V. Gedvilas: „Nemanau, kad reikia ieškoti užsieniečio mesijo, nes mūsų krepšinio gelbėti nereikia“

Interviu ir straipsniai 21 Spalio 20

Ž.Vingelis / LKF nuotr.

„Lietuvos krepšinio ateitis šviesi – dviračio išradinėti nereikia, apokaliptinės nuotaikos nepagrįstos“, – mano federacijos prezidentas Vydas Gedvilas, rašo kaunieciams.lt

– Atėjote vadovauti krepšinio organizacijai ne pačiu lengviausiu metu. Kai rinktinė liko už olimpiados borto, prakalbta apie gilią krizę. Kaip priimate šį iššūkį?

– Manau, pagrindo panikai nėra. Sportas yra sportas. Visi nori laimėti. Reikia prisiminti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinėse žaidynėse dalyvavo septynis kartus iš eilės. Slovėnija šįkart pasirinko gal kiek geresnę taktiką ir nepatekome dėl vienų pralaimėtų rungtynių. Pralaimėtų tikrai pajėgiai komandai. Artimiausiose Europos pirmenybėse, jei susirinks visi stipriausiai žaidėjai, turime visas galimybes kovoti dėl prizinių vietų. Priaugo tas jaunimas, kuris laimėjo viską Europoje ir pasaulyje. Čia gerbiamo Kazio Maksvyčio sėkmės istorija. Dabar ateina laikas šiems vaikinams pasireikšti ir suaugusiųjų krepšinyje. Grįžtant prie panikieriškų nuotaikų, galėčiau taip šnekančių paklausti – ar krepšinis žlugo ir Serbijoje bei Kroatijoje? Jiems irgi teko praleisti šią olimpiadą.

– Krizių būta ir anksčiau? Po 1992 m. bronzos Barselonoje irgi buvo įsigudrinta žioplai pralaimėti Baltarusijai ir nepatekti į Europos čempionatą nepatekti. Bet paskui reikalai vėl pasitaisė.

– Būtent. Ir dar kokių. Kai dar studentu būdamas mačiau, kaip iš salės išneša Modestą Paulauską. Maniau, kad išnešamas visas Lietuvos krepšinis, nes kaip gi be Modesto? Ir ką? Atsirado Sabonis, Marčiuliomnis, Kurtinaitis, Chomičiuas. Vėliau Jasikevičius ir kiti. Auga jaunas vyrukas Matas Buzelis Amerikoje (Aido Buzelio sūnus), Ąžuolas Tubelis pasaulio čempionate puikiai jaunimo atstovavo rinktinei. Daug turime jaunų talentų, o ir dabartinė karta dar daug gali pasiekti: Valančiūnas, Sabonis, Giedraitis, Ulanovas ir kiti.

– Ką manote apie Lietuvos krepšinio čempionatą? Ar Kauno „Žalgiriui“ atsiras realus konkurentas? Tai išeitų į naudą ir rinktinei.

– Aš nepasakyčiau, kad konkurencijos ir dabar visai nėra. „Žalgiriui“ pasitaiko suklupti ir prieš „Lietkabelį“, kitas komandas. Dažnai vyksta apylygės kovos ir net šį sezoną gali būti visko, nors kartais kai kurios komandos tiesiog išsigąsta pačios minties, kad tuoj tuoj ims ir aploš „Žalgirį“. Dabar dėl įvairių priežasčių „Žalgiris“ šiek tiek nusilpęs, tad visi sieks pasinaudoti proga ir kauniečiams lengva nebus. Žinoma, Kaunas visada buvo Lietuvos vyrų krepšinio centru ir tokiu, manau, išliks. Kitąmet galbūt pavyks suformuoti stipresnę sudėtį. Tačiau konkurencija, manau, ilgainiui tik augs, kas neabejotinai yra sveika. Dėl rinktinės, tai norėčiau priminti, kad į ją patenka ne tik nacionalinio čempionato žaidėjai.

– Kaip manote, prieš kelis metus prieš Švietimo ir mokslo ministerijos prijungus sportą ir taip neva pakeliant pastarojo statusą buvo pasiekta kas nors teigiamo? Tai buvo naudinga sportui ir konkrečiai krepšiniui?

- Aš ir tada buvau skeptikas, ir dabar manau, kad buvo padaryta klaida. Puikiai dirbo atskiras departamentas, ten buvo surinkti žmonės, kurie išmanė sporto reikalus. Ministerijoje sporto sritis yra ne visai vietoje – savotiška podukra. Bet tai atskira tema.

– Ką manote apie trenerius? Kai rinktinė pralaimi, visad pasigirsta kalbų apie tai, jog gerų trenerių neturime ir galbūt reikia samdyti užsienietį, kuris iš mūsų talentų nulipdytų kažką ypatingo. Rodoma pirštu net į Rusiją – pasisamdė Deividą Blatą ir parodė gerą rezultatą. Gal tikrai?

– Aš turiu kiek kitokią nuomonę. Manau lietuvių rinktines turi treniruoti lietuviai treneriai. Pagaliau, kaip mes leisime treneriams augti ir tobulėti, neleisdami treniruoti? Nemanau, kad reikia ieškoti užsieniečio mesijo, kuris stebuklingai išgelbės mūsų krepšinį. Jo ir gelbėti labai nereikia. Jauniai, jaunimas pasirodo puikiai, atsirado pergalių tokiame formate, kaip 3 prieš 3 – vyrai buvo antri, moterys šeštos Europoje.

– Kaip tik prie moterų krepšinio. Nuo 1997 metų, kai laimėtas Europos auksas, juntamas didesnių laimėjimų badas. Kada jis baigsis? Ką reikia tam daryti? Grąžinti į trenerio pareigas V. Gedvilą?

- Ne. Tai nebūtina čia nėra vienos personos klausimas. Reikia išspręsti paprastus dalykus, kuriuos minėjau ir savo rinkiminėje programoje. Reikia suformuoti vieną europinio lygio komandą, kuri galėtų žaisti Eurolygoje. Tai galėtų būti Vilniaus „Kibirkštis“. Jei vyrų krepšinio centras Kaune, taip sostinėje gali būti moterų. Apie tai kalbėjome su vicemeru ponu Valdu Benkunsku ir jis nusiteikęs labai pozityviai, savivaldybė skiria ir neblogą finansavimą. Kitąmet reikia suburti kolektyvą, kuriame žaistų bent 5- 6 rinktinės krepšininkės. Jei jos imtų kartu rungtyniauti Eurolygoje , patirtis būtų labai svarbi. Taip paskui būtų lengviau patekti į Europos pirmenybes ir vėl kautis dėl aukščiausių vietų. Aš praėjau būtent tokiu keliu, kai 1993 metais sukūriau Kauno „Viktoriją“. Ten žaidė 7 rinktinės krepšininkės ir su šiuo branduoliu ne tik patekome į Europos čempionatą, bet ir jį laimėjome. Tad nieko čia naujo išradinėti nereikia. Steigsime mergaičių centrus. Pirmą prie LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje, kur galės treniruotis Žemaitijos regiono merginos. Sąlygos ten geros, ir treniruočių bazė, ir bendrabutis. Paskui steigsime tokius centrus visoje Lietuvoje. Taigi, procesas vyksta. Kitais metais, pasitinkant Lietuvos krepšinio šimtmetį, reiktų pasitikti jį su kuo daugiau tiek europinio, tiek pasaulinio masto pergalių ir tam visos galimybės yra. Ir Kauno „Žalgiris“, viliuosi, sustiprės, suformuos pajėgesnę sudėtį bei mus visus nudžiugins. Juk kitąmet Kaunas bus Europos kultūros sostine, o 2022 – ieji dar ir krepšinio metai.