Kai telefoną rankose pakeičia kamuolys: „Tikrasis džiaugsmas ateina per judesį“

SKM nuotr.

Moksleiviai skaičiuoja paskutines savaites iki išsvajotųjų vasaros atostogų, o šimtams vaikų vasara prasidės Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) organizuojamoje „SKM Summer Camp“ stovykloje.

Birželio 8–19 d. net šešiose Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose 5–12 metų vaikai žais krepšinį, dalyvaus įvairiose vasariškose pramogose ir bendraus su žinomais Lietuvos krepšininkais.

SKM.lt susisiekė su trimis žinomomis Lietuvos krepšinio asmenybėmis ir paklausė jų nuomonės apie šiuolaikinių vaikų poreikius.

Nepriversti, o sudominti. Tingumą ir abejingumą keisti atradimu bei noru patirti judėjimo džiaugsmą.

Taip šiuolaikinių aktualijų fone, kuomet pagrindinis judesio konkurentas neretai tampa ekranas, kalba Gintarė Petronytė, Arvydas Gronskis ir Valdas Gecevičius.

Viena geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkių G. Petronytė įsitikinusi, kad tokios stovyklos vaikams suteikia daug vertingų patirčių:

„Tokiu metu vaikams įprastai baigiasi mokslo metai, o tai reiškia, kad jie turi daug laisvo laiko. Tokios stovyklos vienareikšmiškai yra labai naudingos ir turi labai daug privalumų. Čia mes kalbame ne tik apie sportą – stovyklų metu vykdomos veiklos padeda ugdyti fizinius, emocinius, socialinius įgūdžius. Tai yra struktūruotas ir aiškus laisvalaikis, kurio metu vaikai yra aktyvūs.“

Dukart Europos taurės laimėtoja ir septynis kartus geriausia Lietuvos metų krepšininke pripažinta G. Petronytė taip pat pasidalino savo nuomone, kaip šiuolaikinius vaikus būtų galima sudominti vasaros stovyklomis ir aktyvia veikla:

„Pamenu, kai mane pačią kalbindavo važiuoti į stovyklas. Aišku, būdavo nedrąsu, nes tu nepažįsti aplinkos, nežinai žmonių, vaikų, trenerių, su kuriais teks bendrauti. Bet dabar galiu pasakyti drąsiai, kad iš stovyklų yra likę patys geriausi prisiminimai. Dabar, kai pati stebiu vaikus stovyklose, matau, kad pirmosiomis dienomis jie jaučiasi kažkiek nedrąsiai, – savo patirtimi dalijasi tituluota krepšininkė.  – Jeigu stovyklose būna surenkami mobilūs telefonai, vaikai juos atiduoda nenoriai. Bet po kiek laiko tu matai, kad jie pamiršta tuos telefonus, jie džiaugiasi užsiėmimais, sportine veikla ir bendravimu. Atsiranda naujų draugų ir tu matai, kaip vaikai džiaugsmingai ir prasmingai socializuojasi.“

Tuo metu garsus Lietuvos krepšinio treneris Arvydas Gronskis, paklaustas, kaip šiuolaikinius vaikus būtų galima sudominti vasaros stovyklomis, samprotauja:

„Tai turėtų būti bendras tėvelių ir trenerių darbas. Treneriai turėtų vaikus ir jų tėvelius sudominti savo veiklomis, rodyti, ką jie daro. O tam reikia daug bendrauti ir atlikti nemažai švietėjiško darbo. Vaikas turi pajusti polėkį. Reikia, kad vaikas pats pajustų, kad tai yra veikla, kurioje gera būti, kurioje smagu leisti laiką. Tai galėtų būti kelias į sudominimą.“

Treneriui pritaria ir  Pasaulio taurės prizininką ir Eurolygos čempioną užauginęs Vadas Gecevičius:

„Prievarta nieko nepasieksi. Reikia suprasti ir vaikus. Vieni vaikai labiau mėgsta būti vienumoje, kiti labiau mėgsta bendravimą. Jeigu vaikas labiau intravertiškas, labai svarbu, kad kartu į stovyklą vyktų bent vienas jo artimas draugas. Tai padeda pralaužti ledus ir tada žymiai lengviau adaptuotis. Lygiai tas pats su suaugusiais – mes  irgi nenorime kažkur būti, nenorime kažko veikti ar kažkur eiti.  Bet kai nueiname, apsidžiaugiame ir patiriame daug teigiamų emocijų. Su stovyklomis būna taip pat – labai daug šansų, kad jeigu vaikas išdrįs pabandyti, jam patiks ir kitą kartą jis pats ten norės sugrįžti.“  

Kalbėdamas apie šių dienų vaikus, jaunimo ir vyrų krepšinyje skambių trofėjų iškovojęs A. Gronskis atkreipia dėmesį į technologijų ir sporto sąveiką:

„Nesinori priešinti sporto ir medijų, nes jie gali labai gerai vienas kitą papildyti, bet iš esmės šiuolaikinės medijos yra labai lengvai pasiekiamos. Iš jų gaunamas greitas dopaminas ir, sakyčiau, pigus pasitenkinimas. Bet mes, treneriai ir tėveliai, ir esame tam, kad parodytume savo vaikams, kad tikrasis pasitenkinimas ir džiaugsmas ateina ne per ekraną, o per judesį. Kantrybės ateiti ir pajudėti reikia daugiau, tačiau pasitenkinimas ir vidinė būsena – nepalyginamai geresnė.“

Lietuvos golbolo rinktinę iki paralimpinių žaidynių bronzos medalių atvedęs treneris V. Gecevičius pastebi ir dar vieną svarbų niuansą:

„Po mokslo metų vaikai dažnai būna pavargę emociškai ir protiškai. Stovyklos yra puiki priemonė pasikrauti naujos energijos. Beje, tą pačią energiją, tiek fizinę, tiek emocinę, reikia mokėti nukreipti tinkama linkme. Ji turi būti ne ištaškoma į šalis, o sufokusuota į esminius dalykus. Galva ir kūnas turi veikti išvien ir padėti vienas kitam. Visi šie įgūdžiai yra lavinami krepšinio būrelyje tiek sezono metu, tiek vasaros stovyklose.“

Nors kiekviena nauja vaikų karta auga su naujais iššūkiais ir galimybėmis, ilgametė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kapitonė Gintarė Petronytė pastebi, kad kai kurie dalykai yra universalūs ir nepriklausomi  nuo laikmečio dvasios.

„Kalbame apie naują kartą, kuri auga kartu su technologijomis ir turi labai daug pasirinkimų. Bet žiūrint į išaugusį stovyklų kiekį, akivaizdu, kad judėjimo poreikis niekur nedingo. Nemanyčiau, kad bet kuriuo laikmečiu tėveliai labai džiaugtųsi vaikų laisvalaikiu ar netgi visos vasaros praleidimu prie kompiuterio ar ant sofos su telefonu rankose.“

„Labai aišku, ką duoda sportas. Tai nėra vien apie fizinę būklę, sveiką kūną ir sveiką gyvenseną. Tai – ir apie emocinę, socialinę gerovę. Stovykla gali tapti tarsi nauja vasaros rutina ir naujų nuotykių pradžia.“

SKM.lt