Dešimt svarbiausių krepšinio įvykių 2014-aisiais: skandalai su rusais ir pirmi kartai

Interviu ir straipsniai 14 Gruodis 29

2014-ieji skaičiuoja paskutines savo dienas. Ką šie metai atnešė į krepšinio sirgalių namus? Naujienų portalas Alfa.lt išrinko 10 ryškiausių įvykių, kurie oranžinio kamuolio pasaulyje sukėlė didžiausią rezonansą.

Lietuvos rinktinė vėl buvo pasaulio elite

Faktas. Pasaulio taurėje Ispanijoje Jono Kazlausko auklėtiniai pateko tarp 4 geriausių planetos komandų. Nors medalių į Lietuvą neparvežė, Tėvynėje jie buvo sutikti kaip didvyriai. Be pagrindinio įžaidėjo Manto Kalniečio pirmenybių išvakarėse likę mūsiškiai per 9 susitikimus laimėjo 6 kartus, o dramatiškoje kovoje dėl trečios vietos 93:95 buvo priversti pripažinti prancūzų pranašumą.

Požiūris. Kas liko atslėgus emocijoms ir pritilus žiniasklaidos trimitams? Skeptikai tokiais išliks ir toliau – tvirtins, kad grupė, kurioje rungtyniavo Lietuva, buvo komfortiška (Slovėnija, Australija, Meksika, Angola, Pietų Korėja), o aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje atitinkamai eliminuotos Naujosios Zelandijos ir Turkijos rinktinės taip pat buvo parankios Lietuvai.

Optimistai retkarčiais vis dar pasvajos, ką ši rinktinė galėjo pasiekti su karjeros piką išgyvenančiu Mantu Kalniečiu. Įdomu tai, kad vienintelį kartą iškovoti medalius dukart iš eilės po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvai pavyko tik 1995 ir 1996-aisiais (atitinkamai Europos sidabras ir olimpinių žaidynių bronza).

Rusai sužlugdė „EuroBasket 2015“ Ukrainoje

Faktas. Metai prasidėjo sveiku protu nesuvokiama Rusijos invazija Ukrainoje. „EuroBasket 2015“ turėjo tapti puikia proga Senajam žemynui susipažinti su moderniąja Ukraina. Organizacinio komiteto direktorius Markijanas Lubkivskis dar kovo mėnesį aiškiai pasakė, kad šalis kitąmet nepasiruošusi rengti pirmenybių – paprašyta pirmenybes perkelti į 2017-uosius. Birželio viduryje ilgai delsusi „FIBA Europe“ pranešė tai, kas buvo akivaizdu jau seniai – čempionatas Ukrainoje nevyks. Rugsėjo pradžioje informuota, kad paskubomis rengti „EuroBasket 2015“ sutiko Prancūzija, Kroatija, Vokietija ir Latvija.

Požiūris. Rusijos veiksmų prognozuoti neįmanoma. Aišku kaip dieną – „EuroBasket 2017“ Ukrainoje galimybė kybo ant paskutinių Vladimiro Putino plaukų malonės. Kiti metai turėtų dar labiau Europai atverti akis prieš agresorių. O sakantys, kad sporto ir politikos maišyti neverta, tegu galvoja dar kartą.

„Į klausimą, „ar mes bijom rusų“, sau turėtų atsakyti kiekvienas. Jeigu galvojome apie juos kaip tautą, turbūt draugystės yra daugiau nei baimės. Kiekvienas turime aibę rusakalbių draugų, kurie gyvena Rusijoje ar kitose šalyse. Su jais nėra jokių kliūčių bendrauti ir palaikyti gerus ryšius.

Kalbant apie politiką ir įvertinus tai, kas vyksta dabar, galime susidaryti įspūdį apie dabartinę Rusijos politiką ir jos toną, kuris tikrai nėra pats geriausias. Man asmeniškai jis kelia didžiulį... Na, net žodį sunku parinkti. Protinga valstybė turėtų elgtis visiškai kitaip. Sveiko proto Rusijos politiniame ešelone tikrai trūksta“, – kovą naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo krepšinio specialistas Linas Kvedaravičius.

Pakeltas LKL prestižas, lietuviai pasitraukė iš atvirojo Rusijos čempionato

Faktas. Sausį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) direktoriumi tapo Romualdas Brazauskas. Koja kojon kartu su lygos prezidentu Remigijumi Milašiumi žengiantis vienas geriausių Europos arbitrų per pastaruosius dvylika mėnesių priėmė esminius sprendimus. Grįžta prie senos geros 4 ratų sistemos, nuolaidų nuo šio sezono pradžios nedaroma jokiam klubui. Būtent šis principinis žingsnis paskatino Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“ pasitraukti iš atviruoju Rusijos čempionatu tapusios Jungtinės lygos. Šią vasarą ilgai kurpta VTB plėtra neįvyko – prie jos neprisijungė nei Kėdainių „Nevėžis“, nei Alytaus „Dzūkija“, nei Panevėžio „Lietkabelis“. LKL gerokai padirbėjo ir viešųjų ryšių sektoriuje, lyga tapo patrauklesnė, pritraukta stambių rėmėjų.

Požiūris. Saulės iš Rusijos vykęs parvežti ir vykdančiuoju lygos direktoriumi tapęs Tomas Pačėsas bando ironizuoti situaciją ir vis pabrėžia šalto proto svarbą. Jis mini geriausią Lietuvos tenisininką Ričardą Berankį ir retoriškai klausia, gal jam geriau nežaisti dvejetų turnyre poroje su Rusijos piliečiu? Išties, labai sulyginami dalykai – artimo Vladimiro Putino žmogaus globojama lyga ir eilinis rusas tenisininkas. T. Pačėsas siūlo „Žalgiriui“ neimti pinigų iš „Inter Rao“. Tiesą sakant, ši bendrovė Lietuvos čempionų jau seniai neberemia. T. Pačėsas, ironizuodamas situaciją, siūlo Rimui Kurtinaičiui uždrausti treniruoti Maskvos srities „Chimki“, o M.Kalniečiui – žaisti Krasnodaro „Lokomotiv“ gretose.

Greičiausiai vykdantysis direktorius jaučiasi didvyriu ir nesupranta, kodėl jo pastangos mūsų šalyje nevertinamos. Dabar leiskite paklausti, ar Lietuvos krepšinis kaip nors išgyventų ir be T. Pačėso rankos? Ką T. Pačėsas turėjo galvoje sakydamas, kad LKL yra 3 raidės? Už ką T. Pačėsas Lietuvos klubų vardu atsiprašė VTB lygos? Ar T. Pačėsas – visų Lietuvos klubų atstovas reikalams Rusijoje? Ar Jungtinė lyga be pačių rusų kam nors dar įdomi?

LKL prarado Eurolygos B licenciją

Faktas. Liepą Eurolygos vadovai nusprendė, kad nuo šiol į prestižinį Senojo žemyno turnyrą Lietuvos klubams bus galima patekti tik laimėjus Europos taurę arba sulaukus vardinio kvietimo. Anksčiau LKL čempionu tapęs klubas gaudavo teisę varžytis Eurolygoje. Po metų bus peržiūrėti ir A licencijas turintys klubai, tarp kurių yra ir „Žalgiris". Kriterijų neatitinkančios ekipos ją praras. Tiesa, kauniečiai dėl savo vietos saugumo gali būti ramūs.

„Džiaugiamės, kad išsaugojome A licenciją. Mūsų darbas su Eurolyga yra kryptingas ir Lietuva savo atstovą turės. Dėl B licencijos – tiesiog tokia situacija. Toks yra Lietuvos čempionato lygis. Jeigu klubai kryptingai dirbtų, situacija po trejų metų gali pasikeisti. Eurolygos vertinimo kriterijai – televizijos mokestis, lankomumas ir pademonstruoti rezultatai krepšinyje. Negalime konkuruoti su Italija, Ispanija, Prancūzija ar kitomis šalimis. Ten rinkos daug didesnės ir galimybių daugiau. Nė viena Lietuvos komanda nerodė rezultatų, kad galėtų pretenduoti į B licenciją", – interviu naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo „Žalgirio" direktorius Paulius Motiejūnas.

Požiūris. Iš Barselonos atskriejusi nemaloni žinia privertė dar labiau kibti į darbus LKL vadovybę. Prieš porą savaičių Lietuvoje viešėjo Jordi Bertomeu, o po pokalbio su R. Milašiumi ir didžiųjų klubų vadovais jis pakartojo, kad B licencija bus atgauta tada, kai bus susigrąžintos prarastos pozicijos, ir paliko rusenančią viltį.

„Priežastis yra ta, jog pastaruosius ketverius metus Lietuvos komandos pasirodymai Europos turnyruose itin suprastėjo. Jei atmestume „Žalgirį", kita Lietuvos komanda į „Top 16" etapą paskutinį kartą prasimušė 2010–2011 metų sezone. Europos taurėje rezultatai taip pat nebuvo geri. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuvos komandos žaidė ir VTB lygoje. Tačiau kas įvyks kitą sezoną, vis dar neaišku, nes viskas atsiremia į diskusijas su lygomis. O šiuo metu kalbose su lygomis nematome to progreso, kurį norėtume matyti. Esu tikras, kad iki 2015 metų kovo turėsime galutinį kito sezono Eurolygos paveikslą, manau, Lietuva jame tada irgi bus. Viskas, ką mačiau šįryt, patvirtina, kad šiuo aspektu jie yra teisingame kelyje. Bet pagrindinis tikslas turėtų būti stipriausia įmanoma lyga, o antra vieta Eurolygoje, kaip sakiau anksčiau, jau bus to darbo pasekmė", – mintis dėstė J. Bertomeu.

Tuo metu Utenos „Juventus" prezidentas Žydrūnas Urbonas išreiškė kur kas aštresnę poziciją: „Kategoriškai nesutikčiau, kad mūsų lygis smunka. Toks požiūris trumparegiškas. Vadovams reiktų pasižiūrėti, kur mes esame. Nuo 1990 m. spėjau ir pasenti, o Lietuva praktiškai nebuvo iškritusi iš pasaulinio FIBA reitingo ketvertuko. Mūsų lygis niekada nekrito ir nekrenta.

Aišku, klubų gyvenimui įtaką daro ekonominė situacija. Krizinis laikotarpis mus paveikė labiau nei Rusiją ar Ispaniją. „Žalgiris" – nuolatinis „Top 16" dalyvis, nemanau, kad tai prastas pasiekimas. Tikrai nestovim toje pačioje eilėje su prancūzais ar vokiečiais, kurie gali sau leisti nusipirkti žymiai pajėgesnių žaidėjų. Galbūt toms šalims reikėtų daugiau kritikos strėlių?"

Nutrūko tradicinė LKL finalų serija

Faktas. Šiemet buvo nutrauktas nuo 1998–1999 m. gyvavęs tradicinis „Žalgirio" ir „Lietuvos ryto" santykių aiškinimasis LKL finale. Dėl painaus čempionato reglamento kauniečiai, klaipėdiečiai ir vilniečiai sužaidė dvigubai mažiau rungtynių nei likę LKL klubai, o galutinę vietą turnyro lentelėje lėmė pergalių ir pralaimėjimų procentas. Juokinga? Tačiau tai – visai netolima praeitis.

Dar didesnę nuostabą kelia faktas, kad dėl tokios „gudrios" sistemos „Žalgiris" (14/6) reguliariajame sezone tesugebėjo užimti 4 vietą, ir tapo aišku, kad tradicinio finalo nebebus. Maža to, ilgą laiką atrodė, kad būtent žalgiriečiai bus priversti išgyventi agoniją – pirmą kartą per visą klubo istoriją praleisti LKL finalo seriją. Pusfinalyje buvo kovojama iki 2 pergalių, o pirmąją iš jų namuose pasiekę vilniečiai pasiuntė Gintaro Krapiko auklėtinius ant bedugnės krašto. Vis dėlto daugkartiniai šalies čempionai išgyveno. Jie laimėjo dukart iš eilės, o vėliau ir darkart apgynė titulą – finale 4:2 palaužė pirmąkart ten žaidusį „Neptūną".

Požiūris. „Lietuvos rytas" buvo priverstas žaisti gėdingą seriją dėl bronzos medalių su Prienų „TonyBet" klubu. Naujienų portalas Alfa.lt pirmasis išsiaiškino, kad prieniškiai dėl finansinių sumetimų rimtai svarstė nežaisti mažojo finalo serijos, mat vilniečiai dar kovojo VTB fronte.

„Rytoj su vyrais renkamės į treniruotę, atvažiuos klubo vadovas. Sakau atvirai, nežinau, kas bus. Išėjo nesąmoninga situacija. Manau, jau bus aiškūs lygos čempionai, o mes dar nebūsime pradėję savo serijos. Bandysime rasti aukso vidurį, kad vieni ant kitų nepyktume. Esminis dalykas yra pokalbis su LKL vadovybe ir „Lietuvos rytu". Gal bandysime tartis trumpinti seriją. Nežinau nuostatų, bet mėnuo laukimo mums yra smūgis į širdį. Manau, „Neptūnas", būdamas mūsų vietoje, irgi verkšlentų. Vienas iš variantų – visai nežaisti šitos serijos. Bet jeigu mes nežaidžiame, tada automatiškai į trečiąją vietą užleidžiame vilniečius. Nežinau, kaip sureaguotų aplinkiniai žmonės. Juk prie kiekvieno neprieisi ir nepasakosi situacijos. Kiek atsimenu, tokio dalyko dar nebuvę. Nežaisti serijos būtų paskutinis iš visų galimų pasirinkimų", – gegužės pabaigoje prasitarė V. Šeškus.

Žinoma, niekas šios serijos neatšaukė, tačiau jai „TonyBet" žaidėjai buvo aiškiai nepasirengę – jiems buvo leista nesitreniruoti ir atvykti tik į rungtynes.

„Neptūnas“ debiutavo Eurolygoje

Faktas. Taip jau sutapo, kad 50-mečio proga „Neptūnas“ sau ir Lietuvos krepšinio sirgaliams dovanojo unikalią dovaną – pamatyti uostamiesčio krepšininkus Eurolygoje. Išsprendę visus sportinius ir popierinius reikalus, klaipėdiečiai debiutavo prestižiniame turnyre ir per 10 mačų iškovojo 4 pergales. Kiekvienos rungtynės „Švyturio“ arenoje kėlė milžinišką ažiotažą ir būdavo tikra vakaro puošmena. Iki „Top 16“ etapo trūko vos žingsnio, tačiau jo „Neptūnui“ Valensijoje žengti nepavyko. Klubas buvo sutriuškintas 103:65, o padėti galėjusi Pirėjo „Olympiakos“ ekipa to nepadarė – pralaimėjo Stambulo „Galatasaray“ (74:79).

Požiūris. „Visumoje pasirodymą vertiname teigiamai. Praktiškai visose Eurolygos išvykos rungtynėse apimdavo jausmas, kad žaidžia kažkokia „Neptūno“ dublerių komanda. Kodėl taip atsitiko? Į paskutinį mačą Valensijoje vykome anksčiau nei įprasta. Dėjome visas pastangas, kad žaidėjai persilaužtų, tačiau išėjo dar blogiau. Kalbamės atskirai su žaidėjais ir treneriais – ar jie persivalgo, ar per daug ilsisi, ar per daug galvoja apie tas rungtynes. Namuose pagal statistinius rodiklius esame tarp lyderių, o išvykose – tarp autsaiderių. Jeigu tas priežastis būtų taip lengva išspręsti, būtume tai jau seniai padarę“, – tiesai į akis pažvelgti nebijojo „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas.

Prienų komandos stebuklas LKF taurėje

Faktas. Kai 2013 m. prieniškiai namuose įveikė Pasvalio „Pieno žvaigždes“ (tais metais LKF taurėje nedalyvavo nei „Lietuvos rytas“, nei „Žalgiris“), ne daug kas tikėjo, kad V. Šeškaus komandai po metų pavyks apginti šį titulą jau dalyvaujant abiem grandams. Lengvu ir akiai patraukliu žaidimu žiūrovų simpatijas Panevėžyje vykusio finalinio ketverto metu pelnę prieniškiai pusfinalyje 84:76 nukalė „Žalgirį“, o po paros 92:91 susitvarkė ir su „Lietuvos rytu“.

Požiūris: „Vyrai nudirbo didžiulį darbą, daugeliui tai reikšmingiausias laimėjimas karjeroje. Aš pats neįsivaizduoju, kaip per dvi dienas galima nugalėti dvi Eurolygos komandas. Tai tikra fantastika. Dvejos rungtynės – jau ne atsitiktinumas. Buvo toks šiltas palaikymas... Finale su „Lietuvos rytu“ mus palaikė 80 procentų žiūrovų. Jautėmės taip, lyg žaistume namuose. Toks palaikymas buvo dar didesnis įvertinimas. Pirmas mano tikslas prieš prasidedant mačui dėl taurės buvo nuteikti vyrus, kad jie kovotų garbingai. Norėjome, kad finalas būtų gražus, nepralaimėtume 20 taškų skirtumu. Keli krepšininkai rungtyniavo patyrę mikrotraumų. Galvojau, kad tų jėgelių mums pritrūks. Mažų miestelių pergalės prieš šalies krepšinio grandus visada suteikia kažkokį žiūrėjimą į priekį. Nebūtinai Prienai. Tikiu, kad tokių komandų atsiras ne tik šiais metais, bet ir ateityje. Prie autobuso buvo priėję apie 10 Vilniaus komandos sirgalių. Jie sakė, kad tikrai palaiko „Lietuvos rytą“, bet spaudė mums rankas ir sakė, kad tikrai buvome verti laimėti. Tai labai malonu“, – kitą dieną po triumfo gerokai prikimusiu balsu naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo Virginijus Šeškus.

Jaunimas žibėjo ir Europoje, ir už Atlanto

Faktas. Trečiąjį sezoną NBA lygoje rungtyniaujantys Jonas Valančiūnas (Toronto „Raptors“) ir Donatas Motiejūnas (Hjustono „Rockets“) jaučiasi vis tvirčiau. Minučių skaičius ir naudingumo rodikliai neleidžia abejoti – lietuviai iriasi į priekį.

Šį sezoną J. Valančiūnas pelno po 12 taškų ir atkovoja po 9 kamuolius, tuo metu D. Motiejūnas renka po 10 taškų ir 6 atkovotus kamuolius. Maža to, D-Mo pastarąjį mėnesį bent keliskart gerino savo rezultatyvumo rekordą. Šiuo metu jis siekia 25 taškus. Tiek taškų į Denverio „Nuggets“ krepšį jis įmetė gruodžio 13.

„Rockets“ ir „Raptors“ yra tarp Vakarų ir Rytų konferencijos lyderių, o tai šiems klubams žada įdomias atkrintamąsias varžybas.

NCAA čempionate žiba Domanto Sabonio žvaigždė, Eurolygoje sėkmingiausią sezoną iki šiol žaidžia Mindaugas Kuzminskas, potencialą Ispanijos lygoje jau parodė Marius Grigonis.

Požiūris: „Teko stebėti ketverias „Rockets“ rungtynes namuose ir vienerias išvykoje. Kevinas McHale'as patenkintas mūsiškiu. Generalinis vadybininkas tuo metu buvo išvykęs, bet kalbėjau su krepšinio operacijų vadovu. Aišku, amerikoniškai viskas visada labai gerai, bet mūsų santykiai tikrai nėra formalūs, kad jie sakytų tik tai, ką nori girdėti. Jie irgi suinteresuoti rezultatais ir nusiteikę labai pozityviai. Beje, susidarė įspūdis, kad ekipos lyderis Jamesas Hardenas labai pasitiki Donatu“, – kalbėjo lietuvio agentas Virginijus Bulotas.

FIBA gobšumas ir reforma, kuriai nepritaria Eurolyga

Faktas. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) bando tapti vienvalde oranžinio kamuolio pasaulio diktatore. Dar 2010-aisiais buvo priimtas sprendimas, jog nuo 2017-ųjų atrankos į Europos ir planetos pirmenybes vyks klubinių sezonų metu (rudenį ir pavasarį). Įdomu, kad dienos šviesą šie faktai pasiekė tik šiemet.

Vos 3–5 procentus krepšinio pasaulio pajamų generuojanti FIBA gudriai susitvarkė su būsima sistema nenorinčia taikstysis „FIBA Europe“ – pavertė ją savo padaliniu. Tačiau FIBA generalinio sekretoriaus Patricko Baumanno laukia kur kas sunkesnis uždavinys – susitarti su NBA ir Eurolyga. Pastarosios lygos kategoriškai nepritaria FIBA kėslams.

Požiūris. Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, bendraudamas su naujienų portalu Alfa.lt, dar kartą atkreipė dėmesį, kad po kelerių metų Lietuvos rinktinę gali sudaryti antro ar trečio plano žaidėjai. Taip būtų sumenkinta nacionalinės komandos svarba, o tai netrukus smogtų visai LKF sistemai.

„Didžiausia grėsmė ta, kad pagrindinis federacijų pajamų šaltinis, vyrų rinktinės, taps antrarūšiu ar trečiarūšiu produktu. NBA savo žaidėjų neduos, Eurolyga savo turnyro nestabdys, to greičiausiai nedarys Ispanijos, Vokietijos ir kiti čempionatai. Kokie žaidėjai atstovaus rinktinėms? Jeigu atvažiuos antro ar trečio plano krepšininkai, rinktinė, kaip produktas, be galo sumenks. Pajamos dramatiškai sumažės. Tada kyla pavojus visai žaidėjų rengimo sistemai, nes didžioji dalis biudžeto yra investuojama į jaunimą – įvairaus amžiaus rinktines, krepšinio mokyklas. Tai bus didžiulis sukrėtimas, bet tikiu, kad pasaulinis krepšinio mechanizmas persistyguos. Modelių yra įvairių.

Dabartinė situacija sudėtinga, nes Azijos, Pietų Amerikos ir Afrikos federacijos be galo silpnos. FIBA užduodamas tonas labai riboja jų tobulėjimą. Dabar ji absoliučiai vienašališkai priima sprendimą, kad nacionalinės rinktinės į Europos ir pasaulio čempionatus pateks per atranką, kuri bus vykdoma pavasarį, rudenį ir pan. Eurolyga pareiškė labai aiškiai – ji savo turnyro nestabdys, ir į FIBA sprendimą net nereaguoja. Kyla didžiulės grėsmės ne tiek pačiam plano įgyvendinimui, kiek normaliam federacijų egzistavimui.“

NBA komisarų kaita: postą po 30 metų paliko D. Sternas

Faktas. Davidas Sternas NBA komisaru dirbo lygiai 30 metų, o stipriausios pasaulio krepšinio lygos mechanizme sukosi net 48-erius. Nuo vasario 1-osios 71-erių D. Sternas atsakingas pareigas oficialiai perleidžia savo pavaduotojui Adamui Silveriui, taip užbaigdamas į istorijos puslapius pateksiančią lygos epochą. Tai žmogus, sukūręs kiaurus metus veikiančią ir pelną nešančią verslo mašiną. Aureolę nuo ilgamečio komisaro galvos plėšia dėl perdėtos krepšinio komercializacijos ne kartą smaigstytos kritikos strėlės.

Požiūris. D. Sterno sugebėjimai sukurti modernią lygą ir ją pasaulio rinkai pasiūlyti kaip itin patrauklų produktą – neabejotini. Vis tik skandalai ir įtarimų šleifas buvusį komisarą lydės visada.

A. Silveris NBA perima klestinčią nei bet kada anksčiau, tačiau tai nereiškia, kad jo vadovavimas bus lyg pasivaikščiojimas smaragdo miesto gatvėmis. Majamio „Heat“ lyderis LeBronas Jamesas jau pareiškė, kad turi nemažai idėjų, kurias norėtų pristatyti kadenciją pradedančiam naujajam komisarui. Lauksime, seksime, vertinsime.

Verti paminėjimo įvykiai

Vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų Šarūnas Jasikevičius paskelbė apie karjeros pabaigą ir ėmėsi darbo „Žalgirio“ trenerio štabe.

Madrido „Real“ ir vėl nepavyko užkariauti Eurolygos. „Karališkasis“ klubas finaliniame ketverte dalyvauja nuo 2011 m., tačiau nė karto jame netriumfavo. Šįkart titulą iš ispanų paveržė Tel Avivo „Maccabi“ vyrukai.

Jų treneris Davidas Blattas išvyko į NBA lygą, kur treniruos Klivlando „Cavaliers“ klubą. Į Ohajo miesto komandą šią vasarą grįžo LeBronas Jamesas, o NBA pirmenybėse triumfavo itin gražų komandinį krepšinį demonstravę San Antonijaus „Spurs“ krepšininkai.