryto" krepšinio areną: įrengti papildomų vietų, naujas šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemas, pagerinti kitą infrastruktūrą ir sukurti tikrai patogias sąlygas žmonėms iš labai arti stebėti krepšinį.

– Yra pašiepiančių praėjusį „Lietuvos ryto" sezoną: juo reikia džiaugtis, nes iš pernykštės trečiosios vietos LKL čempionate palypėta į antrąją. O kaip situaciją vertinate jūs?

– Pradėkime nuo to, kad pernai, mano įsitikinimu, buvome stipriausia komanda Lietuvoje ir tikrai turėjome laimėti LKL.

Bet dėl nelemtų sutapimų jau pusfinalyje susidūrėme su „Žalgiriu", kuriam serija iki dviejų pergalių buvo palankesnė, – kauniečiams nusišypsojo sėkmė.

O pastarąjį sezoną pagal biudžetą buvome tik treti – po „Žalgirio" ir „Neptūno". Vertinant šiuo požiūriu, pasiekėme gerą rezultatą.

– LKL finalo rezultatą 0:4 net ir kauniečiai pavadino neatspindinčiu tikrojo komandų pajėgumo.

Kokia serijos baigtis jums būtų atrodžiusi dėsninga?

– Tikrai kitaip galėjo susiklostyti abejos rungtynės Kaune ir neaišku, kaip tokiu atveju būtų pasibaigusi visa serija. Pernykštė patirtis rodo, kad ne visada laimi tuo metu esantys stipriausi.

Mes iššvaistėme daug jėgų pusfinalyje kovodami su „Neptūnu", o „Žalgiris" turėjo laiko pasirengti finalui.

Negalėčiau pasakyti, kad ir teisėjai puikiai atliko savo darbą. Galbūt jie stengėsi, bet kai trečiose finalo serijos rungtynėse Kaune paskutinę minutę arbitrai tris kartus suklysta ne mūsų naudai, kyla visokių minčių.

Kiekvienas gali manyti, ką nori, ir apie tą situaciją, kai paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse su „Žalgiriu" lemiamu momentu vietoj akivaizdžios kauniečių pražangos mūsų žaidėjui buvo sušvilptas neštas kamuolys.

Kai žiūri įrašą, tas švilpukas atrodo neįtikėtinas.

Antrojoje interviu dalyje G.Vainauskas pasakos apie Martyną Gecevičių, sutartį su Artūru Gudaičiu, Virginijų Šeškų, legionierius, investicijos ir pažadą klubo gerbėjams.







Tomas Aleksiūnas | lrytas.lt



{fcomment}