„Žalgirio metraštis“: „Žalgirio“ ekspresas į Top 8!

Zalgiris.lt nuotr.

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai užbaigė įspūdinga pergale. Martino Schillerio auklėtiniai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 99:62 (24:7, 27:24, 30:16, 18:15) sutriuškino Stambulo „Fenerbahce“ ekipą.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Ketvirtadienio pergalė prieš Turkijos grandą net 37-iais taškai buvo pažymėta rekordais. Pakartojome didžiausią taškų skirtumą, kokiu esame iškovoję pergalę Eurolygoje, įveikėme „Fenerbahče“ didžiausiu skirtumu (anksčiau didžiausias skirtumas buvo tik 5 taškai), įmetėme daugiausiai taškų šį sezoną, A. Rubitas sužaidė geriausias rungtynes „Žalgiryje“ ir t.t. Tačiau smagiausia yra ne tai, kokiu rezultatu laimėjome, o tai, kokią puikią formą paskutiniuose trijuose turuose demonstruoja žalgiriečiai.

Vargstantys turtuoliai

Šį sezoną „Fenerbahče“ pradėjo stipriai susitraukusiu biudžetu ir praradę kelis svarbius žaidėjus (GiGi Datome ir K. Sloukas), tačiau vis tiek sugeba surinkti 15 mln. eur. žaidėjų atlyginimams ir mokėti 2.6 mln. savo įžaidėjui iš Prancūzijos. Vis dėlto rezultatai yra tiesiog nuviliantys (5-10). Ir tai tęsiasi jau antrą sezoną, todėl negalime sakyti, kad priežastis – prarastas dar ir geriausias Europos treneris Željko, nes jau ir pernai Obradovičius nesugebėjo iš savo milijonierių išsireikalauti nieko, todėl ir pasitraukė. Taigi toks turkų klubas, sulaužytas psichologiškai ir be Jano Veseley, atvažiavo į Kauną.

Fenerio vyrai nuo pirmos minutės atrodė ir be minties puolime (taškai renkami tik individualiai sugebėjimais), ir be dvasios gynyboje. O žalgiriečiams, kurie yra ant fantastiškos bangos ir per paskutinius tris laimėtus susitikimus tritaškius meta 62% taiklumu, tai tapo netgi ne iššūkiu. Iš esmės turėjome jau po antrojo kėlinio turėti ne +20, o +30, jeigu tik būtume išnaudoję visas susikurtas puikias progas. Tačiau kauniečiai prametė daug lengvų ir paruoštų metimų, prie kurių turkai visiškai neskubėjo ir po pirmojo kėlinio jau buvome atsiplėšę nepadoriai.

„Žalgirio“ vyrai

Sužvėrėjęs A. Rubitas vos per 15 žaidimo minučių sugebėjo surinkti 27-is naudingumo balus (18 taškų., 6 atk. kam., 2 rez. perd.) Atrodo, kad jis po truputį tampa antru svarbiausiu „Žalgirio“ ginklu puolime ir pirma opcija po krepšiu. Jis akivaizdžiai pranoksta ir judesių arsenalu, ir agresyvumu, ir noru kovoti mūsų pagrindinį centrą J. Lauvergne. Jeigu mūsų treneris nebūtų Martinas Schilleris, sakyčiau, kad Augustinas turėtų tapti pagrindinių penktu numeriu, bet galbūt, pakilęs nuo suolelio, jis yra dar naudingesnis, nei būtų žaisdamas nuo pirmos rungtynių minutės.

Marius šiandien jungė aukštesnę pavarą skirstydamas kamuolius (7 rez. perd.), o ne rinkdamas taškus (12) ir surinko 20 naudingumo balų. Žinoma, kai visa komanda krepšį atakuoja 53% taiklumu nuo trijų taškų atžymos, labai sunku reikalauti agresyvaus žaidimo iš mūsų lyderio, kuris labai daug jėgų atiduoda rungtynėse, kurios vyksta daug atkakliau nei vakarykštės.

N. Hayes ir toliau atrodo fantastiškai abejose aikštės pusėse, kai po savo krepšiu sugeba uždaryti net dviejų pozicijų universalius priešininkus, o puolime būti patikimu snaiperiu. Iškritus iš rikiuotės S. Vasturijai, Nigel‘io vaidmuo kone padvigubėjo, tačiau turiu pasakyti, kad jis su tuo susitvarko kuo puikiausiai, o Steve (kuriam linkiu greičiau pasveikti) nebuvimas galutiniame rezultate išeina į naudą komandai (laimėti visi trys mačai). Žinoma, kai rotacijoje trūksta dviejų žaidėjų, kurie kartu pasidalintų veikiausiai po 20 min. žaidimo, ilgainiui gali atsiliepti ir neigiamai nuovargio prasme. Bet iki kol sugrįš Steve, jėgų turėtų pakakti. Beje, Nigel per paskutines penkerias rungtynes krepšį nuo trijų taškų zonos atakuoja kaip elitinis snaiperis – 68.7% taiklumu (11/16).

Man asmeniškai buvo labai įdomu pamatyti, kaip prieš buvusias savo komandas atrodys Lauvergne ir Ulanovas. Edgaras jau nuo pirmų minučių ėmėsi iniciatyvos ir stengėsi laužti baudos aikštelę jėga, žaisti nugara, įkirsti į baudos aikštelę. Ir per pirmą kėlinį atliko tiek metimų, kiek per Fenerio duobę kartais neišmeta per kelias. Vis dėlto, kadangi Edgarui nėra kuriama nei derinių, nei atliekama daug perdavimų, jo pastangos kažką įrodyti buvusiai komandai (gal pateisinti, kodėl jam mokamas didesnis atlyginimas ir kad jis nepadarė klaidos išvykdamas iš Kauno) ir liko tik pastangomis (2 taškai ir 3 prarasti kamuoliai).

Labai panašiai nutiko ir su Joffrey (kalbant apie apstangas), kuris taip pat nuo pirmų minučių stengėsi būti agresyvus ir laužti priekinę buvusios komandos liniją, kurioje neradome nei vieno, galinčio rimčiau jam pasipriešinti. Bet, nors ir geriau nei Edgarui, jam sekėsi ne taip, kaip pats būtų norėjęs (8 taškai ir 6 atk. kam. bei 15 naud. balų). Tiesa, pamatėme šiek tiek naujų agresyvių verpsčių po krepšiu, pagaliau pasibaigusių taškais, o ne pramestu lengvu metimu, kokius jau įpratome matyti. Man vis dar atrodo ne kad Schilleris neišnaudoja prancūzo, o kad pats Joffrey yra kažkodėl šiek tiek praradęs motyvaciją rodyti gerėjantį žaidimą.

Bendrame puikiame puolimo kontekste pasiklydo net ir po 11 Artūro bei Martino taškų bei Pauliaus 21 min. ir 10 naudingumo balų. Ir nors jie užėmė tokią pačią svarbią vietą renkant beveik 100 komandos taškų ir stabdant varžovų atakas, bet kai tų taškų mūsų sąskaitoje tiek daug, sunku nepasislėpti už draugų nugarų, kurie kažką rungtynėse darė neįprastai savo žaidimo stiliui.

Pabaigai

Man jau trečias rungtynes kyla klausimas: ar mūsų puolime atsirado daugiau kūrybiškumo, ar pagaliau tiesiog pradėjome pataikyti metimus, kurių net nesistengia uždengti priešininkai? Kamuolys juda daug lengviau, nei buvome įpratę per atkarpą 0-6, vyrų motyvacija, kurios buvome spėję ir apsigesti, žaisti visa jėga kyla, be to, pagaliau pradėjome ne tik pataikyti, bet tai daryti dar ir fantastišku procentu (62.3% iš trijų taškų zonos).

Baudos aikštelė taip pat išnaudojama kur kas geriau, nei iki tol, Hayes‘as puikiai susitvarko su savo užduotimis tiek puolime, tiek ir gynyboje, lyderiai keičiasi kiekvienose rungtynėse, o iškovojamos pergalės vis didesnės. Ir tai pasiekiame ne tik dėl individualaus žaidėjų meistriškumo, bet ir dėl komandinio žaidimo (per paskutines trejas rungtynes atliekame net po 23.3 rezultatyvaus perdavimo).

Taip, vakar susitikome su komanda, kuri vargu, ar ir LKL nugalėtų visas komandas, kuri nerodė visiškai jokios motyvacijos žaisti, o galbūt dar ir Kokoškovui tai buvo paskutinės rungtynės. Tačiau tai, kad „Žalgiris“ neatleido puolimo vadelių ir toliau žudė Turkijos klubą, rodo, kokią stiprią motyvaciją laimėti ir įrodyti sirgaliams, kad GALI, vyrai turi, ir tai džiugina labiau nei +37 prieš Fenerį.

Taip pat galime pastebėti gerėjantį Martino Schillerio Eurolygos žaidimo supratimą: padarytos tinkamos išvados, kada reikia imti minutės pertraukėles, kaip išnaudoti komandinių pražangų limitą, kaip tinkamai keistis ginamaisiais, kaip laiku atlikti keitimus, o ne išimti žaidėjus iš aikštelės pagal dar prieš rungtynes susidarytą planą. Dabar atsiranda savalaikės reakcijos (ne visada, bet dažniausiai) ir klausimų dėl trenerio sprendimų kyla vis mažiau. Žinoma, sunku vertinti trenerio darbą rungtynių metu kokybiniu aspektu, kai du paskutiniai susitikimai laimėti 19-os ir 37-ių taškų persvara, tačiau galime įvertinti tai, kaip trenerių štabas parengė žaidybinius planus kiekvienai komandai ir sugebėjo perlaužti vyrų motyvaciją bei pasitikėjimą savimi“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt