20 metų besitęsianti Serbijos rinktinės drama

Interviu ir straipsniai 22 Rugsėjis 29

FIBA nuotr.

Balkanų šalis paskutinį kartą pirmąją vietą užėmė 2002 m. Indianapolyje vykusiame pasaulio čempionate, kai dar varžėsi kaip Jugoslavija, rašo Betsafesportas.lt.

Krepšinis apskritai, o ypač nacionalinių rinktinių turnyrai, istoriją keičia akimirksniu. Nuo serbų ekstazės, kai per 20 minučių pelnė 62 taškus per nepamirštamas rungtynes su Suomija, iki iškritimo iš Europos krepšinio čempionato. Mažai pastebima, žvaigždžių ištroškusi Italija išstūmė iš kelio dviejų naudingiausių žaidėjų – NBA žaidėjo Nikolos Jokičiaus ir Eurolygos Vasilije Micičiaus – komandą, todėl jie tapo savo pačių žaidimo aukomis.

Berlyno „Mercedes-Benz“ arenoje serbai pamatė, kad tai, kas jiems pasiteisino, juos ir nubaudė. Po triuškinančio ir puikiai sužaisto grupių etapo Nikola Jokičius nesugebėjo susikaupti, o Vasilije Micičiaus nepakako kaip dar vieno resurso. Kitų žaidėjų pėdsakų nebuvo matyti. Nė pėdsako. Vėl serbų drama.

Šiuolaikinis krepšinis parodė, kad Serbija sugeba tiek pat spindėti, kiek ir griauti save. Tai turėjo lemtingų pasekmių, pavyzdžiui, paskutinis aukso medalis buvo iškovotas 2002 m. pasaulio čempionate Indianapolyje. Jie vis dar žaidė kaip Jugoslavijos rinktinė, nors iš tikrųjų ją sudarė 10 serbų, vienas juodkalnietis (Drobnjak) ir vienas juodkalnietis iš Serbijos (Cabarkarpa). Likimas lėmė, kad jų treneris buvo Svetislavas Pešičius.

Dviejų MVP karta

Nuo to čempionato praėjo du dešimtmečiai. Krepšinio logika rodo, kad ne visos kartos yra panašios į tą, kuriai vadovavo toks istorinis žaidėjas kaip Dejanas Bodiroga, tačiau Serbijos atvejis dar dramatiškesnis, nes šiuo metu yra du naudingiausi žaidėjai – Jokičius ir Micičius, o taip trokštamas aukso medalis dar nenukrito.

Buvo žalių ūglių, kaip antai Saša Džordževičius ant suolo. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalis ir aiški galimybė laimėti pasaulio taurės varžybas Kinijoje. Argentina nušlavė juos į šalį, o treneris atsistatydino teigdamas, kad tai buvo jau anksčiau priimtas sprendimas. Arba Milošas Teodosičius, su tuo kultiniu tritaškio metimu, kuris eliminavo Ispaniją iš 2010 m. pasaulio čempionato – medalis nebuvo iškovotas – arba 2014 m., kuris baigėsi sidabru.

Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių aukso medalis nebuvo iškovotas. Atrodo, kad Kinija buvo lūžio taškas, nes nelaimės ir toliau tęsėsi, kai serbai net nepateko į Tokijo olimpines žaidynes.

MVP Serbijos ateitis

Dvi MVP karūnos, kol neatvyko Italija, kuri privertė žlugti bet kokius buvusio pasaulio čempiono trenerio planus. Jei planą sudaro du žaidėjai, žaidžiantys prieš penkis. Kaip tai nutiko paskutiniame ketvirtyje prieš Gianmarco Pozzecco komandą.

Geresnio varianto dėl aukso beveik nebuvo, tačiau atsirado savigrauža, kurią paskatino puikus Italijos žaidimas. Taigi Serbija išgyvena apmąstymų laikotarpį. Tai bus greita, nes jie turi patekti į kitą pasaulio čempionatą 2023 m., o jų padėtis nėra pati geriausia. Jie turi priimti sprendimus. Akivaizdu, kad jie turi rinktis komandą, kuri stiprina individualumą. Jokičius, Micičius… Ir sugebėkite rasti kelią prie lanko kitu būdu.

Talentas neginčijamas, o Serbijoje jo yra per daug. Problema yra ta, kad jie jau 20 metų neturi to galutinio rezultato.