A. Butkevičius prieš antrąjį sezono derbį: „Norėtųsi sakyti, kad blogas laikotarpis jau praeityje“

FIBA nuotr.

Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe-LKL“) pasitinka jau antrąjį šio 2020-2021 m. sezono derbį tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“.

Pirmoji Lietuvos krepšinio grandų dvikova Vilniuje baigėsi čempionų žalgiriečių pergale, tačiau jau šį sekmadienį vyksiantis derbis atrodys kitaip – jis pirmą kartą istorijoje vyks be žiūrovų, o „Ryto“ komanda į kovą stos išretinta traumų.

Pirmąjį derbį Vilniuje „Žalgiris“ laimėjo 84:72, taip spalio mėnesį išrašydamas „Rytui“ pirmąjį sezono pralaimėjimą. Nuo pirmosios tarpusavio akistatos spalį iki dabar, abi komandos išgyveno skirtingus laikotarpius.

„Žalgiris“ nušuoliavo laimėdamas visas žaistas rungtynes ir pakildamas į pirmąją turnyro lentelės vietą, o „Rytas“ po nesėkmės prieš kauniečius iškart patyrė ir dar du pralaimėjimus – Pasvalyje ir Kėdaniuose.

Martinas Schilleris po pirmojo lietuviškos krepšinio klasikos krikšto Vilniuje džiaugėsi savo komandos žaidimu, patikino, kad pats savo kailiu pajautė derbio atmosferą. Donaldas Kairys savo ruožtu šyptelėjęs užsiminę, kad debiutas „Betsafe-LKL“ derbyje galėjo susiklostyti ir geriau.

Nors nuo pirmojo derbio prabėgo tik kiek daugiau nei mėnuo, „Žalgiris“ savo teritorijoje sutiks visiškai kitokį „Rytą“. Sostinės ekipoje nebeliko vieno lyderių Demetriuso Jacksono, taip pat amerikiečio Chriso McCollougho, traumas patyrė centras Rokas Gustys ir kapitonas Arnas Butkevičius.

LKL.lt prieš artėjantį derbį kalbėjosi su „Ryto“ kapitonu A. Butkevičiumi, kuriam tai bus pirmoji „Žalgirio“ ir „Ryto“ dvikova, kurią jis pats bus priverstas stebėti iš šono.

Butkevičiui praėjusią savaitę buvo atlikta pėdos operacija – rungtyniauti kapitonas negalės dar maždaug mėnesį. Tiesa, net ir atlikdamas reabilitaciją, iškart po operacijos A. Butkevičius prisijungė prie „Ryto“ komandos treniruočių – jas krepšininkas lanko kiekvieną dieną, tiesa, dirba atskirai nuo komandos.

Kalbėdamas su LKL.lt „Ryto“ kapitonas patikino, kad matyti tokią tuščią, kartais net su trimis-keturiais žmonėmis vykstančią komandos treniruotę – keistas jausmas. Dar keistesnis jausmas, kaip sako pats A. Butkevičius, bus nepasirodyti ant parketo rungtynėse prieš „Žalgirį“, tačiau jis tiki, kad kiekvienas komandos narys sekmadienio dvikovoje paliks visą save – kartais žinojimas, kad atidavei viską, ką gali, pasak krepšininko, atperka tą nemalonų pralaimėjimo skonį.

„Visų pirma tai tiesiog nėra daug žaidėjų. Dabar, kai grįžo po rinktinės stovyklos, tos treniruotės atrodo solidžiau, bet tikrai kurį laiką nebuvo pilnavertės – jos pilnavertės ir negali būti, kai neturime pakankamai žaidėjų“, – sakė A. Butkevičius.

– Arnai, pradėkime nuo jūsų sveikatos. Kaip pavyko operacija, kada planuojate grįžti į rungtynių rėžimą?

– Nuo operacijos, kuri buvo atlikta prieš savaitę, reabilitacija užtruks maždaug keturias-penkias savaites. Net pats nelabai supratau, kaip tą pirštą susilaužiau, tik vėliau pastebėjome lūžį. Iš pradžių manėme, kad operacijos nereikės, bet vėliau paaiškėjo, kad teks ją daryti. Daug daugiau laisvo laiko neatsirado, kiekvieną dieną treniruojuosi kartu su komanda, tik atlieku atskirus pratimus. Keistas jausmas matyti, kaip tavo komanda treniruojasi ir negalėti jai padėti.

– Atrodo Arnas Butkevičius ir traumos nebuvo tokia jau artima draugystė...

– Esu patyręs traumų ir anksčiau, bet pastaruosius kelis metus dėl jų turbūt nebuvau praleidęs jokių rungtynių ar treniruočių – atrodė, kad tas tamsesnis laikotarpis jau praeityje, bet štai, atsitiko kaip atsitiko. Tokia keistoka trauma, bet aš pasitikiu daktarais, kartu darome viską, kad tas sugrįžimas įvyktų kuo anksčiau.

– Kuo yra keistas tas jausmas matyti savo komandą iš šono?

– Visų pirma tai tiesiog nėra daug žaidėjų. Dabar, kai grįžo po rinktinės stovyklos, tos treniruotės atrodo solidžiau, bet tikrai kurį laiką nebuvo pilnavertės jos pilnavertės ir negali būti, kai neturime pakankamai žaidėjų. Dabar su šia situacija susiduriame mes, vėliau susidurs turbūt kiekviena komanda, kelios jau yra susidūrusios anksčiau. Tenka suprasti, kad situacijos nepakeisi ir prie jos prisitaikyti – yra kaip yra, dirbame, kaip galime.

– Kokį jums asmeniškai įspūdį paliko pirmoji dvikova su „Žalgiriu“?

– Pirmasis derbis paliko dvejopą įspūdį. Visų pirma, tai galbūt pirmas derbis su tiek sąlyginai nedaug žiūrovų, visų antra, tai pačios rungtynės buvo labai banguotos – mes gerai pradėjome, bet po to pamėtėme ritmą ir nebesugebėjome grįžti, pasivyti varžovų. Tokiose rungtynėse viską lemia komandinis žaidimas ir užsidegimas, nė vienas žaidėjas negali ieškoti sau geresnės statistikos. Tai džiaugtis dėl pirmojo derbio negalime, bet manau, parodėme, kad galime kautis.

– Antrasis derbis jau visai netrukus, o jūs dar niekada nesate jo praleidęs. Sunku žinoti, kad komanda žais be kapitono?

– Visada norisi ne tik paraginti komandos draugus, duoti patarimus, bet ir pačiam padėti komandai aikštelėje. Jau vien treniruotis atskirtam nuo komandos yra keistas jausmas, o rungtynėse tas jausmas dar labiau išaugs. Be abejo, bus sunku viską stebėti iš šono. Visada norisi padėti, kad ir kaip rungtynės besiklostytų.

– Arnai, žinant tai, kad „Rytas“ nebus stipriausios sudėties, galbūt komanda šiame derbyje gali kažką laimėti net ir patyrusi pralaimėjimą?

– Viskas susideda į tašką turnyro lentelėje. Kaip rungtynės vyko, niekas neprisimins, visi prisimins tik tai, kas tas rungtynes laimėjo. Tai visų pirma mums svarbiausia iškovoti pergalę, bet kiekvienas po rungtynių pats puikiai supranta, ar dvikovoje atidavė visą save, ar ne. Jei žinai, kad padarei viską, ką galėjai, tai net ir pralaimėjus kartais pernelyg savęs negrauži. Bet jei žinai, kad rungtynėse nepalikai viso savęs, tada tas pralaimėjimas kerta dar labiau.

– O kas bendrai šiame sezone jus nustebino labiausiai?

– Mane galbūt labiausiai nustebinome mes patys, būtent nuo pirmų rungtynių su „Žalgiriu“. Po to pralaimėjimo Vilniuje įkritome į duobę, iš kurios išlipti tikrai nėra taip jau lengva – po kelių nesėkmių iš eilės tas kiekvienas pralaimėjimas tampa dar skaudesnis. Bet džiugu, kad iš duobės, atrodo, išlipome. Norėtųsi sakyti, kad tas blogas laikotarpis jau praeityje, bet dabar dėl saviizoliacijos ir traumų vėl toli gražu negalime sakyti, kad esame geriausios formos.

– Žvelgiant į jūsų statistika, akivaizdu, kad rungtynėse su „Žalgiriu“ atliekate labiau gynybines funkcijas. Ar tai yra pilnai komandos susitarimas, išnaudoti jus, kaip gynybos ramstį?

– Derbiuose absoliučiai nėra vietos asmeninių rodiklių rinkimui. Kiekvienas turi kovoti ne tik už save, bet ir už komandos draugus. Jei kažkas pradėtų rinkti savo statistiką, tai tikrai atsispindėtų ir galutiniame rezultate – pradėjus asmeniškai tempti komandą, prieš tokį varžovą kaip „Žalgiris“, visų rungtynių tikrai neištempsi, neatsilaikysi.

– Tai koks gi jūsų akimis bus šis, antrasis sezono derbis?

– Pirmas derbis buvo kitoks dėl atsinaujinusių komandų ir bendrai dėl to, kad vyko jau prieš pat karantino pradžią. Antrasis derbis irgi bus kitoks, mūsų komanda kiek pasikeitusi, dabar dar išretėjusi. Panašu, kad abu pirmieji sezono derbiai bus kiek kitokie.

LKL.lt