A. Šležas ir S. Kuzminskas prisiminė „Ryto“ pergales: Vainausko metodai ir premija

Lietuva 25 Balandis 01

Vilniaus „Rytas“ prieš 25 metus pirmą kartą tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu, o prieš 20 metų pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo Europos taurę ir sportiniu keliu pateko į Eurolygą.

Tiesa, tuomet klubas vadinosi „Lietuvos rytas“, kurį valdė to paties pavadinimo žiniasklaidos grupė. Klubo savininkas buvo Gedvydas Vainauskas, o komandos komplektacija rūpinosi jo sūnus Jonas Vainauskas.

„Sporto istorijos“ susisiekė su 2000 ir 2005-ųjų pergalių kalviais Andriumi Šležu ir Sauliumi Kuzminsku, kurie sutiko prisiminti „Lietuvos ryto“ triumfą LKL čempionate ir Europos taurėje.

Š. Sakalausko patikrinimai ir vakariniai skambučiai

2000 m. gegužės 10 d. „Lietuvos rytas“ namų arenoje 70:65 nugali Kauno „Žalgirį“, laimi seriją 3:1, o vos 20-ies Arvydas Macijauskas šokinėja iš laimės. Netrukus ant jo sukrenta praktiškai visi naujai iškepti LKL čempionai – Ramūnas Šiškauskas, Andrius Giedraitis, Ericas Eliottas, Giedrius Aidietis, Gintaras Kadžiulis ir visi kiti.

Tai – istoriniai kadrai, kuriuos specialiame „Sporto istorijų“ epizode „Ramūs pokalbiai“ aptarė rezultatyviausias visų laikų „Lietuvos ryto“ krepšininkas A.Šležas: „Pamenu, kad A. Macijauskas išmetė kamuolį į orą, šokinėjo iš laimės, o netrukus mes visi ant jo sušokome į krūvą. Buvo begalė emocijų.“

1999–2000 m. sezone klubą treniravo Ša.Sakalauskas, kuris tapo pirmuoju treneriu LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį“.

„Šarūno vedamos treniruotės būdavo labai suplanuotos ir labai gerai paruoštos. Buvo daug aiškinimo, kaip ir ką reikia atlikti. Tik Šarūnas mus labai mėgdavo tikrinti kelionėse (šypsosi). Treneris labai mėgdavo ateiti į viešbučio kambarius ir pažiūrėti, kaip mes gyvename, ar laikomės sportinio režimo.

Pūsti į alkotesterį tikrai neliepdavo, bet atidžiai apžiūrėdavo mus ir kambarius. Jeigu komanda nebūdavo išvykusi, treneris mėgdavo žaidėjams paskambinti vakare ir taip patikrinti, ar žaidėjai yra namuose. Juk tada nebuvo mobiliųjų, buvo tik namų telefonai, kuriuos vadindavome laidiniais. Šiaip Š. Sakalauskas buvo ir yra labai geras treneris ir žmogus – jis nuoširdžiai domėdavosi mūsų gyvenimais, klausdavo, kaip mums sekasi ir taip toliau“, – ketvirčio amžiaus prisiminimais dalijasi ilgametis „Ryto“ kapitonas.

Komandai – 1 000 litų premija

1997–2008 m. klube rungtyniavęs A. Šležas prisiminė vieną iš J. Vainausko taikytų krepšininkų motyvacijos metodų:

„Mums Jonas sakydavo, kad jeigu varžovai LKL čempionate mums neįmes 60 taškų, mes gausime 1 000 litų. Jeigu mums pavykdavo tai pasiekti, Jonas po rungtynių ateidavo į masažinę ir ant stalo numesdavo 1 000 litų. Tuo metu LKL buvo tikrai silpnesnis, mums tai būdavo stimulas ir mes gaudydavome komandas, kurios būdavo mūsų kelyje. Buvome susiradę vieną kavinę Pilies gatvėje, į kurią visada eidavome su žmonomis ir vaikais. Padėdavome tą tūkstantį litų ant stalo ir tiek. Jeigu pritrūkdavome, mūsų brangiausias žaidėjas, amžiną atilsį Oleksandras Okunskis mums „užmesdavo“, – prisiminė A. Šležas.

Nors 2000-ųjų triumfas LKL čempionate buvo labai saldus, svarbiausios „Lietuvos ryto“ pergalės dar laukė ateityje.

2005 m. Tomo Mahoričiaus vadovaujamas Lietuvos sostinės klubas Šarlerua mieste vykusiame Europos taurės finale 78:74 nugalėjo Kozanio „Makedonikos“ ir sportiniu keliu pateko į prestižinį Eurolygos turnyrą.

Prieš 20 metų klubą į priekį vedė Tyrone‘as Nesby, Simas Jasaitis, Robertas Štelmaheris, Tomas Delininkaitis Robertas Javtokas ir kiti.

2004 m. rudenį buvo atidaryta „Siemens“ arena (dabar – „Twinsbet“), kuri tuo metu buvo moderniausia krepšinio arena visoje Lietuvoje. 2005 m. kovą vykusios antrosios pusfinalio serijos rungtynės su „Valencia“ iki šiol yra įvardinamos kaip vienos įspūdingiausių „Lietuvos ryto“ rungtynių.

Tuomet „Valencia“ buvo Europos taurės favoritė, o Ispanijos klubo garbę gynė tokios žvaigždės kaip Igoris Rakočevičius, Fabricio Oberto, Dejanas Tomaševičius, Ademola Okulaja, Antoine‘as Rigaudeau, tačiau vilniečiai sugebėjo atsirevanšuoti už išvykoje 4 taškais patirtą pralaimėjimą ir triumfuoti 75:65.

Būtent šios rungtynės yra įvardinamos kaip neoficialus 2005 m. Europos taurės finalas.

Tvyrojusi įtampa tarp V. Djurovičiaus ir F. House‘o

Reiktų priminti, kad 2004–2005 m. sezoną „Lietuvos rytas“ pradėjo vadovaujant Vlade Djurovičiui, kuris pasižymėdavo itin griežtomis treniruotėmis. Sausį treneris buvo atleistas, o reiklųjį serbą pakeitė humaniškesnis specialistas iš Slovėnijos T.Mahoričius, su kuriuo klubas nužingsniavo iki pat Europos taurės viršūnės.

Taip jau sutapo, kad 2005 m. sausį sudėtingą traumą patyrė tuometinis „Lietuvos ryto“ lyderis Frederickas House‘as. Kryžminius raiščius nusitraukęs „Lietuvos ryto“ lyderis buvo priverstas praleisti visą likusią sezono dalį.

Reaguodamas susiklosčiusią situaciją, apdairusis J. Vainauskas sudarė sutartį su T.Nesby, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo puikus vilniečių pasirinkimas.

Su „Sporto istorijomis“ bendravęs Andrius Šležas atskleidė, kad tarp F. House‘o ir V. Djurovičiaus tame sezone tvyrojo didžiulė įtampa: „Djurovičiaus apšilimai buvo tokie, kokius mes dabar darome su vaikais Moksleivių krepšinio lygoje. Sakykime, tu stovi viduryje, o tau du žmonės iš kraštų duoda perdavimus. Tu turi greitai reaguoti, negali miegoti. Djurovičius, pamatė, kad mes House‘ui labai lėtai padavinėjame kamuolius. Treneris atėjo, paėmė iš kažko kamuolį ir metė House‘ui, nors jis dar nebuvo pasiruošęs. Djurovičius pradėjo labai rėkti ir kažką smarkiai aiškinti. Frederickas, aišku, laikėsi santūriau, bet irgi kažką po nosimi burbėjo.Tarp jų tikrai būdavo jaučiama įtampa.“

„Dar pamenu, mes darydavome „centravimo“ pratimus – įkirsdavome po krepšiu ir laukdavome perdavimo. Tai Djurovičius mums kamuolį paduodavo ne su rankomis, o spirdavo koja. Ten smūgis eidavo geras. Jeigu tokį smūgį prasileistum, tai nosį ir nuneštų“, – su šypsena prisiminė A. Šležas.

Simboliška, kad būtent A. Šležo treniruojama „Ryto“ jaunimo komanda triumfavo 2024 m. FIBA Čempionų lygos jaunimo turnyre.

Regi pergalingą „Ryto“ ateitį

2009-aisiais „Lietuvos rytas“ laimėjo ir antrąją Europos taurę ir vėl sportiniu keliu pateko į Eurolygą.

Vis tik „Sporto istorijų“ kalbintas vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus, kuris augo ir brendo kartu su „Lietuvos ryto“ pergalėmis, teigia, kad būtent 2005 m. pergalė įtvirtino „Ryto“ klubo statusą visoje Europoje.

„Man atrodo, kad būtent 2004–2005 m. sezonas buvo lūžinis. Taip, prieš tai buvo laimėti keli LKL čempionatai, pasiektas Suprolygos pusfinalis, bet 2005 m. triumfas Europoje įtvirtino klubo statusą visame Senajame žemyne. Tada tikrai visi sužinojo, kas yra „Lietuvos rytas“ ir kokio tai lygio varžovas. 2009 m. pergalė Europos taurėje, aišku, irgi buvo įspūdinga, bet būtent 2005 m. buvo sukurtas tarptautinis „Ryto“ prekinis ženklas“, – pastebi Europos taurės pusfinalį ir finalą gyvai stebėjęs A. Čerškus.

Pašnekovas neslepia, kad būtent 2000 ir 2005 m. „Ryto“ iškovoti titulai paskatino dar didesnę jo meilę krepšiniui, kuri vėliau išsivystė į siekį sukurti savo krepšinio mokyklą, kuri šiandien yra Vilniaus „Ryto“ dalininkė ir stabiliai demonstruoja geriausius sportinius rezultatus tarp vaikinų visoje Lietuvoje nuo 2019 m.

„Tai, ką pavyko pasiekti Gedvydui ir Jonui Vainauskams, yra nuostabu. Klubas labai gerai dirbo ir komunikavo. Dabar klubas turi nuostabius ir ištikimus sirgalius, palaikymas yra išaugęs į visiškai kitą lygį. Man atrodo, kad istorija gali įkvėpti ir „Rytas“ kažkada vėl galėtų žaisti Eurolygoje. Vilnius yra didelis miestas, turi gražią areną. Aš tikiu, kad kažkada Eurolyga su FIBA susitars ir „Rytas“ vėl bus Eurolygoje“, – kalbėjo A. Čerškus.

2005 m. Europos taurę su „Lietuvos rytu“ laimėjęs S.Kuzminskas, kalbėdamas apie „Ryto“ ateitį, sostinės klubui linkėjo: „Sunku pasakyti, kuriame turnyre aš juos norėčiau matyti, bet norėtųsi matyti „Rytą“ pergalingame kelyje. Kaip matome, LKL čempionate „Rytui“ pastaraisiais metais sekasi puikiai ir visas miestas praėjusį birželį šventė dar vieną titulą, kuomet finalo serijoje buvo nugalėtas Kauno „Žalgiris“.“

„Komanda atrodo sulipdyta labai neblogai, bet Čempionų lygoje kol kas nesiseka. Kai pralaimi, ieškai problemų ir priežasčių, kodėl taip nutiko. Palinkėčiau atrasti tą raktą į pergales per trijų dalių derinį – gerus legionierius, talentingą jaunimą ir patyrusius lietuvius, kurie vienytų komandą. Ta prieš 20 metų iškovota Europos taurė gali tapti ženklu ir pavyzdžiu, kad viskas yra įmanoma. „Rytas“ buvo labai pergalingas ir klubas tą turi išlaikyti toliau“, – optimistiškai užbaigė S. Kuzminskas.

Dar daugiau įdomių istorijų ir refleksijų – „Sporto istorijų“ epizode „Ramūs pokalbiai“.