[ Interviu] A. Butkevičius: "Būtų nuostabu kada nors rungtyniauti "Žalgiryje" arba "Lietuvos ryte"

 193cm 17 metų Arnas Butkevičius dar tik praėjusį sezoną žengė pirmuosius žingsnius, kaip jis pats sako, vyrų krepšinyje. RKL lygoje, Nerijos „Nerijos kuršių“ ekipoje debiutavęs krepšininkas šį sezoną viduniškai rinko po 16,1 taško, atkovodavo po 4,3 atšokusio kamuolio ir atlikdavo po 2,5 rezultatyvaus perdavimo. Krepšinio naujienų portalas BasketZone.lt nutarė pakalbinti jaunąjį talentą.

- Papasakok savo krepšininko karjeros pradžią.

-    Kai man buvo 6 metai, tėtukas atvedė į Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą. Norėjau žaisti futbolą, bet tuo metu nelabai ką ir reiškė mano nuomonė. Iš tikrųjų niekuo neišsiskyriau iš savo amžiaus vaikų. Taip pat kaip ir dabar (šypsosi). Praėjo puse metų, ir aš jau nebenorėjau treniruotis. Bet mano tėtis griežtas, tai vis tiek vesdavo.

-    Tai gal ir jis sportininkas?

-    Jaunystėj lankė lengvąją atletiką, bet čiurnos traumą neleido ilgai pasidžiaugti sportininko karjera.

-    Kiek jau laiko žaidi V. Knašiaus mokykloje?

-    Lankau tą mokyklą nuo šešerių iki dabar, o kada pradėjom žaisti čempionatuose, nelabai atsimenu (šypsosi).

-    O ką atsimeni?

-   2004m. laimėjom iššūkio taurę, MKL‘e esam užėmę 2,3,4 vietas. Tik niekada nebuvom pirmi. O 2008m. laimėjom Šiaurės Europos lygą (NEYBL).  Pernai ten likom antri.

-    Kaip patekai į RKL lygą, „Neringos kuršių“ ekipą?

-    Mano treneris krepšinio mokykloje Linas Kaziulionis praėjusį sezoną gavo kvietimą treniruoti „Neringos“ komandą. Na ir pasiėmė kartu mane. Visi pagrindiniai, kurie buvom V. Knašiaus mokykloje, žaidėm RKL‘e, prie mūsų prisijungė keli neringiškiai.Aišku, nereikėjo adaptuotis prie naujos komandos, tik prie vyriško žaidimo. Reikėjo laiko priprast žaisti nebe vaikišką, o vyrišką krepšinį. Galima sakyti, perėjau į kitą lygį.

-    Tikriausiai gerai sutari su treneriu?

-    Linas Kaziulionis – labai geras treneris. Apie tai byloja ir mūsų pasiekimai bei pergalių skaičius. Viskas, ką išmokau ir ką dabar moku bei naudoju krepšinyje, yra trenerio nuopelnas. Esu jam už tai labai dėkingas.

-    Tai dabar žaidi dvejose komandose?

-    Galima ir taip sakyti. Bet atlyginimo negaunu, nes dar žaidžiu už sporto mokyklą. Tik dienpinigius (šypsosi). Iš tikųjų negalėčiau pasakyti ar išskirti komandos, kurioje man labiau patinka. V. Knašiaus mokykloje esu nuo pat mažens, su ta komanda mane sieja daug pergalių. O Neringa – pirmasis žingsnis į vyrų krepšinį.

-    Kokį krepšinio stilių propaguoji bei koks elementas tau labiausiai patinka?

-    Kontaktinį – vienas prieš vieną, du prieš du ir panašiai. O krepšinyje patinka viskas, kas atneša komandai naudos. Jeigu reikia atsakyti konkrečiai, tada dėjimas ir blokas (juokiasi).

-    Kaip ten yra su tavo pozicija?

-    Regioninėje krepšinio lygoje žaidžiau ir įžaidėju ir gynėju. Šiais metais D. Anužis ir T. Maželis išėjo į Klaipėdos „Neptūną“. Nebėra „mažiukų“, tad man teko mokytis šio amato (juokiasi). Iš tikrųjų man tas nelabai patinka, geriausiai jaučiuosi gynėjo bei lengvojo krašto pozicijose.

-    Tavo achilo kulnas.

-    Nesakysiu, paskui panaudos prieš mane (juokiasi). Jei rimtai, tai metimas iš vidutinio nuotolio ir kamuolio valdymas kaire ranka. Bet stengiuosi tobulėti.

-    O kokia stipriausia savybė?

-    Prasiveržimai. Neturiu ispūdingo greičio, bet sugebu išprovokuoti baudas (šypsosi).

-    Turi kokių silpnybių?

-    Karbonadas su makaronais (juokiasi). Iš tikrųjų tai mano narkotikas yra pietų miegas.

-    Kaip sekasi suderinti krepšinį su mokslais?

-    Gerai (juokiasi). Kažkiek nukenčia nuo sporto, bet stengiuosi atsigriebti kiek tik galiu. Neturiu labiausiai patinkančių pamokų (juokiasi).

-    Ateities planuose krepšinis yra?

-    Norėčiau, kad būtų (šypsosi). Manau, daug kas spręsis po šio sezono. Jei niekas ir nepavyks, vis vien krepšinis tikrai nedings iš mano dienotvarkės, tik gal daugiau dėmesio bus skirta mokslams. Labai toli į ateitį nežiūriu (šypsosi).

-    Galbūt turi kokią svajonių komandą, kurioje norėtum rungtyniauti?

-    Iš tikrųjų tokios kaip svajonių komandos kaip ir neturiu. Žinoma, būtų nuostabu žaisti „Žalgiryje“ ar „Lietuvos ryte“, bet dar anksti apie tai galvoti. Tikiuosi būsiu kada nors tam pasiruošęs (šypsosi).

-    Ką manai apie NBA?

-    Na, jei lyginti su Eurolyga, tai du skirtingi dalykai. Manau, daugelis norėtų žaisti NBA, vis dėl to tai stipriausia pasaulio lyga. Ir pats krepšinis ten mano širdžiai yra gražus bei priimtinas. Tik nenorėčiau būti savanaudžiu (šypsosi).
 

 

 Šaltinis: Jurgita Grigalaitytė|BasketZone.lt