A. Sabonis: „Svajojau laimėti Eurolygą su „Žalgiriu“, bet nebuvo lemta“

Arvydas Sabonis, arba tiesiog Sabas – Lietuvos krepšinio legenda, aukščiausias ir turbūt pasaulyje žinomiausias lietuvis, už kurį didesnė yra tik jo meilė krepšiniui.

Sabas rugsėjo mėnesį baigė darbus Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF) ir išėjo į užtarnautą poilsį.

Šiuo metu lietuvis vieši Ispanijoje, kur su žmona atostogauja bei sutiko Ispanijos spaudai atsakyti į keletą klausimų.

Buvęs krepšininkas atskleidė, kad netrukus taps seneliu. Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe dirbantis Tautvydas Sabonis ir jo žmona Paulina Olivia laukiasi pirmagimio.

„Antrasis ir trečiasis sūnūs jau susituokę, atrodo, kad ir pirmasis sūnus Žygimantas tai padarys ateinančiais metais. Na, o antrojo sūnaus – Tautvydo – dėka, mes tapsime seneliais.

Pagaliau! Jis susituokęs penkerius metus. Daug laiko savo gyvenimo praleido Ispanijoje ir puikiai kalba ispaniškai, kaip ir mano dukra Aušrinė“, - teigė Sabas.

- Turi šį nuostabų butą Ispanijoje, nors gyvenate Lietuvoje. Kaip dažnai aplankai Ispaniją?

- Čia nebuvau jau ketverius metus, nes dirbau LKF, o vėliau prasidėjo pandemija. Dabar situacija su pandemija gerėja, o ir pats išėjau į pensiją, tad galėsiu dažniau čia sugrįžti. Visa mano šeima myli šią šalį. Kaip gali to nemėgti? Čia žmonės gerai gyvena, čia tylu.

- Išėjai į pensiją 57-erių?

- Federacijos prezidentu gali būti tik dvi kadencijas, jos baigėsi. Dabar esu 57-erių ir galiu pagaliau gyventi tik dėl savęs.

- Esi labai žinomas Lietuvoje. Gal lietuviai norėtų tave matyti ministro pareigose?

- Reikia tiesiog neatsiliepti telefonu, kai kažkas skambina ir bus ramu. Kodėl dabar kalbuosi ir duodu interviu? Nes atsiliepiau telefonu, susitarėme. Jei nenori kažko daryti – reikia atsisakyti, labai parasta.

- O jei paskambintų Madrido „Real“?

- Gana jau, dabar noriu stebėti rungtynes iš šalies. Atėjo laikas gyventi dėl savęs.

- Lietuvos rinktinė yra iškovojusi ne vieną skambią pergalę, pačiau pastaruoju metu rezultatai smuko. Kodėl?

- Buvo puikių pergalių, ypač 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiadoje ir 2003-ųjų Europos krepšinio čempionate, o tada prasidėjo smukimas žemyn. Manau, kad atsirado daugiau stiprių komandų, o tai lėmė Lietuvos kritimą. Išskirčiau Ispanijos komandą. Ji daug metų išgyvena geriausius laikus.

- Koks buvo juodžiausias karjeros momentas be traumų?

- Pralaimėjimų buvo daug ir po jų būdavo labai skaudu. Bet skaudžiausias buvo su Kauno „Žalgiriu“, kuomet žaidžiau savo paskutinį sezoną. 2004 metais grįžau iš Portlando ir nusprendžiau karjerą baigti Kaune. TUrėjome gerą progą patekti į Eurolygos finalo ketvertą, bet tada tos rungtynės su Tel Avivo „Maccabi“... Pralaimėjome pačiu skaudžiausiu būdu. Buvome praktiškai laimėję rungtynes, o jie paskutinę sekundę tritaškiu išplėšė pratęsimą. Vėliau nebeatsilaikėme.

Po šios nesėkmės galutinai supratau, kad tai mano karjeros pabaiga. Buvau labai susinervinęs ir nusivylęs. Nebeturėjau dvasios ir noro tai tęsti. Svajojau laimėti Eurolygą su „Žalgiriu“, bet nebuvo lemta.

Krepsiniozinios.lt