Elitinių komandų stipriausi bruožai: ko trūksta Lietuvos rinktinei?

Lietuva 24 Rugpjūtis 31

FIBA nuotr.

Šią vasarą lietuvių krepšinio aistruoliams teko labai nusivylti Puerto Rike organizuojamo olimpiono atrankos turnyro, kuriame Lietuvos rinktinė nesugebėjo įveikti Puerto Riko rinktinės ir kvalifikuoti į olimpines žaidynes.

Lietuva visame pasaulyje yra labiausiai žinoma dėl savo krepšinio pasiekimų. Visi krepšinio entuziastai gali prisiminti mūsų ikonišką 1992 metų rinktinę, kuri Barselonos olimpiadoje laimėjo bronzos medalį, bei 1996 ir 2000 metais irgi iškovotus bronzos medalius. Taip pat 2003 metais Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalį Europos čempionate.

Vis dėlto šiais metais Lietuvos rinktinės žaidimas atrodė blankus ir demotyvuojantis viso turnyro metu. Tuo tarpu rinktinės, patekusios į olimpiadą, demonstravo įspūdingą formą vertą medalių.

Šiame straipsnyje kaip tik ir bus aptariami geriausių olimpiados rinktinių stipriausi bruožai bei savybės, dėl kurių šios rinktinės yra pasauliniame elite, ir ko turėtų Lietuvos rinktinė iš jų pasimokyti.

1. JAV - Individualūs įgūdžiai

Amerikiečiai yra žinomi dėl savo individualių įgūdžių. Kiekvienas vaikas augantis netoli krepšinio aikštelės žino, domisi bei mokosi iš amerikiečių individualaus žaidimo. Olimpinėse žaidynėse būtent individualiu talentu JAV sugebėjo iškovoti aukso medalį. JAV nepasižymėjo jokiais išskirtiniais deriniais ar gera strategija, tačiau vien savo talentu nugalėjo bei „užmigdė“ visus savo priešininkus.

Lietuvos rinktinei kaip tik labiausiai pritrūko individualaus talento olimpinių žaidynių atrankoje. Rungtynėse prieš Puerto Riko lietuviams reikėjo nors vieno žaidėjo savo individualiais sugebėjimais galinčio patempti komandą ar bent kiek ją užkūrti. Lietuvių pataikymas iš distancijos rungtynėse siekė 21.4%.

Nepaslaptis, jog LKF dėl lietuvių individualių įgūdžių trūkumo jau 2016 metais įvedė moksleivių lygoje taisyklių pakeitimus, kurie turėtų didinti jaunųjų žaidėjų meistriškumą. Tarp šių taisyklių pakeitimo buvo įvesta trijų sekundžių taisyklė gynyboje, uždraustas bet kokių užtvarų statymas bei dviguba gynyba leidžiama tik baudos aikštelėje. Šių pakeitimų vaisių kol kas dar nepamatėme pagrindinėje vyrų rinktinėje, tačiau žaidėjai kaip Kasparas Jakučionis bei daugiau žaidėjų iš perspektyviausių lietuvos krepšininkų sąrašo pasižymi gilesniu krepšinio meistriškumu, kuris ateityje Lietuvos krepšiniui turėtų tikrai praversti. Vis dėlto, šiais metais LKF atkeitė 2016 metais padarytus pakeitimus moksleivių lygoje.

2. Prancūzija - Pasitikėti jaunimu

Prancūzija šiuo metu yra panašioje padėtyje kaip Lietuva, kartų kaitoje tarp senatvės ir jaunatvės. Būtent pradžioje olimpinių žaidynių Prancūzija stengėsi sustatyti komandą panašiai į praeitus turnyrus, duoti daug minučių komandos veteranams ir žaisti labiausiai pro juos. Tačiau, po sunkaus grupių etapo, Prancūzijos vyriausias treneris Vincent Collet nusprendė išbandyti daugiau jaunųjų Prancūzijos krepšininkų (Isaia Cordinier, Mathiasas Lessort, Frankas Ntilikina, Mathew Strazel). Tai iškart pasiteisino ir dėl šių pakeitimų Prancūzija sugebėjo iškovoti sidabro medalį. Isaia Cordinier kartu su Ntilikina bei Mathew Strazel iš karto užpildė visas skyles įžaidėjo pozicijoje. O Mathiaso Lessort‘o triumfuojantis žaidimas nugara rungtynėse prieš Kanados rinktinę pritraukė gynybą bei privertė dauguma Kanados aukštaūgių greitai išsibauduoti. Taip pat jauniesiams Prancūzijos krepšininkams nepritrūko energijos riaumoti po beveik kiekvienų komandos taškų, tokiu būdų užvesdami net ir komandos veteranus.

Lietuvos rinktinėje jau nuo seno jaunieji krepšininkai nėra vertinami tinkamai. Jaunimas komandoje įveda energijos, užsivedimo, tai yra būtina komandos dalis. Lietuvos rinktinė šiais metais turėjo labai perspektyvius jaunuolius kaip LKL naudingiausio žaidėjo titulą laimėjusį 22 metų amžiaus Ąžuolą Tubelį bei praėjusio sezono 7bet-Lietkabelio žvaigždę ir naujajį Kauno Žalgirio pasirašymą Deividą Sirvydį. Šie krepšininkai rinktinės sudėtyje buvo nustūmti į 11 bei 12 vietas. Jie buvo akivaizdžiai nevertinami ir labiau patyrę žaidėjai kaip Donatas Motiejūnas bei Tomas Dimša gavo daugiau minučių bei didesnį šansą pasižymėti.

3. Serbija - Atiduoti viską, niekada nepasiduoti

Serbijos rinktinė pradėjo olimpiadą ganėtinai prastai: didžiuliu skirtumu pralaimėjo JAV grupių etape bei vos išplėšė pergalę prieš Pietų Sudaną. Pilant druską ant žaizdos, serbai atrkintamųjų rungtynių prieš Australiją pirmojoje pusėje pralaiminėjo dviženkliu skirtumu. Nepaisant viso to, jie nepasidavė ir ne tik laimėjo rungtynes prieš Australiją bet ir kitame etape rimtai sukrėtė JAV ir beveik prieš juos net ir laimėjo. Galiausiai iškovojo bronzą.

Nors ir kaip lietuviai nemėgsta serbų, iš jų užsispyrimo bei stiprios psichologijos galima daug ko pasimokyti. Visų pirma, lietuviai vasarą net nenori jungtis prie rinktinės, juos turi kviesti treneriai bei LKF atstovai ir raginti. Anot R. Javtoko ir kitų legendinių lietuvos krepšininkų, anksčiau į rinktinę buvo žiūrima rimčiau ir patriotiškiau. Visų antra, reikėtų prisiminti ir sudaužyto televizoriaus skandalą. Pasak A. Tapino, krepšininkai užkūrė vakarėlį po rungtynių su Dramblio Kaulo Krantu. Su tokiu požiūriu į Lietuvos krepšinį neįmanoma laimėti medalius ar iš viso patekti į olimpiadą. Šį įvykį labai įdomiai pakomentavo Benas Matkevičius podcast‘e su Donatu Urbonu. 2000-ųjų metų olimpinėse žaidynėse lietuviai demonstravo įspūdingą kovą rungtynėse prieš JAV: lietuviai kovojo dėl kiekvieno kamuolio, krito veidu žemyn ant aikštelės parketo, išleido visas susikaupusias emocijas. Šiuo metu tai atrodo prarasta.

4. Vokietija - Pasimėgauti krepšiniu

Vokietijos rinktinė pradėjo olimpiadą įspūdingai, demonstruodama žaidimą, kurį daugelis laikė pajėgiu įveikti net JAV rinktinę. Nors atkrintamosiose varžybose netikėtai pralaimėjo prancūzams, o kovoje dėl bronzos turėjo nusileisti serbams, vokiečių žaidimo kokybė paliko stiprų įspūdį. Pats po grupių etapo reitinguose buvau vokiečius įdėjęs į 3 vietą, dėl jų puolimo, kuris atrodė kaip „gyvas organizmas, galintis organiškai bei labai paprastai prisitaikyti ir išnarplioti bet kokią gynybą.“

Vokiečių žaidimo stilius ne tik efektyvus, bet ir malonus akims, nes žaidėjai tikrai mėgavosi kiekviena sekunde aikštelėje. Dennisas Schroderis ne kartą drąsiai metė tritaškį beveik nuo vidurio linijos, likus 19 sekundžių iki atakos pabaigos. Toks žaidimas, nors teoriškai nėra pats efektyviausias, suteikė žaidėjams daugiau laisvės, padėjo sumažinti įtampą ir pabrėžė, kad krepšinis pirmiausia yra žaidimas, kuriuo reikia mėgautis.

Krepšinis yra žaidimas, kurio esmė yra rizika ir emocijos. Tai sportas, kuriame žaidėjų psichologinė būsena gali nuspręsti rungtynių baigtį. Komandos, kurios paskutinėmis sekundėmis išspaudžia pratęsimą, dažnai laimi rungtynes, nes jų žaidėjai į aikštę sugrįžta su nauja energija ir kovos dvasia. Tačiau Lietuvos rinktinė šiuo metu šios emocijos ir laisvės aikštėje neturi.

Rungtynėse su Puerto Riku lietuviai lėtai ir atsargiai „marinavo“ beveik kiekvieną ataką visas 24 sekundes, priešingai nei Puerto Riko komanda, kuri greitai ir drąsiai varėsi prie tritaškio linijos ir metė. Viena iš priežasčių, kodėl Kazys Maksvytis buvo labai vertinamas prieš tampant Žalgirio vyriausiuoju treneriu, buvo tai, jog jo treniruojamos rinktinės žaidimas atrodė linksmas ir kūrybiškas. Žaidėjai, būdami Maksvyčio vadovaujami, ne tik dirbo efektyviai, bet ir mėgavosi krepšiniu.

Lietuvos krepšinio mokyklose ir treniruotėse galėtų būti skiriama daugiau dėmesio žaidėjų kūrybiškumo skatinimui bei emocinio ryšio su žaidimu išlaikymui.

Apibendrinant, Lietuvos rinktinė turi daug ko pasimokyti iš geriausių pasaulio krepšinio komandų. Amerikiečių pavyzdys pabrėžia individualių įgūdžių svarbą, prancūzai demonstruoja, kaip pasitikėjimas jaunimu gali pakeisti komandos veidą, serbų užsispyrimas ir psichologinė stiprybė parodo, kad svarbu niekada nepasiduoti, o vokiečiai primena, kad krepšinis visų pirma yra žaidimas, kuriuo reikia mėgautis. Jei Lietuvos rinktinė sugebės pritaikyti šias pamokas, galime tikėtis lietuvių sugrįžimo į pasaulio elitą ir sėkmingo pasirodymo ateities turnyruose.