„Žalgirio“ pergalė iš didžiosios raidės: lyderiai, jaunieji žalgiriečiai ir geresnę formą įgaunantis A. Rubitas

Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Belgrade iškovojo trečiąją pergalę Eurolygoje iš eilės. Antradienį Martino Schillerio auklėtiniai išvykoje rezultatu 75:69 (19:19, 20:14, 23:27, 13:9) įveikė vietos „Crvena Zvezda“ ekipą.



Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Tai pergalė iš didžiosios raidės.

Lyderiai

Lukas Lekavičius (16 taškų) - pajėgusis varikliukas, kuris pagaliau veikė kaip naujai suteptas ir nedūminantis net gazą spaudžiant iki dugno. Su "Zvezda" apskritai visas komandinis puolimas buvo patikėtas gynėjų grandžiai, kuriai vadovavimą iš Mariaus perėmė Lukas. Jis ne tik pataikė savo susikurtus metimus iš vidutinio nuotolio (4/4), tačiau sumetė ir tritaškius (2/3) bei efektyviai provokavo gynyboje susikeitusių varžovų pražangas. Pirmose varžybose buvo kiek neramu, nes Lukas lakstė lyg užsuktas ir kartais atrodė kaip višta be galvos, tačiau vakar jo greitis buvo pamatuotas, nesukant bereikalingų ratų aplink baudos aikštelę.

Rokas Jokubaitis. Vasarą rašiau, kad šie metai turi būti Roko proveržio laikas, tačiau ir pats netikėjau, kad viskas vyks taip užtiktintai ir greitai. Vyras ima komandos puolimo vadžias į savo rankas ir labai rimtai tvarko atsiradusias problemas aikštelėje. Viso pelnyti 9 taškai, atkovoti 6 kamuoliai ir atlikti 5 rezultatyvūs perdavimai bei labai tvirtas atstovėjimas gynyboje prieš itin veržlius "Zvezdos" gynėjus. Tvirtas kūnas, pagreitėjusios kojos, staigesnis pirmasis žingsnis, "step back'as" prie tritaškio (tikėkimės, mokosi iš Dončič, o ne iš Harden) - visa tai leidžia aštriai eiti po krepšiu ir arba pelnyti lengvus taškus, arba išprovokuoti pražangą. Be to, Rokas puikiai mato aikštę ir po krepšiu lenda ne aklai, o jau matydamas, kur galės atmesti kamuolį.

Lauvergne (12 taškų), kaip "persirgęs" virusu, labai gerai atrodė. Nors ir norėjosi jį matyti labiau išnaudojamą, viagi priešininkai labai sėkmingai stabdė mūsų derinius du prieš du, tad Joffrey teko pačiam rinktis taškus. Prie svaraus jo indėlio į pergalę reikia paminėti ir kovą dėl atšokusių kamuolių (8), iš kurių 4-is nusiėmė puolime, kai to labai reikėjo.

Visi likę

Rubitas demonstruoja fantastišką pataikymą iš vidutinio nuotolio ir toliau kaip saldainius lukštena Pick 'n' Pop, kai po užtvaros ne po krepšiu kerta, o atšokęs atgal nuo gynėjo sumeta metimus iš toliau. Vasturija sumetė penkis taškus iš eilės ir tai leido neprarasti žaidimo ritmo "Žalgiriui". Tačiau jo metimai buvo ne tik kad neparuošti, bet ir labiau atsitiktiniai, paskendę kažkur tarp perdavimo ir desperacijos). Smagu, kad taškai pradėti rinkti, bet kol kas tai Steve mano akyse nesireabilituoja. Tam reikės daug darbo. Marių vakar smaugė visa "Zvezdos" komanda - dviguba gynyba, super fiziškas atakų stabdymas. Kelis kartus galvojau, kad po eilinio smūgio Marių išneš. Bet jis kovojo iki pabaigos ir pelnė svarbių taškų paskutinėm minutėm. Jankis taip pat gerai tvarkėsi su savo užduotimis gynyboje ir net kaip jauniklis įkirtinėjo į baudos aikštelę, kur gaudė gynėjų perdavimus.

Na ir Hayes. Vis dar stabilus prie tritaškio linijos. Kaip kažkada sakė Jonas Mačiulis, paklaustas apie padėtį "Žalgiryje": "Padėtis stabili. Stabiliai negaunam algų." Taip ir su Nigel stabilumu. Kita vertus, komandoje jis jau trečią sezoną, tad kreditų mano sąskaitoje dar turi.

Žaidimas

Vis dažniau girdisi frazė, kad Schillerio žaidimas puolime - be minties. Na, šį kartą pagrindinė mintis buvo gynėjai, kurie ne tik patys rinko taškus, bet į puolimą įtraukė ir priekinę lininą, nors keliai "du prieš du" ir buvo uždaryti. Tris kėlinius (nuo 5-tos iki 30-tos minutės) žaidimas buvo gražus, įnirtingas ir panašus į tikrai kokybišką Eurolygos lygio kovą (beje, pasimokykime ir pamirškime ketvirtą kėlinį, kai nepelnėme taškų 6.30 min., bet labai solidžiai gynėmės).Visas varžybas gynyba buvo kieta ir agresyvi ir tai, kad sugebėjome laimėti varžybas prieš tokius vikrius ir taškus generuojančius gynėjus kaip Loydas, Waldenas ir Hallas, rodo, jog gynyboje atidirbome iki pabaigos. Tiesa, iššovė Davidovacas, bet taip jau nutinka, kai koncentruojiesi į rimtus žaidėjus.

Tik prie Šaro jaučiau tokį jaudulį stebėdamas "Žalgirį". Vakar buvo pirmas kartas ir su Schilleriu. Ir tai - geras ženklas. Ar puolimą statišku, neįdomiu ir be minties galima vadinti tada, kai jis neša pergales? Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Be abejo, Martino puolimo schemos nėra tokios įvairios ir spalvingos kaip Šaro, tačiau toks žaidimas, kokį propaguoja Schilleris, verčia žaidėjus savyje atrasti individualaus meistriškumo stiprybių. Mariaus, Joffrey, Luko ir Roko statistika - puiki. Ir tai gali būti trenerio praktikuojamos filosofijos rezultatas, tik mes dar to nemokame pamatyti.

Martino darbas už Atlanto buvo parengti individualiai stiprius žaidėjus, kad jie pasiektų NBA lygį, o ne tik pergales rinkti. Atrodo, kad tai vyksta ir Kaune. Mes vis sakėme, kad tokiai komandai kaip "Žalgiris" reikia griežtos sistemos, nes neturime žvaigždžių, kurios galėtų nulemti varžybų baigtį ir negalime laimėti prieš stiprias komandas žaisdami improvizuojant. Ir kai tuo šventai įtiki, tai tampa tiesa. Vis dėlto, "sistemoje" pradingsta individualybės ir lieka ti komanda.

Martinas, akivaizdu, taiko kitus sprendimus ir mums rodo, kad "Žalgiris" turi individualiai stiprių žaidėjų, kurie gali nulemti varžybų baigtį tik reikia jų stiprybes išryškinti. Šaras maksimumą spaudė ne iš atskirų žaidėjų, o iš komandos, tuo tarpu Schilleris eina kitu keliu ir bando atskleisti individualius žaidėjų sugebėjimus, įskiepyti drąsos jiems jomis pasinaudoti. Ir tai nėra neteisinga (bent jau žvelgiant į rezultatus), tai tiesiog mums neįprasta ir kelia klausimą: gal griežta "sistema" yra reikalinga tik tada, kai pats netiki, kad turi individualiai stiprių žaidėjų?“, - rašo „Žalgirio metraštis“.





Krepsiniozinios.lt