Priimtas teismo verdiktas dėl „Lietkabelio“ skolų išieškojimo

LKL nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje, atliekant vykdomuosius veiksmus dėl išieškojimo iš skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ turto, antstoliui iškilo klausimas dėl galimybės atlikti išieškojimo veiksmus iš lėšų, kurias skolininkui skyrė Panevėžio miesto savivaldybės administracija sudarytos Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutarties pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad antstoliui draudžiama areštuoti ar vykdyti išieškojimą iš lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais. Teismai nurodė, kad skolininkui skirtos lėšos yra tikslinės, skirtos projektams ir juose nustatytiems tikslams įgyvendinti, todėl nagrinėjamu atveju jos prilyginamos bendrojo finansavimo lėšoms remiamam projektui vykdyti.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą išieškotojas teigė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, skolininko gautas remiamam projektui vykdyti, yra taikomas tik toms lėšoms, kurios skirtos Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytiems projektams vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad draudimas išieškoti lėšas gali būti taikomas, jeigu nustatoma, kad: 1) skolininkas vykdo remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs; 2) projektas kaip remiamas turi būti įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 3) lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, turi būti gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Tik esant visoms šioms sąlygoms gali būti taikomas minėtoje normoje įtvirtintas išieškojimo draudimas. Remdamasis teismų praktika Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyti du saugomų lėšų tipai, t. y. ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, skirtos projektui vykdyti, ir bendrojo finansavimo lėšos. Įstatymas neapibrėžia bendrojo finansavimo lėšų, tačiau, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 3 punkte buvo nustatyta, kad nacionalinės projektų lėšos yra lėšos projektams, kuriems finansuoti skirta ES fondų lėšų, bendrai finansuoti. Jas gali sudaryti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, taip pat kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad bendrojo finansavimo lėšos yra visos lėšos, tiek ES fondų lėšos, tiek nacionalinės lėšos, projekto vykdytojo lėšos, skirtos finansuojamam projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, papildydamas teismų praktiką, pažymėjo, kad bendrojo finansavimo lėšomis gali būti pripažįstamos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų mokamos lėšos, jeigu jos mokamos kaip dalis Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nurodytų remiamų projektų finansavimo, jeigu nustatomos visos kitos pirmiau aptartos lėšų, kurioms išieškoti taikomas draudimas, sąlygos.

Dėl to projektai, finansuojami tik Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, jeigu jie nėra nurodyti Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse, negali būti kvalifikuojami kaip patenkantys į CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, t. y. į pastarųjų projektų vykdymo metu gautas lėšas išieškotojai gali nukreipti savo išieškojimo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės sporto organizacijų projektas buvo remiamas išimtinai Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis ir nebuvo nustatyta, kad jis būtų nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos tarptautinėse sutartyse ir bent iš dalies būtų finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribojimas negalėjo būti taikomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį nedraudžiama areštuoti ar vykdyti išieškojimo iš skolininko lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

LAT.lt