15 metų nuo pirmojo „Ryto“ triumfo Europos taurės turnyre (VIDEO)

Interviu ir straipsniai 20 Balandis 19

Eurocup nuotr.

Sekmadienį Vilniaus „Ryto“ veteranai ir sirgaliai galės paminėti vienos skambiausių klubo pergalių 15-ąsias metines. 2005 m. balandžio 19 d. vilniečiai iškovojo Europos taurę, finale Belgijoje 78:74 įveikę Kozanio ekipą „Makedonikos“ (Graikija). Tai buvo pirmasis sostinės klubo triumfas Europos turnyruose. Jis tapo dvigubai vertingu todėl, kad leido komandai kitą sezoną debiutuoti Eurolygoje.

Trenerių kaita, sunki lyderio trauma, skaudus pralaimėjimas Kauno „Žalgiriui“ Lietuvos krepšinio lygos finale - visa tai 2004-2005 m. sezone teko iškęsti Vilniaus komandai, tuo metu vadintai „Lietuvos rytu“. Keli taškeliai ne vilniečių, o jų varžovų naudai, ir tą sezoną vadintume niekam tikusiu. Visgi Europos taurės turnyre „Rytas“ peršoko visas duobes ir pasiekė istorinę pergalę.

Juodkalniečio Vladės Džurovičiaus treniruojami vilniečiai reguliariajame sezone žaidė puikiai, pasiekė 9 pergales iš 10 galimų. Tačiau aštuntfinalyje teko skaičiuoti tuos taškelius, galinčius viską pakeisti. Akistatoje su Salonikų „Aris“ (Graikija) vilniečiai išvykoje pralaimėjo 75:77, namie laimėjo 81:77, taigi viską lėmė vienas metimas.

Sunkų startą atkrintamosiose varžybose galima paaiškinti ir tuo, kad joms artėjant komandą ištiko du sukrėtimai. Sausį kelio traumą patyrė Fredas Hauzas (Fred House). Komandos lyderiu buvęs amerikietis iškrito iš rikiuotės iki sezono galo. Sausio pabaigoje paskelbta, kad iš pareigų atleidžiamas V.Džurovičius, kurį pakeitė slovėnas Tomo Mahoričius.

Atkrintamosiose varžybose vilniečiai ir toliau žygiavo pagal formulę „nesėkmė išvykoje - pergalė namie“. Ketvirtfinalio rungtynės su Salonikų PAOK baigėsi 71:74 ir 76:65, pusfinalio susitikimai su Valensijos „Pamesa“ (Ispanija) - 75:77 ir 75:65. Per dvejas rungtynes su „Pamesa“ F.Hauzą pakeitęs Taironas Nesbis (Tyrone Nesby) pelnė 46 taškus, taigi šiuo atveju apie lyderio traumą galima sakyti, kad nėra to blogo, kas neišeina į gera.

Valensijos komandoje žaidė tokios žvaigždės kaip Igoris Rakočevičius, Antuanas Rigodo (Antoine Rigaudeau), Dejanas Tomaševičius, Fabrisijus Obertas (Fabricio Oberto). Kai vilniečiai parklupdė tokį varžovą, atrodė, kad palyginti kukli Kozanio ekipa finale bus lengvas grobis. Prabėgus trims lemiamų rungtynių ketvirčiams Šarlerua arenoje, vis dar atrodė, jog taip ir yra. 27 min. vilniečiai turėjo net 27 taškų persvarą.

Paskutinis ketvirtis vos nevirto košmaru. Varžovai greitai vijosi „Rytą“ ir, likus žaisti 12 sek., po Slaveno Rimaco tritaškio sumažino skirtumą iki 3 taškų. Vilniečių laimei, stebuklas neįvyko. Likus žaisti 6 sek., paskutinį mačo tašką baudos metimu pelnė Robertas Javtokas, o varžovai daugiau nieko nespėjo padaryti. Pergalė 78:74 ne tik leido iškelti taurę, bet ir garantavo kelialapį į Eurolygą, kurioje vilniečiai iki tol nebuvo žaidę.

„Esu sužavėtas ir labai laimingas, kad pagaliau tai padarėme. Buvo išties nelengva, pabaiga buvo tiesiog kvapą gniaužianti. Sveikinu žaidėjus, trenerių kolektyvą ir visą klubą, o labiausiai - mūsų ištikimiausius gerbėjus, kurie lydėjo mus, kad būtų drauge. Jie buvo pagrindinis pergalės faktorius. Arenoje buvo puiki atmosfera“, - sakė T.Mahoričius. Jis ne be reikalo gyrė sirgalius. Tarp 6500 į areną atėjusių žiūrovų buvo daugiau nei 1000 aistruolių iš Lietuvos.

„Žinojome, kad „Makedonikos“ kovos iki galo, nes ši komanda turi stiprų charakterį. Kai Robertas Štelmaheris ir Tomas Delininkaitis gavo penktąsias pražangas, likome be įžaidėjų, tačiau atsilaikėme. Manau, nusipelnėme pergalės. Varžovai yra patyrusi komanda, todėl didelė persvara mums buvo lemiama. Manau, kad lygioje pabaigoje „Makedonikos“ būtų laimėję“, - svarstė T.Mahoričius.

Triumfas Europos taurės turnyre nepadėjo jam išsaugoti posto. 2005 m. rugsėjį paskelbta, kad T.Mahoričius palieka komandą, kaip to priežastis nurodytos sveikatos problemos. Niekas tuo netikėjo, todėl kalbos apie slovėno nugaros skausmus tapo anekdotu. Iš tiesų nugarą turbūt pradėjo „skaudėti“ dar gegužę, kai vilniečiai 0-4 pralaimėjo „Žalgiriui“ LKL finalo seriją.

Nepaisant to, krepšinio metraščiuose juodu ant balto užrašytas faktas, kad į pirmąjį triumfą europinėje arenoje vilniečius atvedė T.Mahoričius. Šarlerua arenoje jo nurodymus geriausiai vykdė trys krepšininkai. Po 16 taškų surinkę T.Nesbis ir Simas Jasaitis žaidė rezultatyviausiai, o 14 taškų, 5 atkovotus kamuolius ir 2 blokus pridėjęs R.Javtokas buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju.

„Viskas idealu. Pirmoji pusė buvo nuostabi, mums viskas sekėsi puikiai. Tačiau antrojoje pusėje ir ypač ketvirtajame kėlinyje padarėme per daug klaidų. R.Štelmaheris gavo penkias pražangas ir tai buvo labai svarbus faktorius, tačiau mes sugebėjome įveikti visas kliūtis ir nugalėti. Turėjome problemų, bet parodėme charakterį, rasdami sprendimą sunkioje padėtyje“, - mačą komentavo R.Javtokas.

Po 9 taškus finale pelnė Gintaras Einikis ir T.Delininkaitis, po 5 - R.Štelmaheris ir Andrius Šležas, 4 - Haris Mujezinovičius. Taškais nepasižymėjo Vilniaus klubo direktoriaus pareigas dabar einantis Rolandas Jarutis, o Mindaugas Lukauskis, Saulius Kuzminskas ir Povilas Čukinas aikštelėje nepasirodė.

„Makedonikos“ ekipoje pasižymėjo 24 taškus surinkęs Pitas Mikelis (Pete Mickeal). Varžovų gretose buvo ir du žmonės, vėliau tapę puikiai žinomais Lietuvos sirgaliams - porą sezonų „Žalgiriui“ atstovavęs amžiną atilsį ukrainietis Grigorijus Chižniakas bei dabartinis Panevėžio „Lietkabelio“ treneris serbas Nenadas Čanakas.

Pergalė Šarlerua žymėjo sėkmingiausio Vilniaus klubo periodo pradžią. Per kitus penkerius metus vilniečiai triskart laimėjo LKL, 2007 m. vėl pasiekė Europos taurės turnyrą, o 2009 m. dar kartą iškovojo taurę, finale įveikę Maskvos srities komandą „Chimki“. Per antrąjį šio amžiaus dešimtmetį nieko panašaus pasiekti nepavyko.