„Žalgirio metraštis“: „Iš dvigubos savaitės mes išėjome nugalėtojais“ (Įdomiausi mačo faktai)

Kauno „Žalgiris“ patyrė nesėkmę Eurolygoje. „Žalgirio“ arenoje šeimininkai rezultatu 64:69  (13:19, 19:15, 13:16, 19:19) nusileido Milano „AX Armani Exchange“ ekipai.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Kas skiria prastas rungtynes nuo puikių? Pasak kai kurių fanų – keli milimetrai ir taiklus metimas, lėmęs pergalę. Be jo, komanda – netikusi, žaidėjai nevykę, administracija – nekompetetinga. Ir vakar „Žalgiriui“ būtent ir pritrūko dviejų taiklių metimų, kuriuos buvome susikūrę patys. Visgi mano supratimu, kartais toks rezultatas yra ne žaidėjų talento, o paprasčiausiai – sėkmės trūkumas.

Rungtynės

Pirmos penkios rungtynių minutės buvo pilnos kokybiško krepšinio puolime abejose aikštės pusėse. Italų puolimo mašina, nors ir strigdama ir tempdama dalį atakų iki pat pabaigos, galėjo remtis Punteriu, sumetusiu metimus per rankas, ir Hinesu, kuris atsidurdavo perdavimo pabaigoje po krepšiu. Mums nors ir ne viskas sukrito, tačiau Lauvergne puikiai atrodė puolime, imdamas tiek pakabintus kamuolius virš lanko, tiek ir žaisdamas vienas prieš vieną bei išprovokuodamas greitas Evanso pražangas.

Visgi didžiausias mūsų priešas pirmoje rungtynių pusėje buvo ne skaudūs italų metimai per rankas, o nuo mūsų nusisukusi fortūna: nors kamuolį ir gerai sukome bei gražiai dalindamiesi juo susikūrėme gerų metimų, bet tiek Lauvergne, tiek Jankiui, tiek Rokui, tiek ir Walkupui kartais tiesiog pritrūko kelių milimetrų ar tūkstantųjų sekundės dalių iki sėkmingų metimų.
Pirmieji keitimai vaizdo aikštelėje nepagerino: Lukas su Rubitu labai daug gyvybės neįnešė į puolimą, o Lukošiūnas su Jankūnu pristigo greičio gindamiesi. Vienintelis mūsų „tęstinumas“ pirmajame kėlinyje buvo Roko buvimas aikštelėje beveik visas 10 minučių.

Ir jeigu pirmosios penkios minutės buvo greitos ir rezultatyvios, tai paskutinės penkios, kai aikštelėje pasirodė ir atsarginiai žaidėjai, buvo visiškai tuščios, ir kėlinys baigėsi mums surinkus tik 13 taškų. Tiesa, ir Milano komanda sukrapštė tik 19, visgi iki lygiųjų mums ir pritrūko tų kelių taiklių metimų, kurie nusisuko nuo lanko Jankiui ir Rokui. Be to, be Lauvergno pasistumdymo baudos aikštelėje buvo labai sunku ieškoti kitų kelių link krepšio.

Antras kėlinys

Mums ir vėl pritrūko tikslumo užbaigiant atakas, niekaip nesugebėjome paversti taškais puolime atkovotų keturių kamuolių. O Milanas tuo naudojosi ir pradėjo tolti nuo mūsų: po pirmos minutės jau -10. Tiesa, tada į žaidimą gyvybės įnešė Lukošiūnas, įsmeigęs savo pirmąjį tikrai svarbų tritaškį Eurolygoje. Tai, kad neprityręs Eurolygos žaidėjas nepasimeta po pirmo pramesto laisvo tritaškio ir realizuoja antrąjį per rankas, mane nuteikia labai smagiai. Tokia metiko savybė būdingesnė veteranams, kurie neabejoja gavę menkiausią progą. Būtent taip žaidžia ir Karolis Lukošiūnas. Be to, Karolis dar ir puolime pražangą Tarczewskiui išprovokavo, o tai leido laisviau kvėpuoti Kauno komandai. Tačiau visą šį sunkų ir gerai atliktą darbą pats Karolis ir nubraukė per 5 sekundes, kvailai praradęs kamuolį ir prasižengęs prieš du taškus jau spėjusį įmesti Datome.

Antram kėliny labai solidžią atkarpą sužaidžė Rubitas, provokavo pražangas, rinko taškus, tačiau vienam jam buvo pakankamai sunku, nes gynėjai ir toliau šiek tiek strigo: Walkupas ir toliau prametė visus susikurtus metimus, niekam nepavyko nusiimti kamuolių gynyboje, o antruosius šansus italai pavertė taškais, ir vėl atsidūrėme -9 zonoje.

Visas rungtynes labiausiai pagalius į ratus mums kaišiojo patys žalgiriečiai, niekaip neatradę tikslių metimų recepto. Ir tie netikslūs metimai, kuriuos profesionalai turėtų realizuoti aukštu procentu, mums kainuoja brangiau nei būtų galėję kainuoti surinkti taškai – mes praradome pasitikėjimą savimi puolime. Grįžus Joffrey vis tiek sunkiai sekėsi sužaisti du prieš du. Ir per 17 minučių tik keturi žaidėjai pelnė 2 ir daugiau taškų. Rubito ir Luavergne duetas visai sėkmingai atrodė kartu tiek puolime, tiek ir gynyboje. Antro pabaigoje, kai dukart sėkmingai apsigynėme, pagaliau sugebėjome sėkmingai užpulti greitajame puolime, abu kartus smaigalyje atsidūrė Grigonis. Kėlinio pabaiga – 8-0, ir mes į ilgąją pertrauką išėjome atsilikdami jau tik dviem taškais.

Antroji pusė

Milano krepšininkai – aukščiausio lygio: išnaudojo beveik visas progas, kurias suteikėme savo klaidomis gynyboje, tačiau net ir tada, kai gynėmės puikiai, tiek Punteris, tiek ir Shieldsas sumetė metimus per rankas nematydami krepšio. Ir po kiekvieno tokio metimo vis labiau krypo akis į mūsų žaidėjus puolime, kurie laisvi mėtė pro šalį.

Ir tada aplankė mintis – kaip mums trūksta to tikro šaltakraujiškumo ir tikslumo, kurį demonstruoja dizainerių komanda: susikuriame tikrai nemažai gerų metimų, tačiau Rokui pritrūksta tikslumo ir prameta tritaškį visiškai laisvas, kuris mus būtų priartinęs prie Milano iki keturių taškų. Shieldsas ir toliau drasko mūsų gynybą, neapsigina nei Grigonis, nei Jokubaitis. Rokas vakar apskritai labai daug laiko praleido aikštelėje, bandydamas atidirbti ir iškritusio Milaknio minutes, tačiau matosi, kad toks tempas dviguboje savaitėje neleidžia dvidešimtmečiui tinkamai atlikti pareigų gynyboje.

Ir tam, kad nukristume į -9 taškų zoną, teprireikė keturių minučių, dviejų pramestų laisvų Hayeso ir Jokubaičio metimų bei kelių klaidų gynyboje. Tokios duobės buvo labai skaudžios, kai dėl kiekvieno pelnomo taško aikštelėje išliedavome po litrą prakaito, o menkiausią mūsų klaidą taškais paversdavo varžovai.

Trečio kėlinio pabaigoje Hayesas pagaliau atsidūrė trečioje pozicijoje, bandydamas užgesinti Shieldsą, kuris per du su puse kėlinio jau buvo spėjęs tapti rezultatyviausiu rungtynių žaidėju, surinkusiu 14 taškų. Tačiau toks laikinas sprendimas ir davė tik laikinos naudos, nes kai vėl pakilo nuo suolelio, Shieldso gynyba atiteko gynėjų grandžiai, kurią jis ir vėl maudė be didesnių problemų.

Trečiajame kėlinyje, tarp įtampos akimirkų, aplankė ir daugiau niūrių minčių: pavyzdžiui, kad didžiausia talentingojo Jokubaičio problema – nestabilus metimas iš bet kurios aikštės vietos. Trečiajame kėlinyje be pramestų kitų metimų, pro šalį skriejo ir dvi labai svarbios baudos, kai atsilikome jau 10 taškų. Jis puikiai ir aštriai veržiasi bei išprovokuoja tris pražangas iš eilės ir meta šešis metimus nuo linijos, tačiau kiti variantai puolime labai stringa. Tiesa, vaizdą pablogina dar ir tai, kad jo perdavimų rezultatyviais nepavertė Rubitas, gavęs kelis kamuolius iš Roko sau patogiose situacijose.

Nors Lekavičius buvo visai pranykęs iš rotacijos, o tik pasirodęs aikštėje niekaip negalėjo atsilaikyti gynyboje, visgi trečiąjį kėlinį užbaigė labai stipriai ir sutirpdė italų pranašumą iki penkių taškų. Vis dėlto po trijų darbinių kėlinių laukė dar sunkesnis – ketvirtas.

Ketvirtas kėlinys

Ketvirto kėlinio pradžia buvo super agresyvi: Lukas drasko gynybą, Paulius sužiba ir puolime, ir gynyboje, ir skirtumas tirpsta iki trijų taškų. Didelė energija ir antras vakaras iš eilės, kai Lukas stipriai užbaigia trečiąjį ir labai sėkmingai pradeda ketvirtąjį kėlinį, ir būtent tai lėmė, kad mes vis dar varžėmės lygiame žaidime su būsima Eurolygos Top4 komanda.
 
Ir koks sudėtingas ketvirtas kėlinys abiems komandoms: Milanas bandė visomis jėgomis nuo mūsų bėgti, tačiau kauniečiai kaip pasiutusį šunį tvirtai už grandinės laikė (kad ir priekyje) prieš save. Mūsų žvaigždė – Lukas, per 10 minučių pelnęs 10 taškų. Likus 4 min. mes atsilikome tik dviem taškais ir parodėme, kad gebame puikiai apsiginti net prieš aukščiausio lygio Eurolygos puolimo mašiną. Ketvirto kėlinio 8-ios minutės buvo tiesiog puikios: per jas virė ne tik žaidėjų, bet ir sirgalių emocijos, ir juodi komentarai žaidėjų atžvilgiu po rungtynių yra vis dėlto nepelnyti.

Džiugina tai, kad iš konteksto lemiamomis atkarpomis neiškrito Lauvergne. Vis dėlto kitas mūsų legionierius atrodė šiek tiek palūžęs psichologiškai: Walkupas likus minutei prasiveržė link krepšio ir pabijojo atlikti gerą metimą iš baudos aikštelės prieigų. Jis persigalvojęs nusimetė kamuolį link tritaškio, ir jį praradome, o Punteris už šią klaidą nubaudžia greitai ir stipriai: įsmeigė dvitaškį jau kitoje aikštės pusėje, tad vietoje lygiųjų jau buvo -4. Apie paskutines dvi minutes kalbėti sunku: tiesiog mūsiškiams pritrūko šaltakraujiškumo, susitvarkymo su emocijomis ir truputėlio sėkmės. Vis dėlto man nekiltų ranka sakyti, kad žaidėjai nesistengė laimėti. Tai buvo puiki kova, kuri kartais atrodė mažiau kokybiška, nei turėtų, tačiau iš esmės „Žalgiris“ visą laiką išliko artimoje kovoje su viena geriausių ir turtingiausių Eurolygos komandų.

Trumpi faktai apie rungtynes:

Po dviejų kėlinių tik 4 „Žalgirio“ žaidėjai (išskyrus vieną Luko taiklią baudą) rinko taškus: Lauvergne ir Grigonis po 11, Rubit – 6 ir Lukošiūnas su vieninteliu tritaškiu. Visi kiti – su gražuoliais nuliais.

Mes nei viename kėlinyje neleidome Milano ekipai įmesti daugiau nei 19-os taškų. Gynyba buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes išlikome „gyvi“ iki rungtynių pabaigos.

Tritaškius metėme tik 37% taiklumu (6/16). Statistiškai, kai mūsų taiklumas iš toli yra aplink 35%, mes pralaimime rungtynes. Tuo tarpu Milano ekipa įrodė, kodėl ji yra viena universaliausių komandų: ji pataikė 42% tolimų metimų (8/19), tačiau jais naudojosi pakankamai retai ir krepšį laužė dar ir per baudos aikštelę, iš kurios atakavo net 54% taiklumu (19/35).

Abi komandos prarado po 13 kamuolių, tačiau žalgiriečiai greitajame puolime pelnė tik 4 taškus, kai tuo tarpu Milanas – daugiau nei dvigubai tiek.

Apskritai kova vyko kiekviename aikštės centimetre. Mes atkovojome daugiau kamuolių (35 prieš 31), atlikome daugiau rezultatyvių perdavimų (16 prieš 13), surinkome tik vienu naudingumo balu mažiau (68 prieš 69). Visgi tokioje apylygėje kovoje laimi ta komanda, kuri sėkmingiau realizuoja savo metimus. Deja, šioje grafoje  pralaimėjome ganėtinai stipriai, ir turėjome pripažinti dizainerių pranašumą.

Naudingiausias žaidėjas – Joffrey Lauvergen, kuris buvo vienas ryškesnių šviesulių tiek puolime, tiek ir gynyboje. Tokio Joffrey mums reikės ir likusiuose šešiuose susitikimuose. Prancūzas pelnė 15 taškų, atkovojo 9 kamuolius bei surinko 24 naudingumo balus. Tiesa, įsidrąsinęs šią savaitę jau išmetė antrą tolimą metimą, tad dviejų rungtynių kontekste Lauvergne iš toli atakuoja net 50% taiklumu (1/2).

Rezultatyviausias mūsų žaidėjas – Grigonis, iš žaidimo atakavę 50% taiklumu. Po antradienio rungtynių ir be poilsio maudyto Fall‘o, vakar Marius atrodė nerandantis naujo ginklo ir vėl bandantis malti kamuolį kaip J. Harden prie tritaškio bei paleisti neparengtų metimų, nes gynėjai šįkart buvo mobilesni, nei prieš tris dienas. Visgi keli Mariaus metimai rungtynių pabaigoje buvo taiklūs ir labai svarbūs, tad mūsų lyderis visgi sugebėjo išlaikyti šį titulą ir sunkiose rungtynėse. Marius pelnė 17 taškų (3/6 tritaškių), atkovojo 5 kamuolius, visgi atliko tik vieną rez. perdavimą ir surinko 15 naud. balų.

Vakar mums labai pritrūko atsarginių žaidėjų indėlio. Vienintelis Lukas, pakilęs nuo suolelio, sugebėjo įpūsti gyvybės į mūsų žaidimą. Jis pelnė 10 labai svarbių taškų per paskutines 15 minučių (11 iš viso), atliko 3 rez. perdavimus ir surinko 9 naudingumo balus. Visi kiti žaidėjai nuo suolelio neperžengė 3 taškų ribos (išskyrus Rubitą su 6).

Kad ir kaip ten bebūtų su atsarginiais žaidėjais, vakar savo darbo aikštelėje iki galo neatliko Thomas Wakupas. Nors amerikietis ir atliko 4 rez. perdavimus, vis dėlto pats užpulti taip ir nesugebėjo. Thomas liko su 0 taškų (0/3 dvit., 0/2 trit.), dviem prarastais kamuoliais ir tik 1 naudingumo balu. Galime sakyti, kad tokia amerikiečio duobė buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl nesugebėjome perlaužti rungtynių. Visgi lauksime Thomo jau atsigavusio kitą savaitę.

Pabaigai

Kad ir kaip ten bebūtų, bet iš dvigubos savaitės mes išėjo nugalėtojais. Antradienį įveikėme karščiausią Eurolygos komandą „Asvel“ ir puikiai sukovojome su turnyro elito komanda. Kad ir kaip būtų apmaudu, jog pritrūkome kelių milimetrų iki pergalės, vis dėlto aš džiaugiuosi tuo, kad žalgiriečiai nenuleido rankų ir kabinosi į gerklę Milanui iki paskutinės minutės.

Be to, Martinas Schilleris teigiamai stebina ir toliau. Nors manau, kad Roko atkarpos buvo per ilgos, o Lukas galėjo dar ir nesėsti ant suolo ketvirtam kėliny, vis dėlto nauji rotacijos sprendimai, puikiai suveikęs eksperimentinis Lauvergne ir Rubit duetas, keičiama gynyba, kuri padeda kuriam laikui sukaustyti italų puolimą, du prieš du puolimas keičiamas ir žaidimu vienas prieš vieną – visa tai mane džiugina ir labai maloniai nuteikia“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt