B.Scalabrine‘as: „Džiaugiuosi, jog šiuo metu turiu galimybę rungtyniauti daugiau ir tuo mėgautis“

Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) kaustantis lokautas privertė NBA veteraną Brianą Scalabrine'ą keltis rungtyniauti į Europą. Trevizo "Benetton" klubo marškinėlius vilkintis puolėjas tvirtina, kad džiaugiasi persikėlęs į Senąjį žemyną.

Pateikiame "Hoopshype.com" interviu su praėjusį sezoną Čikagos "Bulls" ekipoje rungtyniavusiu krepšininku.

– Kaip jaučiatės Italijoje?

– Gerai. Žinoma, iš pradžių buvo tikrai sunku prisitaikyti prie europietiško krepšinio, tačiau dabar džiaugiuosi, kad čia dominuoja komandinis žaidimas, supratau, jog būtent to visą gyvenimą ir laukiau. Taip pat, kadangi per paskutinius metus NBA man teko žaisti nedaug, turėjau treniruotis individualiai, esu laimingas, kad turėjau progą dažniau išbėgti į aikštelę, pajausti pilnavertį penki prie penkis žaidimą bei padėti savo komandai.

– Ar jau gavote Italijos pasą?

– Ne, vis dar rungtyniauju būdamas amerikietis. Dokumentai jau tvarkomi ir tikiuosi, kad greitu metu tapsiu italu.

– Atrodo, jog čia, Trevize, esate labai populiarus, toks buvote ir žaisdamas NBA. Ar numanote, dėl ko?

– Nežinau, esu paprastas vaikinas. Nesu vienas tų, apdovanotų atletiškumu, tiesiog sunkiai dirbu, myliu krepšinį ir, manau, gerbėjai tai jaučia. Jie ateina pasižiūrėti rungtynių, pasidžiaugti pergalėmis, todėl stengiuosi daryti viską, ką galiu, jog taip ir būtų. Niekada neatsisakau pabendrauti su fanais.

– NBA lygoje Jūs buvote atsarginis krepšininkas. Kaip sekasi tvarkytis su padidėjusiu vaidmeniu Europoje?

– Neblogai. Viską darau taip pat kaip ir NBA lygoje, vienintelis skirtumas, jog čia turiu daugiau laiko aikštelėje. Stengiuosi palaikyti gerą atmosferą su savo komandos draugais, jais pasitikėti ir įdėti visas jėgas, kad pasiektume pergalę. Yra žmonių, kurie priekaištauja, jog NBA lygoje žaisdavau mažai, tačiau atsakau jiems, jog buvau tarp geriausių žaidėjų uždirbančių milijonus. Nesu geresnis už Keviną Garnettą, Kenyoną Martiną, Carlosą Boozerį, Joakimą Noahą. Džiaugiuosi, jog šiuo metu turiu galimybę rungtyniauti daugiau ir tuo mėgautis.

– Ar kada jautėtės negerbiamas NBA lygoje?

– Tikrai ne. Visi mano komandos draugai bei treneriai gerbė mano pastangas ir darbą lygiai taip pat, kaip ir kitų žaidėjų. Galbūt ir būdavo žmonių, kurie manęs nemėgo, tačiau man rūpi tik mane supančių žmonių nuomonė.

– Jei lokautas pasibaigtu artmiausiu metu, ar norėtumėte grįžti į JAV?

– Negalvoju apie tai. Gyvenu šia diena, ir nesvarstau, kas būtų, jeigu būtų. Jei tai nutiks, tai turėsiu nuspręsti ne aš vienas, privalėsiu pasitarti su šeima. Tačiau šiuo metu gyvenu Trevize ir gali būti,kad liksiu čia dar keleriems metams.

– Papasakokite, kaip Jūsų šeima jaučiasi Trevize?

– Ganėtinai gerai. Didžiausia kliūtis – kalba, kurios, deja, puikiai neišmanome. Sunkiausia, kai norime nueiti į renginį, tačiau nežinome kada kas vyksta. Tačiau, nepaisant to, yra ir nemažai džiuginančių dalykų. Pavyzdžiui, maistas, jo kokybė tiesiog nepalyginama su to, kuris vartojamas Amerikoje. Taip pat, yra pietų pertraukos, jų JAV nebūdavo.

– Tikriausiai nuo Bostono „Celtic“ laikų, kai 2008 m. laimėjote NBA lygą, išlikę geriausi atsiminimai?

– Be abejo, pergalę, prie kurios turėjau progą prisidėti ir aš, prisiminsiu visą gyvenimą. Manau, jog 2008 metais komanda buvo išties puiki, savo pergale ji tai įrodė, tačiau per pastaruosius porą metų, jos lygis pakilo dar aukščiau.

– Jūsų manymu, kaip arti "Bulls" praėjusį sezoną buvo nuo patekimo į NBA finalą?

– Na, tiesą sakant, šansų buvo tikrai nedaug. Susitikome prieš Majamio „Heat“ krepšininkus, kurių gretose buvo Dwyane‘as Wade‘as, Chrisas Boshas, LeBronas Jamesas, jiems jau buvo tekę žaisti finale, tad, kaip elgtis sudėtingose situacijose, žaidėjai žinojo. Tuo tarpu mano komandoje per daug atsakomybės teko Derrickui Rose'ui, kuris tiesiog buvo per jaunas tam.

BasketZone.lt