Kodėl D. Motiejūnas netinka „Žalgiriui“?

FIBA nuotr.

Vasarą Lietuvoje leidęs Donatas Motiejūnas atskleidė, kad laukė Lietuvos rinktinės atstovų signalo dėl dalyvavimo draugiškame turnyre Estijoje, tačiau rinktinės pasirodymą teko stebėti per televizoriaus ekraną.

D-Mo pripažino, jog toks trenerių štabo sprendimas jį nuvylė. Tai jis atskleidė Tomo Langvinio vedamoje laidoje „Nematoma pusė“.

Po šio pareiškimo „Žalgiris Meme Book“ išdėstė savo mintis, kodėl aukštaūgis netinka ir „Žalgirio“ komandai.

Kviečiame paskaityti:

„Paskutiniais metais, kai Donatas buvo graibstomas Kinijos lygos komandų ir gaudavo milijonus, krepšinio visuomenė pasidalino: vieni sako, kad jis tų pinigų vertas ir būtų stipri paspirtis bet kuriai Eurolygos komandai, kiti – kad jis nebėra tas krepšininkas, į kurį reikėtų kreipti dėmesį ir juo labiau – mokėti didelį atlyginimą. Tai kaip ten yra iš tikrųjų?

Aikštelę išplečiantis „centras“

Motiejūnas ne šiaip sau pateko į NBA. Jo kūnas, agresyvumas, gebėjimas pataikyti iš toli – buvo savybės, kurios pritraukė skautų iš už Atlanto dėmesį. Ketveri metai Houstone parodė, kad D-Mo gali žaisti stipriausioje pasaulio lygoje ir joje nebūti paskutinė opcija ant suolelio. 2014-15 metų sezone jis Teksaso komandoje rinko po 12 taškų ir 6 atkovotus kamuolius, krepšį atakuodamas 50% iš vidutinių nuotolių ir 37% iš trijų taškų zonos taiklumu. Taigi tada D-Mo tikrai buvo geras „aukštas žaidėjas“, galintis išplėsti aikštelę. Tačiau po patirtos nugaros traumos, reabilitacijos, mainų ir ilgos pertraukos, Donatas prarado tą savo trapų mobilumą (nes labai staigus ir greitas niekada nebuvo), o taikiklis nusimušė. Taigi visos stipriosios jo žaidimo pusės tapo abejotinos kokybės. O NBA treneriai, stengdamiesi išlaikyti savo šiltas vietas, nėra nusiteikę rizikuoti pergalėmis tik tam, kad leistų komandos vidutiniokui atsigauti ir įsižaisti.

Kinijos etapas

Po nesėkmių NBA arenose, D-Mo tapo CBA komandų taikiniu. Kinijos lyga žinoma kaip daugiau pinigų mokanti „likusio pasaulio“ G-lyga, kurioje bando reabilituotis ir pasikelti savo vertę NBA vietos neberandantys krepšininkai. Kai kuriems tai pavyko. Net ir D-Mo sulaukė dėmesio, kai buvo pakviestas į „Spurs“ pabaigti sezono. Žinoma, ten jis neužsibuvo ir vėl grįžo į CBA. Ir taip prasideda „kosminių“ Donato skaičių augimas. Per tris sezonus Kinijoje Motiejūnas rinko po 24 taškus ir po 13.5 atkovoto kamuolio. Rodikliai – tikrai gražūs. Tačiau jie rinkti Kinijos lygoje, kurioje stiprius, gerus krepšininkus galime suskaičiuoti ant pirštų. Vienos rankos. Du užlenkus. Nepamirškime, kad toje lygoje Jordan Crawford 2015-16 metų sezone rinko 43 taškus, J. Gibson, 42, E. McCollum 40 taškų per sezoną, o apskritai vieno sezono vidurkiai, viršijantys 25 taškus, buvo pasiekti net 16-os krepšininkų, tarp kurių pateko ir Tracy McGrady, kuriam tada buvo jau 34-eri.

Dar viena priežastis, kodėl Donato rinkti vidurkiai neturėtų stebinti, yra jo atlikti metimai iš žaidimo. Iš vidutinių nuotolių Donatas krepšį vidutiniškai per tris sezonus atakavo po 15.5 karto, tai darydamas 60% taiklumu (geri centrai paprastai visada perkopia tokį vidurkį), o iš trijų taškų zonos atlikdavo po 3 metimus, realizuodamas juos 32% taiklumu. Taigi žaidėjas, atliekantis vidutiniškai beveik 19 metimų per varžybas, renka po 24 tašus. Pavyzdžiui, Brandon Davies 2018-19 metų sezone „Žalgiryje“ fiksuodamas po 14.2 taško (ir mes kalbame apie antrą stipriausią lygą pasaulyje) surinkdavo atlikdamas tik po 9.2 metimo. Jau galime net nekalbėti apie baudų metimus, kuriuos D-Mo realizuoja tik 50% taiklumu. Beje, pastarasis sezonas taiklumo atžvilgiu CBA Donatui buvo pats prasčiausias.

Motiejūnas prieš Lauvergne

Donatas sulaukia (mano manymu pelnytai) daug kritikos dėl nenorėjimo žaisti kuo aukštesniame lygyje. Kaip jis pats teigė, sulaukė rimtų pasiūlymų iš Eurolygos grandų, tačiau pasirinko didesnį atlygį žaisdamas Kinijoje. Tai kiekvieno asmeninis apsisprendimas, tačiau neatima iš mūsų teisės suprasti, kad žmogus renkasi pinigus, o ne tikrą tobulėjimą ir žaidimą aukščiausiame lygyje. Kada žaidėjas auga: kai žaidžia su už save silpnesniais ar tada, kai jėgas išmėgina stipriausiame lygyje? No answer needed.

Nekalbant apie žaidėjų kainų skirtumus, reikia paminėti, kad „Žalgiris“ rinkosi tradicinio modelio „centrus“, kurie sugeba užsiimti vietą prie baudos aikštelės ribų, taškus renka žaisdami tiek nugara, tiek veidu į krepšį, geba apstumdyti priešininkus bei gali atmesti kamuolį prie tritaškio linijos. Donatas yra kamuolio reikalaujantis žaidėjas, tačiau geriausius savo metus žaidė tada, kai juo pasitikėjo komandos draugai ir jam atmesdavo kamuolį, o ne tada, kai bandė reikalus spręsti individualiai. Jis neabejotinai bandytų imtis iniciatyvos ir Eurolygoje, tačiau iš jo pataikymo procentų matome, kad jis negalėtų to daryti kokybiškai.

Motiejūnas save vis dar įsivaizduoja tame pačiame vaidmenyje, kurį atliko 2014-15 metais Houstone – „centro“, galinčio išplėsti aikštelę. Vis dėlto čia suveikia du niuansai: visų pirma, Donatas nebegali taip efektyviai to daryti, nes jo taiklumas yra gerokai nukritęs (reguliariai mažėja pastaruosius trejus metus). Be to, „Žalgiris“ turi pajėgių metikų, kuriems bus patikėta užbaigti atakas iš toli, ypač, kai gaus atmestą kamuolį nuo baudos aikštelės iš Lauvergne. Taigi komandoje eliminuojamas poreikis atakuoti nuo trijų taškų priekinės linijos žaidėjams. Antra, Eurolygos aikštelė yra mažesnė už NBA, kas natūraliai sumažina „stretch four“ pozicijos žaidėjų poreikį. Taigi šioje vietoje aš taip pat rinkčiausi Lauvergne, kuris sugeba ne tik individualiai rinkti taškus, pats susikurdamas progas aplink baudos aikštelę, tačiau tuo pačiu yra nesavanaudiškas bei protingas žaidėjas, gebantis atmesti kamuolį komandos draugams, prieš tai sutraukdamas prie savęs gynėjus. Stebinti D-Mo žaidimą, kai mėgstama reikalus išspręsti pačiam, tokio protingo požiūrio į komandinį žaidimą, kokį demonstruoja Lauvergne, aš pasigendu.

Likę niuansai

Donatas tapo akivaizdžiai lėtesnis žaidėjas, kuris gynybos niekada nelaikė prioritetine savo žaidimo dalimi. Žaidžiant už Atlanto jo turimų gebėjimų pakako, nes žaidimas grindžiamas puolimu, tad Donato demonstruotas potencialas puolime sumenkino jo „pritingėjimą“ savoje aikštės pusėje. Šiuo metu, kai jo sportinė forma nebėra tokia, kokia buvo, taiklumas nukritęs, agresija baudos aikštelėje pranykus (tik 4 ėjimai prie baudų metimo linijos Kinijos! lygoje per varžybas), problemos gynybos srityje tapo daug svarbesnės ir ryškesnės.

Išvada

Taigi ar Donatas galėtų tikėtis didelių pinigų už tai, ką jis turi pasiūlyti komandai? Tikrai ne. Apie uždirbtus milijonus (dėl kurių, beje, tikrai sveikinu) Kinijoje reikėtų pamiršti ir vertinti savo rinkos kainą realiai. Ar aš rinkčiausi Donatą ar Lauvergne už 500 tūkstančių? Nepyk, Donatai (nors tau mano nuomonė teisėtai ir nerūpi), pasiūlyčiau tau apie 250 ir atsarginio “centro” vietą“, - rašo „Žalgiris Meme Book“

Krepsiniozinios.lt