„Žalgirio“ vargai Rusijoje ir artėjantis susitikimas su „Olympiacos“

Zalgiris.lt nuotr.

Penktadienį Kauno „Žalgiris“ žais namuose Eurolygos rungtynes prieš Pirėjo „Olympiakos“ ir sieks iškovoti dvyliktąją pergalę.

Prieš šias rungtynes „Žalgirio metraštis“ pateikia savo įžvalgas. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Žalgirio problemos ir susitikimas su OLY
„Žalgiris“ penktadienį susitiks su vienu iš pagrindinių savo varžovų kovoje dėl vietos Eurolygos atkrintamosiose. „Olympiacos“ šiuo metu turi viena pergale mažiau nei kauniečiai ir atsilieka nuo mūsų per vieną žingsnį tik todėl, kad pirmajame Eurolygos ture Rokas Jokubaitis atkovojo puolime kamuolį ir paskutinėmis sekundėmis taikliais baudos metimais padovanojo „Žalgiriui“ pirmąją pergalę.

Vis dėlto, antrajame rate „OLY“ atrodo labai rimtai ir iškovojo dvi pergales per trejas rungtynes, įveikdami ir šio sezono staigmeną Miuncheno „Bayern“, ir mus sutriuškinusią Tel Avivo „Maccabi“. Tiesa, 20-ajame ture kiek netikėtai jie nusileido Vilerbano „Asvel“ ir šiuo metu, norėdami kovoti dėl vietos pirmajame aštuntuke, privalo kabintis į atlapus šalia esančioms komandos. Viena iš – ir Kauno „Žalgiris“.

„Žalgirio“ bėdos

Per tris antrojo rato turus prieš rusiškas komandas sugebėjome įveikti tik košmarišką sezoną išgyvenančią Maskvos srities „Khimki“. Tai buvo puiki ir įsimintina pergalė, kurios metu nugulė ir visų laikų „Žalgirio“ vieno žaidėjo pataikytų dvitaškių rekordas, kurį pagerino J. Lauvergne. Vis dėlto, kiti du susitikimai su Maskvos „CSKA“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ atvėrė kelias mūsų žaizdas, kurios pradėjo kraujuoti stipriau nei iki tol.

Pagrindinės abiejų pralaimėjimų priežastys buvo dvi. Visų pirma, mūsų priekinės linijos kova dėl atšokusių kamuolių buvo skylėta kaip rėtis. Per dvejas rungtynes šią kovą pralaimėjome bendru rezultatu 8 1- 54. Iš tų 81 atkovoto kamuolio varžovai sugriebė 30% puolime. Taigi varžovams suteikėme 24 papildomas progas atakuoti mūsų krepšį. Jeigu abi rusų komandos būtų jas išnaudojusios aukštu procentu, tikėtina, rezultatai būtų buvę dar prastesni.

Kas galėjo turėti įtakos tokiems prastiems rezultatams po lenta? Pirma mintis, ateinanti į galvą, yra agresyvumo trūkumas. Tačiau žaidimas sufleruoja, kad kauniečiams motyvacijos laimėti tikrai netrūksta. Tai įrodo ir 27 metimai nuo baudų metimo linijos, ir mūsų sugebėjimas sugrįžti į rungtynes svarbiais momentais bei 10 atkovotų kamuolių puolime prieš „Zenit“. Problema slypi kitur. Mūsų priekinės linijos pažiba Joffrey Lauvergne kol kas stokoja pasitikėjimo savo jėgomis, kai susiduria su už save fiziškai stipresniais ar mobilesniais centrais.

Kol kas šiame sezone Joffrey labiausiai strigo prieš komandas, kurios turėjo vieną iš dviejų dalykų: arba dominuojančius centrus, arba gynybą, uždariusią mūsų „Pick n‘ Roll“ puolimą. Šiame sezone Lauvergne renka neblogą statistiką ir tikrai negalėtume sakyti, kad yra nevykęs ar nuvylęs pirkinys. Atvirkščiai, ne tik Schilleris simpatizuoja prancūzo žaidimui, aš – taip pat (galbūt tik dėl skirtingų priežasčių). Jis pelno po 11 taškų, atkovoja po 5.4 kamuolio ir renka po 12.2 naudingumo balų. Vis dėlto, kai Joffrey susitinka su už save fiziškai stipresniais arba Eurolygoje ryškiau spindinčiais centrais, jis tarytum pasislepia savo paties šešėlyje.

Per susitikimus su Madrido „Real“ ir Tavaresu, Vilerbano „Asvel“ ir Mustapha Fallu, „CSKA“ ir Milutinovu bei „Zenit“ ir Gudaičiu mūsų Lauvergne tiesiog pranyko ir pralaimėjo visas įmanomas mikro dvikovas savo tiesioginiams oponentams. Per šešis susitikimus, Joffrey pelnė po 8.7 taško, atkovojo po 4.5 kamuolio ir rinko tik po 8 naudingumo balus. Tuo tarpu varžovai, žaisdami prieš Joffrey, pelnė po 11.3 taško, atkovojo po 9 kamuolius (įskaitant net po 4.7 kamuolio puolime) ir rinko po 23 naudingumo balus. Tad akivaizdu, kad Lauvergne kol kas nepajėgia susitvarkyti su už save galingesniais varžovais po krepšiu. Tiesą pasakius, pavadinti Artūrą Gudaitį pavojingesniu varžovu už Joffrey būtų drąsu, tačiau net ir lietuvis sugebėjo labai stipriai apžaisti prancūzą.

Todėl Joffrey turi pagaliau pasitempti ne tik žaisdamas prieš už save mažiau talentingus ar silpnesnius varžovus, tačiau ir prieš tuos, kurie kol kas Eurolygoje yra dominuojantys. Tiesą pasakius, Lauvergne turi absoliučiai visus duomenis, kad pats taptų sprogstamąja jėga po krepšiais. Vis dėlto, tokie menkstantys prancūzo skaičiai yra nulemti kelių priežasčių: pirma, Joffrey puolime yra išnaudojamas tik kaip derinio „du prieš du“ užbaigiamoji grandis. Jis per mažai sulaukia kamuolių aplink baudos aikštelę, kur visai sėkmingai gali stumdytis nugara į krepšį ir atlikti puskablius metimus, kurie neretai ir sukrenta. Antra, Joffrey pats turi susitvarkyti su savo psichologija ir suprasti, kad jeigu jam yra uždaromi keliai puolime „Pick n‘ Roll“ situacijose, tai nereiškia, kad jis neturi lygiai tokių pačių svarbių užduočių gynyboje. Po savo krepšiu neatkovoti kamuoliai ne tik kad leidžia varžovams iš naujo rengti atakas, bet ir atima iš mūsų galimybes sėkmingai užpulti varžovus greitajame puolime.

Kitas aspektas, dėl kurio pastaruoju metu kenčiame, yra mūsų pačių netaiklūs metimai iš žaidimo. Pirmajame rate mes užėmėme pirmąją vietą Eurolygoje pagal tritaškių pataikymą (44%) ir užėmėme šeštą vietą pagal dvitaškių pataikymą (54%). Tačiau po paskutinių dvejų rungtynių mes pradedame prarasti lyderio pozicijas abejose statistinėse grafose. Šiuo metu pagal tritaškių pataikymą jau nukritome į antrąją vietą, ir mus aplenkė Milano „Armani“.

Per pastarąsias dvejas rungtynes prieš rusų komandas nuo trijų taškų linijos mes pataikėme tik 31.8% tritaškių metimų ir tik 46% iš artimesnių distancijų. Ir problema nėra varžovų gynyba, nes tiek „CSKA“, tiek ir „Zenitas“ iš dalies paliko laisvesnius perimetro žaidėjus ir koncentravosi į gynybą ties mūsų „du prieš du“ derinius bei stengėsi uždaryti baudos aikštelę. Krentantis mūsų taiklumas per abejas rungtynes buvo ne dėl neparuoštų ar gerai dengiamų metimų, o todėl, kad paprasčiausiai nesumetėme to, ką turėjome. Tikėtina, kad taip gerai pataikanti iš toli komanda, kokia ir yra „Žalgiris“, tiesiog pateko į neišvengiamą duobelę, kurią perlipus, reikalai turėtų ir vėl stoti į savas vėžes. Taigi šioje vietoje dramatizmui tikrai nėra vietos, tam tiesiog reikia kantrybės ir toliau stengtis (galbūt netgi dažniau) atakuoti iš toli, nes baudos aikštelė kol kas mums tampa per aukštu gynybiniu barjeru.

Būsimas varžovas

Po pirmojo rato „Plympiacos“ demonstravo visai neblogą formą ir su aštuoniom pergalėm bei aštuoniais pralaimėjimais užėmė devintąją vietą. Sužaidę vieneriomis rungtynėmis daugiau, graikus lenkėme dviem pergalėm. Tačiau antrajame rate per trejas rungtynes mes iškovojome tik vieną pergalę, o graikai – dvi, ir jeigu pralaimėtume penktadienį, prarastume savo pranašumą. Tačiau tai būtų labai nepalankus rezultatas mums, nes tokiu atveju ne tik leistume laipteliu aukščiau pakilti savo tiesioginiam oponentui kovojant dėl patekimo į atkrintamąsias, bet ir prarastume tą minimalią tarpusavio rungtynių persvarą, kurią turime dabar.

Po pirmojo rato „OLY“ žaidimas atrodė visai simpatiškas: jie rinko po beveik 80 taškų per rungtynes, surengdavo trejomis atakomis daugiau už mus, nors šiek tiek ir strigo iš trijų taškų zonos. Beje, labai panašius skaičius Pirėjo komanda išlaiko ir per tris antrojo rato susitikimus. Šiuo metu jie pelno po 78.7 taško, pataiko 59.6% dvitaškių, atkovoja po 25 kamuolius bei atlieka po 15.3 rezultatyvaus perdavimo. Tiesa, jų tritaškių pataikymas krito pakankamai stipriai ir jeigu pirmajame rate pataikė 37% metimų, tai per tris antrojo rato susitikimus jų taikiklis nusimušė iki 31.6%. Kita vertus, prastas pataikymas nuo trijų taškų linijos visiškai nedemotyvuoja graikų atakuoti iš toli. Net 43.4% visų jų išmetamų metimų keliauja nuo trijų taškų zonos. Tai yra labai aukštas procentas žinant, kad tik 32% visų pelnytų taškų yra surenkami tolimais metimais.

Taigi „Žalgiris“ iš esmės penktadienį susitiks su už save niekuo negeresne komanda, kuri kai kuriose statistinėse grafose atrodo netgi ir prasčiau už mus.

Šiose rungtynėse turėtų šiek tiek atsigauti mūsų priekinė linija, nes graikai neturi tokių galingų ar talentingų priekinės linijos žaidėjų, su kuriais Lauvergne ir Rubitui teko susidurti pastarosiose dvejose akistatose. Vis dėlto neaišku, ar Bartzokas rinksis tokią pačią gynybos strategiją, kuri pasiteisino Pascualiui ir Itudžiui, - uždaryti mūsų „du prieš du“ su Lauvergne. Tačiau jeigu ir bus pasirinktas toks gynybinis planas, mūsų gynėjai turėtų ir vėl susikurti pakankamai progų atakuoti iš toli, o gavęs kamuolį po krepšiu, Joffrey neturėtų turėti daug problemų apstumdydamas graikų priekinę liniją. Ir jeigu pagaliau nutrauksime nesėkmingą atkarpą nuo trijų taškų linijos, turėtume neblogą pranašumą prieš graikus. Juolab, kad gindamiesi kol kas taip pat turėsime savų svertų: bandydami uždaryti kelius link savojo krepšio (neabejoju, kad mūsų treneris ir toliau fokusuosis ties „Pick n‘ Roll uždarymu), galėsime šiek tiek rizikuoti ties perimetru, kur graikai bent jau kol kas atrodo labai silpnai.

Pabaigai

Jeigu norime ir toliau pretenduoti į Eurolygos atkrintamąsias, privalome laimėti rungtynes prieš tiesioginius savo varžovus. Vienas iš jų ir yra Pirėjo „Olympiacos“. Gynyboje prieš graikus turėsime išmušti iš žaidybinio ritmo Slouką (ką labai sėkmingai pavyko padaryti Walkupui su Pangosu rungtynėse prieš „Zenit“), pasitikti jį labai aukštai ir neleisti sėkmingai kurti žaidimo du prieš du.

Kol kas galime sakyti, kad turėtume rinktis uždaryti kelius į baudos aikštelę ir šiek tiek rizikuoti ties perimetru, nuo metimų atkertant Slouką ir Jenkinsą. Kitas didžiausias darbas guls ant Lauvergne ir Rubito pečių. Trečias rungtynes iš eilės tiesiog nebegalime sau leisti taip stipriai pralaimėti kovos dėl atšokusių kamuolių. Perimetre mes esame panašios komandos. Nors reikėtų pabrėžti, kad Pirėjus turi pranašumą trečiojo numerio grandyje, tačiau tikėtina, kad Hayes ir toliau dalį rungtynių laiko žais lengvojo krašto puolėjo pozicijoje ir prižiūrės pavojingus „OLY“ kraštus, tad didžiausių problemų ieškoti ten – nėra reikalo.

Tikėtina, kad graikai bandys laužti mus per dvi silpnąsias vietas: per Milaknį, kuris užims trečiojo numerio poziciją nuo rungtynių pradžios, ir Jankūną, kuris bus ketvirtoje pozicijoje, kai Nigelis pasislikns žemyn. Tačiau kadangi „OLY“ neturi mirtinai pavojingų snaiperių kylant aukštyn nuo trečios pozicijos, manau, jog ir Paulius sugebės sėkmingai nekilti aukštai ir uždaryti kelius link baudos aikštelės Printeziui ir Papanikolaou.

Laukia labai įdomios rungtynės, kuriose susitiks dvi panašaus pajėgumo komandos. Tačiau „Žalgirį“ aš matau kaip alkanesnę ir daugiau galimybių laimėti turinčią komandą. Tik reikia gerai atlikti du darbus, kuriuose iki šiol strigome: nusiimti visus įmanomus kamuolius po savo krepšiu ir pagaliau atrišti tinklelius atakuojant iš toli“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt