A.Urbutis svajoja apie Lietuvos rinktinę

 Šešius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) praleidęs Arminas Urbutis šiais metais pradėjo profesionalo karjerą. Krepšininkas pasirašė dvejų metų sutartį su Kantu "NGC Medical" ekipa.

"BasketZone.lt" portalui Urbutis papasakojo apie savo kelią į didįjį krepšinį ir ateities planus.

- Kur ir kada prasidėjo tavo kelias į didįjį krepšinį ?

- Pradėjau žaisti krepšinį Kauno Sporto Mokykloje prieš 8 metus. Po to 6 metam persikėliau I JAV. Šiemet grįžau į Europą ir pradedu profesionalo karjerą.

- Kada pirmą kartą pagalvojai, kad gali tapti profesionaliu krepšininku ?

- Nežinau ar pagalvojau, bet svajojau apie tai jau nuo mažų dienų.

- Dauguma sportininkų pradeda sportuoti, bet po kurio laiko treniruotes meta. Ar pačiam nebuvo noro visko atsisakyti ?

- Tiesą sakant visko buvo. Vienu metu būnant JAV buvo kilus mintis visas pastangas dėti į mokslus ir atsisakyti krepšinio, bet kol kas džiaugiuosi to nepadaręs.

- Kaip manai, kokios yra tavo silpnosios ir stipriosios pusės kaip krepšininko?

- Manau esu gan greitas, šoklus, žaidžiu su didele energija ir noru laimėti bei padėti komandos draugams. O silpnųjų pusių begalės, viską reikia pagerinti, ir daug ką išmokti. Šiuo metu labiausiai trūksta patirties žaidžiant Europoje.

- Daugumas krepšininkų teigia, jog aukščiausiai profesionalo pasiekimas - žaidimas NBA. Ar sutinki su šiuo teiginiu?

- Žinoma, manau, kad dauguma taip mano, bet aš būsiu laimingas žinodamas, kad baigęs karjerą atidaviau viską ką galėjau ir išnaudojau, tai ką turiu, kaip krepšininkas maksimaliai. Manau aukščiausias profesionalo pasiekimas yra tada, kai tu išspaudi iš savęs maksimumą. Nesvarbu kokioje lygoje esi žaidęs, svarbiau, ką su duotu talentu nuveiki, manau, yra daug svarbiau.

- Ar turi savo krepšininko idealą ?

- Ne, neturiu vieno krepšininko, kuris būtų mano idealas, bet žaviuosi geriausių žaidėjų sugebėjimais tiek gynyboje, tiek puolime.

- Kaip atsidūrei už Atlanto?

- Stepono Kairio stovyklos dėka. Vieną vasarą sugalvojau nuvažiuoti, o taip atsitiko, kad tos pačios vasaros pabaigoje, jau studijavau Floridoje.

- Ar nemanai, jog butu buve geriau studijuoti ir rungtyniauti Lietuvoje, o ne Amerikoje ?

- Tikrai negaliu pasakyti, kas būtų jeigu būtų. Nei kiek nesigailiu išvažiavęs į JAV ypač dabar, kai žinau, kiek būčiau praradęs jei nebūčiau išvykęs. Žinoma, pasilikęs Lietuvoje gal ir  būčiau įgijęs daugiau patirties žaidžiant europietišką krepšinį, nereikėtų pradeti nuo nulio kaip dabar.

- Ar skiriasi trenerių metodikos Amerikoje ir Europoje?

- Taip, labai, bent jau mano atveju. Amerikoje viskas paremta greičiu ir atletiškumu, daug žaidžiama vienas prieš vieną. Žaidėjai tarsi įstatomi į rėmus ir taip apribojami jų veiksmai aiksteje, neišnaudojami jų visi sugebėjimai. Europoje viskas sukasi apie komandini žaidimą, intensyvesnis judėjimas be kamuolio. Atletiškumas toli gražu ne svarbiausia savybė, svarbiausia žaidimo suvokimas, kaip įveikt savo varžovą pasitelkdamas, kas tau yra Dievo duota. Kaip sakoma, reikia būti gudresniam už kitą stipresnį ar greitesnį varžovą.

- Vasarą pasirašėte sutartį su Kantu ekipa. Kodėl pasirinkote būtent šią ekipą ?

- Kantu “NGC Medical” buvo žinomas klubas, nes yra kitų lietuvių, žaidųsių šioje ekipoje. Komanda pasiūlė geras sąlygas kurių tikrai negalėjau atsisakyti, žinant kokia situacija buvo Lietuvoje, nesinorėjo laukti, tad pasirašiau gan anksti.

- Gal turėjote ar turite sulaukęs pasiūlymų rungtyniauti Lietuvoje ?

- Ne, kol kas pasiulymų rungtyniauti Lietuvoje neturiu. Vasarą turėjau pasiulymą iš Kantu ir nenorėjau rizikuot, laukiant pasiulymų iš Lietuvos.

- Ką galėtum pasakyti apie savo ekipos draugą lietuvį Tautvydą Lydeką?

- Tiesos gi nesakysi (Juokiasi). O jei rimtai, tai manau labai pajėgus ir protingas žaidejas.

- Ar klubas suteikia visas galimybės tobulėti ?

- Suteikiamos visos galimybės norint tobulėti.

- Kantu ekipoje atliekate tik epizodinį vaidmenį. Nesijaučiate uzsisedėjęs ant suolo ?

- Italijos pirmoje lygoje gali žaisti tik 6  legionieriai. Aš šiemet esu 7-tas. Prieš pasirašydamas sutartį, žinojau, kad šiemet žaisti nelabai galėsiu. Man šiemet yra suteikiama galimybė tobuleti aukštame lygyje, priprasti prie europietiško krepšinio ir pasimokyti iš aukšto lygio žaidėjų. Kitą sezoną manau būsiu pasiruošęs ir tikiuosi, padėti komandai ne tik epizodiškai išbėgdamas į aikštelę vienam iš legionierių gavus traumą.

- Kokia tavo, kaip krepšininko, svajonė?

- Svajonių daug, bet kaip krepšininko, manau kaip ir daugumos, vieną dieną atstovauti Lietuvos rinktinei.

Šaltinis: Nerijus Meškauskas | BasketZone.lt