E. Fridrikssonas: kai esu aikštėje, niekada nematau didesnių ar stipresnių už save

Pirmą kartą į Vilniaus „Ryto“ rūbinę įžengęs Elvaras Fridrikssonas iš pirmo žvilgsnio komandos draugams priminė ne naują sostinės ekipos atakų organizatorių, o futbolininką.

Pajuokauti nevengiantis 183 cm ūgio įžaidėjas panašius palyginimus girdi jau ne pirmą kartą, tačiau viską siekia įrodyti aikštelėje.  

Naujausius įspūdžius atvykus į sostinę ir įdomiausius savo karjeros etapus 27-erių E.Fridrikssonas prisiminė vienas prieš vieną pokalbyje su Pauliumi Ambrazevičiumi.

„Tikriausiai tai įvyko vasaros viduryje. Girdėjau iš savo agento, kad iš „Ryto“ buvo tam tikras susidomėjimas, bet jis pasakė: nekelk per didelių lūkesčių. Aš tiesiog buvau kantrus ir laukiau. Žinoma, labai apsidžiaugiau, kai tai išgirdau, nes norėjau atvykti į didelį „Ryto“ klubą, kuris turi gerą krepšinio kultūrą. Taigi, išlikau kantrus ir galų gale jie pasiūlė man sutartį, o aš iškart pasakiau „taip“, – pirmus dėmesio signalus iš „Ryto“ įsiminė E. Fridrikssonas.

Nepaisant savo nedidelio ūgio ir ramaus charakterio, įžaidėjas aikštelėje yra tarsi kitas žmogus, aršiai besikaunantis dėl kiekvieno aikštės centimetro.

„Kai esu aikštėje, niekada nematau didesnių ar stipresnių už save. Turiu tokį mentalitetą, jog stengiuosi daryti viską, ką galiu ir bandau išnaudoti stipriąsias puses savo naudai. Aš labai pasitikiu savimi ir jaučiuosi taip, lyg einu ten kovoti ir žinau, kad ir kas būtų mano varžovas, noriu išeiti kaip to mūšio nugalėtojas. Bandau turėti tokį mąstymą ir viską palikti aikštelėje, lyg turėčiau dvi asmenybes“, – dėstė „Ryto“ naujokas.

Praėjusiais metais Islandijos metų krepšininku išrinktas E. Fridrikssonas buvo vienas pagrindinių Islandijos rinktinės vedlių FIBA 2023-ųjų metų pasaulio čempionato atrankos lange. Per 6 rungtynes įžaidėjas fiksavo 22 taškų, 3,8 atkovoto kamuolio ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo rodiklius.

„Manau, mano tėvai didžiavosi, kai patekau į nacionalinę Islandijos vyrų rinktinę. Neturėjau didelio vaidmens per pirmuosius kelerius metus ten, bet išlikau kantrus ir dirbau. Daugelis žmonių būtų pasitraukę, nes tam reikia skirti daug laiko ir žaidėjams tenka aukoti visas vasaras, – pasakojo E. Fridrikssonas. – Tu negali atostogauti su šeima, negali eiti į festivalius ar daryti tą, ką žmonės veikia vasarą. Taigi, išlikau kantrus ir, manau, kad dabar tai pasiteisina, nes turiu svarbų vaidmenį rinktinėje.“

Į Lietuvą rungtyniauti sugrįžęs gynėjas taip pat pasidalino mintimis apie ankstyvą savo karjeros pradžią Islandijoje, skirtingas roles, Antano Sireikos pamokas ir atkrintamųjų seriją prieš vilniečius.

RytasVilnius.lt