Kodėl tuštėja Lietuvos krepšinio arenos?

Menko žiūrovų susidomėjimo sulaukęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) finalinis aštuonetas paskatino diskusijas apie vadybininkų strategines klaidas ir sporto mėgėjų pasyvumą.

Naujienų portalas Alfa.lt savo skaitytojams nusprendė pateikti savotišką virtualią diskusijos versiją, kurioje savo požiūrį į krepšinio klubo valdybą ir žiūrovų pritraukimą į arenas dalijosi buvęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Vilniaus „Lietuvos ryto" atstovas spaudai Remigijus Kazilionis, ilgametis Vilniaus klubo vadybininkas Jonas Vainauskas ir „Žalgirio" direktorius Paulius Motiejūnas.

Kodėl LKF finalą tarp principinių varžovų Kaune stebėjo vos 5 tūkst. sirgalių? Kodėl „Lietuvos rytas" rungtynes su LKL autsaideriu Mažeikių „Mažeikių" klubu kviečia stebėti už 5 eurus (17,26 lito), o „Žalgiris" Eurolygos rungtynes su Stambulo „Galatasaray" kviečia stebėti už 6 eurus (20,72 lito)? Kokius žingsnius pagrindiniai šalies klubai numato tolimesnėje savo strategijoje?

Kokias pagrindines išvadas reikėtų padaryti organizatoriams po įvykusio LKF finalo aštuoneto? – Alfa.lt paklausė M. Balčiūno.

Nenoriu vertinti ar juo labiau kritikuoti. Kiekviena organizacija, pasirinkdama renginio vietą, siekia savo tikslų. Aišku, po to reikia labai įdėmiai pasižiūrėti, ar jie buvo pasiekti. Nežinau, pagal kokius kriterijus LKF turnyrą pasirinkta organizuoti būtent Kaune. Galiu kalbėti tik už save. Su gerbiamu treneriu Vladu Garastu 2007 m. atgaivinome šį turnyrą ir pagrindinė idėja buvo populiarinti krepšinį ir plėsti jį periferiniuose regionuose. Mėgėjams buvo sukurta galimybė konkuruoti su profesionalais. Susidomėjimas buvo didelis – taurėje dalyvavo dešimtys komandų. Tuomet „Šiaulių" klubas buvo tarp LKL lyderių ir 6 ar 7 LKF etape rungtyniavo su visiška mėgėjų komanda. Toks ir buvo pagrindinis žavesys.

Finalai taip pat vykdavo periferijose. Tais laikais LKL vykdavo 2 ratų sistema ir „Žalgiris" ar „Lietuvos rytas" į miestelius atvykdavo tik kartą per metus. Buvo laikmetis, kai grandai atsisakė dalyvauti LKF taurėje. Tuomet koncentravomės į vietinius miestelius ir norėjome sukurti šventę būtent jiems.

Dabartinis formatas įdomus, bet turbūt visos pirmos 8 Ispanijos komandos gali žaisti Eurolygoje, o intrigos pas mus trūksta. „Šiaulių"–„Neptūno" rungtynės susiklostė netikėtai, bet Kaune šios komandos neįdomios. Kaunas yra pamalonintas aukščiausio lygio krepšinio ir jo sužavėti Šiaulių ar Klaipėdos klubai negali. Suprantu, kad LKF vadovai kainų pasirinkimą grindė didele arenos talpa, tačiau ir man finalo metu rūpėjo ne krepšinis, o tai, kaip paguldyti vaikus. Visiškai normalu, kad kartais ne viskas pavyksta, nėra nė vieno vunderkindo, bet išvadų po šio renginio galima pasidaryti nemažai.

Įdomi ir klubinė rinkodara. „Lietuvos rytas" už savaitgalio dvikovą su „Mažeikiais" prašo 5 eurų, o „Žalgiris" į ketvirtadienio Eurolygos mačą su „Galatasaray" vilioja už 6 eurus...

Reikia prisiminti, kad „Žalgiris" valdo sumą, kuri didesnė už kai kurių metinį savivaldybių biudžetą. Ar mums priimtina, kad sporto organizacijos pasmerktos nuolatos skendėti skolose su neaiškia perspektyva? Reikia žiūrėti į galutinį balansą – tada galėsime pasakyti, kas dirba gerai, kas ne. Galbūt vienam klubui reikia pridėti krūvą savivaldybės lėšų, o kitas geba išsilaikyti iš rėmėjų ir uždirbtų pinigų. Nežinau, kaip „Lietuvos rytas" elgsis atvykęs į „Siemens" areną, tikiu, kad sugrįžimas tikrai įvyks, bet žinau, kad vilniečiai planuoja labai rimtus pokyčius, kurie itin teigiamai atsilieps viso krepšinio vystymuisi.

Lietuvoje profesionalus sportas žengia į komercijos sektorių, o čia taisyklės labai aiškios. Jeigu kažkas vyksta nerentabiliai, yra tik 2 keliai – uždarymas arba reorganizavimas. Diskusijų versle labai mažai. Mes kažkodėl dar kartais gyvename mąstymu, kad kažkas duoda biudžetą ir mums belieka jį tik išleisti. Kita vertus, nė viena LKL komanda neišgyventų be savivaldos paramos. Šiuo atžvilgiu labai rimtai atrodo Utenos miestas, kuris klubo rėmėjams įstatymų ribose yra sukūręs labai palankias lengvatines sąlygas.

Kazilionis: Lietuvoje matome daug kičinių, tačiau savo kaina brangių projektų

„Kodėl mes už dvikovą su „Mažeikiais" prašome 5 eurų, o „Žalgiris" į mačą su „Galatasaray" įleidžia už 6 eurų sumą? Tiesiog tokia mūsų kainodara. Kauniečiai turi areną, kurią patys valdo ir gali nustatyti kokias tik nori kainas. Jie bando pasiekti kuo didesnį žmonių skaičių, o situacija tokia, kokia yra. „Siemens" arenoje mums neapsimoka žaisti finansiškai. Negali sakyti, kad visai nežaidėme joje šį sezoną. Spalį buvo mačas su „Žalgiriu". Kovo mėnesį su kauniečiais žaisime „Lietuvos ryto" arenoje, nes komanda yra pripratusi prie treniruočių salės ir būtent į ją norime pasikviesti žiūrovus. Tai yra sudėtinga diskusija. Klubo valdyba nusprendė, kad galima bandyti tokią rinkodaros strategiją ir ją mes vykdome.

Krepšinis – brangus malonumas. Reikia mokėti nemažus atlyginimus krepšininkams. Bilietai yra vienas iš būdų surinkti pajamų. Aišku, mums sunku pasiekti Ispanijos lygį, kur yra kita perkamoji galia, bet krepšinis negali būti pigus produktas. Ta dalis, gaunama į biudžetą už parduotus bilietus, tikrai neįspūdinga. Lietuvoje matome daug kičinių renginių, kurie yra brangūs. Tuo metu sportas yra tikra kova ir realios emocijos – tai turi savo kainą.

Sirgaliai Lietuvoje yra atsivalgę krepšinio. Tą rodo Kauno arenos pavyzdys. Pirmais metais naujoji arena buvo pilna bet kokiose rungtynėse, o dabar ji neužsipildo per kai kuriuos svarbiausius susitikimus. Toks yra bendras lietuvių požiūris į krepšinį. Galbūt daug kas mano, kad krepšinis neatitinka to lygio, kuris buvo anksčiau. Kalbu apie visus LKL klubus. Po „EuroBasket 2011" visi pamatė didžiulį žiūrovų lankomumo smukimą. Niekada nesakėme, kad esame nutraukę santykius su „Siemens" arena. Visada žiūrime į esamą situaciją, ateityje ji gali pasikeisti", – mintimis dalijosi „Lietuvos ryto" atstovas R. Kazilionis.

Vainauskas: sirgaliai nuo klubo nusisuko ne be pagrindo

„LKF finalo lankomumas yra adekvati žiūrovų reakcija. Krepšinis nebesukuria tokios kokybės ir intrigos – nugalėtojas aiškus beveik iš anksto. Viena staigmena gali įvykti ketvirtfinalyje, bet finalo kokybė yra gerokai kritusi. Yra sirgalių, kurie į krepšinį eina bet kuriuo atveju, bet kitų žmonių reakcija man yra visiškai normali ir suprantama. Tai pakankamai prasto kai kurių klubų darbo rezultatas. Neteisinga sakyti, kad Europos čempionatas Lietuvoje nusmukdė tolimesnį arenų lankomumą. Tiesiog taip sutapo, kad būtent 2011–2012 m. sezone baigėsi reali konkurencija tarp „Žalgirio" ir „Lietuvos ryto". Įvardinkime labai aiškiai – Lietuvos krepšinio klubinė vertė yra būtent šių komandų akistata. Anksčiau už tokį produktą žmonės būtų mokėję ir 8, ir 80 eurų. Komanda 25 minutes sau gali leisti žaisti antra sudėtimi ir vis tiek laimėti rungtynes. Nemanau, kad toks krepšinis nusipelno pilnos salės.

Už rungtynes su „Mažeikiais" gali prašyti kiek nori. Noriu grįžti prie pačios problemos esmės. Turime blogai dirbantį klubą, nuo kurio nusisuko sirgaliai ir nusisuko ne be pagrindo – rezultatų nėra, žaidimo nėra ir nėra daug metų iš eilės. Nieko kito ir negalima tikėtis. Kainą galima derinti pagal varžovus, žaidimo kokybę, esamą sportinę formą. Yra daug galimų formų, bet kai nesukuri vertės ir nuolat regresuoji, o ne progresuoji, kainodarą gali daryti kokią tik nori, bet ji nepadės.

Situaciją su „Siemens" arena jums galiu išaiškinti labai paprastai. Su ja „Lietuvos rytas" buvo pasirašęs abipusę rizikos sutartį. Kol klubas žaidė gerai ir žmonės išpirkdavo visus bilietus į Europos taurės, Eurolygos kovas, jau nekalbant apie mačus su „Žalgiriu", rizikos sutartis pasiteisino tiek vienai, tiek kitai šaliai. „Siemens" arena iš to daug uždirbdavo. Be jokios abejonės, tai buvo labai naudinga ir „Lietuvos rytui" – nemokėti nuomos mokesčio, o procentą nuo parduotų bilietų. Kai „Lietuvos rytas" į Eurolygos rungtynes surenka po 1500–2000 žiūrovų, „Siemens" arenai per brangu rezervuoti 2–3 dienas. Juk reikia apšildyti salę, uždegti šviesas, aptarnauti atvykstančias komandas. Toks arenos vadovų žingsnis buvo visiškai suprantamas – jie nustatė visiems vienodą fiksuotą nuomos kainą. Jeigu komanda žaistų gerai, tikrai nebūtų problemų susitarti, rizikos sutartis iš karto būtų atnaujinta", – kalbėjo ilgametis „Lietuvos ryto" vadybininkas J. Vainauskas.

Motiejūnas: anksčiau nuvažiavęs pas bet ką į svečius rasdavai įjungtas krepšinio rungtynes

„Dabar su federacija daug diskutuojame, kodėl taip atsitiko ir ką reikėtų keisti. Tai buvo pirmasis kartas, kai taikoma finalinio aštuoneto sistema. Yra apie ką pagalvoti dėl rungtynių laiko ar kainų. Aišku, labai lengva dabar viską kritikuoti ir galvoti, kaip būtų buvę geriau. Dienos bilietas kainavo 10 eurų. Už tai žiūrovas galėjo gauti 4 rungtynes – 2 vyrų, 2 moterų. Tokia kaina tikrai nedidelė. Aišku, jeigu su tokiu bilietu eisi tik į vienas rungtynes, tokia kaina taps nemaža.

Nenoriu kritikuoti ar komentuoti kitų sprendimų, ypač vilniečių. Nėra tikslingo varianto, kuris veikia. Mes padarėme didelius žingsnius, kurie padėjo mūsų žiūrovams – sukūrėme savo bilieto platinimo sistemą, turime artimą ryšį su sirgaliais. Be to, dirbame su universitetais, mokyklomis, didžiausiomis įmonėmis, taikome įvairias akcijas. Dirbame ties daugeliu krypčių, ir kaina yra tik viena iš daugelio. Mums svarbu, kad žmogus atėjęs atsigertų, pavalgytų, nusipirktų suvenyrą. Nuo viso to gauname pajamas. Kitos komandos galvoja tik apie bilietus, o mes plečiame savo paslaugų lauką, mūsų pajamų galimybės yra kur kas didesnės. Savam krašte pranašu nebūsi. Mūsų patarimų nelabai kas klausia ar domisi. Visi supranta krepšinį, marketingą ir gali mus pamokyti. Esame visada atviri ir stengiamės kontaktuoti su kitais Eurolygos klubais ir perimti jų gerąją patirtį. Visada dalyvaujame Eurolygos mokymuose ir patys rengiame seminarus. Netgi ta pati bilietų platinimo įmonė yra iš Ispanijos, kuri dirba su daugeliu prestižinio turnyro komandų. Einame teisinga linkme, bet tikrai nesakome, kad viską jau padarėme, apie naujoves galvojame visada.

Nesakyčiau, kad savo juodą darbą padarė „EuroBasket 2011". Nepamirškime, kad krepšinis dingo iš nemokamų televizijų geriausių laikų eterio. Atsiminkite, anksčiau ketvirtadienio, penktadienio vakarais nuvažiuok pas bet ką į svečius ir rasi įjungtas krepšinio rungtynes. Dabar visokie šokiai, šuoliai ir kiti šou projektai", – sakė „Žalgirio" direktorius P. Motiejūnas.





Balys Šmigelskas | Alfa.lt

{fcomment}