Ateinančio sezono „Rytas“ – energinga, agresyvi ir pergalių ištroškusi vilkų gauja

Vakar naująjį klubo logotipą atskleidę Vilniaus „Ryto“ vadovai akcentavo jame labiausiai išryškintą Vilniaus simbolį – vilką, kuris turėtų tapti komandos tvirtumo ir ryžto simboliu. Panašu, kad tvirtumu ir agresyvumu sostinės ekipa nuo rudens pasižymės ir ant parketo, kadangi naujai buriama Dainiaus Adomaičio kariauna atrodo kaip kraujo ir pergalių ištroškusių vilkų darinys.

Nors iki „Ryto“ komplektacijos paveikslo pabaigos dar liko keli potėpiai, bendrą vaizdą apie Lietuvos vicečempionų galimybes susidaryti jau galima. Nuo vasaros pradžios klubą jau papildė penki nauji žaidėjai – Eimantas Bendžius, Evaldas Kairys, Mattas Farrellas, Dominique‘as Suttonas ir D. J. Seeley.

Šie krepšininkai pakeis kitų karjeros krypčių ieškančius arba jau radusius Beną Madgeną, Jimmy Baroną, Artūrą Jomantą, Mindaugą Lukauskį, Travisą Petersoną, Louką Mavrokefalidį ir Egidijų Mockevičių.

„Visi jie tikrai labai patyrę ir geri žaidėjai. Bet norime truputį jaunesnės komandos“, – su LKL.lt kalbėdamas apie didžiąją dalį komandą jau palikusių krepšininkų kiek anksčiau teigė D. Adomaitis. Trenerio norai, ko gero, bus išpildyti.

Atletiškumu ir individualiais gynėjų sugebėjimais paremtas sudėtis dar dirbdamas Klaipėdos „Neptūne“ formavęs D. Adomaitis savo principų neišsižadėjo ir atvykęs į sostinės klubą. Nors „Ryto“ naujokų negalima laikyti pirmos jaunystės žaidėjais – prie tokios kategorijos galima būtų priskirti tik pavasarį universitetą baigusį 23-ejų M. Farrellą, – visi jie pasižymi solidžiais energijos užtaisais ir Vilniaus klubą turėtų paversti tikru sprogstamuoju vienetu.

Jokių „minkštų“ žaidėjų

Bene ryškiausiai energingų krepšininkų kategorijoje turėtų žibėti Italijoje pastaruosius sezonus praleidęs ir ten su LeBronu Jamesu lygintas bei „Dominatoriumi“ pramintas D. Suttonas. Vos 196 cm ūgio krepšininkas dėl savo neeilinių fizinių savybių rungtyniauja sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje bei yra įvardijamas kaip vienas stipriausių žaidėjų visoje Europoje.

Nors D. Suttonui jau 31-eri, aikštėje jis veikiau primena krepšinio alkį jaučiantį jaunuolį, nei išsisėmusį veteraną. „Ant lentos“ nuolat lipantis amerikietis yra puikus šiuolaikinio „krepšinio be pozicijų“ pavyzdys – teoriškai žaisdamas pozicijoje, kurios krepšininkai didžiąją laiko dalį leidžia po krepšiu, iškilus būtinybei D. Suttonas savo greičiu ir driblingu ne ką tenusileidžia varžovų gynėjams ar lengviesiems kraštams bei gali jiems prilygti tiek puolime, tiek gynyboje.

Būtent šio žaidėjo privalumus savoje aikštės pusėje pristatydamas naujoką išskyrė ir D. Adomaitis, pabrėždamas bene svarbiausią jo savybę.

„Dominique‘as yra labai universalus gynyboje ir gali dengti visas penkias pozicijas, – kalbėdamas su oficialia klubo svetaine naujoką vertino strategas. – Jis suteiks mūsų žaidimui daugiau įvairovės bei duos patirties žaidžiant svarbiausias rungtynes.“

Būsimam komandos draugui savo niekad neužgęstančiu varikliuku nusileisti neturėtų ir M. Farrellas, rungtyniausiantis įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Nors pristatydami šį žaidėją sostinės klubo vadovai išskyrė jo pataikymą ir puikius komandinio žaidimo įgūdžius, viena svarbiausių jo savybių atstovaujant Notr Damo universitetą NCAA pirmenybėse buvo ir į aikštelę įnešama energija.

Ypatingais atletiniais gebėjimais nepasižymintis nedidukas 185 cm ūgio gynėjas puikiai tiks pagyvinti komandos žaidimą ir priblokšti jau kiek nuvargusius varžovus, atlikdamas panašias funkcijas į prieš kelerius metus Kauno „Žalgirio“ gyvybės užtaisu buvusį Luką Lekavičių.

„Mattas turi didelį potencialą, alkį tobulėti ir žaidžia labiau komandinį krepšinį, todėl puikiai tinka mūsų komandai. Tikimės, kad laikui bėgant jis užaugs į vieną svarbiausių „Ryto“ žaidėjų“, – trijų metų sutartį su sostinės klubu pasirašiusį žaidėją įvertino „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza.

Kiek kitokiomis savybėmis išsiskiria likę Vilniaus ekipos naujokai, tačiau ir jie aikštėje neturėtų būti laikomi „minkštais“ krepšininkais – tai etiketė, labai tinkama tokiems „Rytą“ palikusiems aukštaūgiams, kaip T. Petersonas ar L. Mavrokefalidis.

E. Bendžiaus stiprybė – tritaškiai, tačiau puolėjas savo ilgomis rankomis ir sutvirtėjusiu kūnu vis geriau gali atlikti savo užduotis ir gynyboje. Be to, klaipėdietis fantastiškai tinka D. Adomaičio propaguojamam „small ballo“ žaidimui, kuomet į sunkiojo krašto puolėjo poziciją leidžiamas lengvas, greitas ir tritaškius pataikantis žaidėjas.

Taiklumu, kaip savo stipriausia savybe, pasižymi ir D. J. Seeley, tačiau šis patyręs amerikietis ankstesnėse savo stotelėse išsiskyrė ir puikiu žaidimo organizavimu ir patikima gynyba. Savoje aikštės pusėje statistu neturėtų būti ir dėl puikios savo uoslės „po lenta“ bei pozicijų užsiėmimo giriamas E. Kairys.

O kaip gi su pataikymu?

Daugelis vertindami „Ryto“ vasaros darbus pastebėjo ir galimą vilniečių ateinančio sezono trūkumą – stabiliais metimais iš tolimesnės distancijos nepasižyminčių žaidėjų gausą. „Rytas“ LKL atkrintamosiose jau kentėjo dėl nestabilaus komandoje likusio Chriso Kramerio pataikymo iš už tritaškio linijos, o dabar prie jo prisijungė ir švaistyti kamuolių iš tolimos distancijos nevengiantis, tačiau to efektyviai daryti nesugebantis D. Suttonas.

Gerais pataikymo gabumais nežvilga ir dar keli Vilniaus komandos sudėties krepšininkai – tik pernai šiuo aspektu „Neptūne“ sužibėjęs, tačiau sostinėje vėl stabilumo netekęs Arnas Butkevičius ir visiškai iš toli neatakuojantys „centrai“ Martynas Echodas ir Evaldas Kairys.

Vis dėlto šią galimą spragą vilniečiai turėtų kompensuoti žaidimo kūrėjais – savybe, pastaruoju metu vis labiau vertinama ne tik už Atlanto, bet ir tokių sužibėjusių trenerių kaip Šarūnas Jasikevičius.

Prie iš praėjusio sezono komandoje likusių įžaidėjų Ch. Kramerio ir Mindaugo Girdžiūno, „Ryto“ vadovai pridėjo dar du abejose gynėjų pozicijose galinčius žaisti krepšininkus M. Farrellą ir D. J. Seeley, o užsiimti žaidimo organizavimu nevengia net ir arčiau krepšio žaisiantis D. Suttonas.

Tokia su kamuoliu galinčių žaisti krepšininkų gausa „Ryto“ žaidime, ko gero, sąlygos gausybę „du prieš du“ derinių, į kuriuos turėtų būti įtraukti puikiai link krepšio po pastatytos užtvaros judantys M. Echodas ir E. Kairys. Be to, vilniečiai turėtų pasižymėti ir deriniais, skirtais išvesti gerai kamuolį valdančius žaidėjus atakuoti varžovus „vienas prieš vieną“ – jei pernai tokiu žaidimo elemento „Ryto“ gretose pasižymėjo tik M. Girdžiūnas, dabar „apžaisti“ lėtesnį ar žemesnį oponentą gali imtis ir D.J. Seeley, M. Farrellas ar D. Suttonas.

Be to, Vilniuje vis dar laukiama mažiausiai dviejų naujokų – lengvojo krašto puolėjo ir aukštaūgio. Neabejotina, kad komandos vadovai labiausiai siekia įsigyti stabiliai atakuoti sugebančius krepšininkus, tad tai tik dar labiau praplėstų vilniečių galimybes puolime.

„Kiekviena komanda turi savų pliusų ir minusų, – LKL.lt pabrėžė D. Adomaitis. – Mes tikrai nesame ta komanda, kuri gali įsigyti žaidėjų, darančių viską. Dedame akcentus sau svarbiose vietose. Dominique‘o pataikymo iš toli procentas gal nėra geras, bet, kai žiūri rungtynes, supranti, kodėl taip būna. Jis ir nėra metikas – numatome jam sunkiojo krašto puolėjo vaidmenį.

O Kramerio pataikymas iš toli akcentuojamas buvo prasidėjus atkrintamosioms varžyboms. Gal tai buvo psichologija. Sezono metu matėme, kad jis pataiko iš penkių tritaškių keturis, meta užtikrintai. Žinome, kaip jis rungtyniavo anksčiau, taigi juo neabejoju.“

Gynyba be „skylių“?

Jei puolime žvelgiant į „Ryto“ sudėtį dar galima rasti silpnųjų vietų, tai savoje aikštės pusėje naujoji komandos sudėtis atrodo itin sunkiai pralaužiama.

Iš pernai ekipoje liko vienu geriausių LKL gynybos specialistų vadintas Ch. Krameris, visą savo karjerą gynybiniais sugebėjimais pasižymėjęs A. Butkevičius ir šioje srityje tobulėti nenustojantis M. Echodas, o prie jų prisijungė visų penkių pozicijų žaidėjų „uždengti“ galintis D. Suttonas, puikiai su varžovų snaiperiais tvarkytis galintis D. J. Seeley bei toli gražu ne statisto vaidmenis gynyboje atliksiantys E. Bendžius, M. Farrellas ir E. Kairys.

Belieka sulaukti, kuo vilniečiai užpildys likusias dvi laisvas sudėties spragas. Vis dėlto bent jau kol kas ekipos vadovybės darbas komandos sirgalius turėtų džiuginti – ateinantį sezoną jie aikštėje su juodai-raudonai-balta apranga turėtų išvysti tikrą energingų, agresyvių ir išalkusių vilkų gaują.








Marius Milašius | Alfa.lt