Po krepšinio M.Petravičius mėgaujasi tėvyste

2012 metų rugpjūį Marijonas Petravičius nusprendė baigti krepšininko karje­rą. 33-ejų aukštaūgis iš didžiojo sporto buvo priverstas pasitraukti dėl sveikatos problemų, tačiau jis neabejoja, kad ateityje ne sykį bėgs į aikštelę pasivaržyti su mėgėjais.

Tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų migruojantis buvęs Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas neslepia simpatijų Vilniaus klubui "Lietuvos rytas". 2006-2009 metais jis gynė šios komandos garbę ir 2009-aisiais su "Lietuvos rytu" iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos taurę, tapo Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygų čempionu, iškovojo Europos taurę ir buvo pripažintas naudingiausiu finalo varžybų žaidėju. Tad nesistebime išvydęs 207 cm ūgio krepšininką "Siemens" arenoje stebintį buvusių komandos draugų lemiamas kovas.

Pažįstamų - visur

M.Petravičių LŽ sutiko per Lietuvos krepšinio lygos finalo seriją stebint paskutines, ketvirtąsias, rungtynes. Po jų Kauno "Žalgiris" penkioliktą kartą tapo šalies čempionu.

"Galėjo būti ilgesnė serija, - dėl buvusių komandos draugų išgyveno M.Petravičius. - Toks tas krepšinis: vienais metais viena komanda sužaidžia geriau, kitais - kita. Ir nesvarbu, kaip klubas atrodo sezono metu, - per finalus viskas prasideda iš naujo. Todėl niekada negalima nurašyti nė vienos komandos."

Pažįstamų Marijonas turi ir "Žalgiryje" - su vienais jis drauge dirbo rinktinėje, kiti žalgiriečiai su juo anksčiau yra rungtyniavę "Lietuvos ryto" gretose.

"Liūdžiu dėl draugų, žaidžiančių Vilniaus komandoje ir džiaugiuosi savo bičiuliais žalgiriečiais. Draugai niekur nedingo, jie tik klubus keičia", - šypsojosi buvęs krepšininkas.

Nelemtas "EuroBasket 2011"

Pekino olimpiadoje ir dviejuose Europos čempionatuose rungtyniavęs M.Petravičius paskutinį pasirodymą rinktinėje ilgai prisimins. 2011 metais Lietuvoje vykusiose Europos pirmenybėse rinktinei jis padėjo tik per dvejas rungtynes, penkias komandos draugų dvikovas stebėjo gulėdamas ligoninės palatoje, o lemiamas lietuvių rungtynes - jau nuo atsarginių suolelio Kauno "Žalgirio" arenoje.

2011-aisiais krepšininką užpuolusi reta liga - plaučių mikroembolija - privertė jį susirūpinti sveikata ir anksčiau, nei tikėjosi, baigti sportininko karjerą.

Vis dar ieškantis savojo kelio M.Petravičius skraido iš gimtinės į JAV ir atgal. Arizonos valstijoje, netoli Finikso, jis įsikūrė su šeima - žmona Bernadette, ketverių sūnumi Marijonu ir rugsėjį dvejų sulauksiančia dukrele Viktorija. M.Petravičius šypsodamasis sako, jog dabar dirba tėčiu, ir šis darbas jam labai patinka. Nors apie šeimos pagausėjimo kol kas neplanuoja.

Sportuoja mėgėjiškai

- Ar labai pasikeitė jūsų gyvenimas pasitraukus iš krepšinio? - LŽ pasiteiravo Marijono Petravičiaus.

- Pasikeitė. Krepšinio pasiilgstu, bet jau susitaikiau su mintimi, jog daugiau tokiu lygiu žaisti nebegalėsiu. Dabar džiaugiuosi šeima, auginu du vaikus. Juk ir be krepšinio yra malonumų.

- Bet sportuoti medikai jums leidžia?

- Sportuoju mėgėjiškai. Apsilankau treniruoklių salėje, sporto klube. Kada nors ir krepšinį mėgėjiškai pažaisiu. Bet dabar gyvenu be krepšinio.

- Ar psichologiškai buvo sunku sugromuluoti medikų verdiktą, jog krepšinį turite pamiršti?

- Juk gyvenimas tęsiasi ir be krepšinio. Šiaip ar taip krepšininko karjerą būčiau baigęs po poros ar trejų metų. Jei tokį medikų verdiktą būčiau išgirdęs 22 metų, būtų nepaprastai sunku. Tačiau kai tai įvyksta esant 32-ejų, lengviau priimi gyvenimo iššūkius.

 - Į depresiją nepuolėte?

- Ne. Viskas gerai (juokiasi). Gyvenu normalų gyvenimą, tik kad negaliu žaisti profesionaliai.

Sugrįžo į šeimą

- Jūsų gyvenimas slenka Amerikoje?

- Nesame apsisprendę, kur gyventi. Su žmona vis diskutuojame apie tai.

- Ar turite rimtų planų?

- Anksčiau ar vėliau norėčiau darbuotis krepšinyje. Laikas parodys. Turiu įvairių minčių. Kada ir kaip jas įgyvendinsiu, bus matyti. O dabar daugiausia dirbu tėčiu.

- Sunku juo būti?

- Ilgą laiką krepšinis mane buvo atitraukęs nuo šeimos - kelionės, varžybos, stovyklos. Todėl dirbti tėčiu - vienas malonumas. Kol vaikai buvo maži, žmona leido laiką su jais. Už tai lenkiu prieš ją galvą. Dabar man lengva - vaikai didesni (šypsosi). Be to, jau ga­liu grąžinti šeimai tai, ką iš jos buvau atėmęs dėl krepšinio. 

Rinktinei žaidėjų netrūksta

- Į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę grįžo treneris Jonas Kazlauskas. Kaip manote, kokios Lietuvių galimybės šių metų Europos čempionate Slovėnijoje?

- Sunku pasakyti. Kai kurie žaidėjai gydosi traumas, kai kurie jau baigia karjerą rinktinėje. Tačiau Lietuvos komanda visada, kad ir kaip sunku jai būdavo, Europos čempionatuose dažniausiai pasirodydavo garbingai. Lietuvoje netrūksta gerų jaunų žaidėjų, kurie papildys rinktinę. Manau, per ateinančius penkerius metus bus labai įdomu. Man visada buvo malonu žaisti rinktinėje. Teko laimė vykti į olimpiadą, iš ten parsivežiau nepakartojamų įspūdžių. Juk kiekvieno sportininko svajonė - dalyvauti olimpiadoje. Aš ją įgyvendinau. 
 

 

Saulius Ramoška | Lietuvos žinios