T.Dimša: „Nenorėjome pasirodyti blogiau nei praėjusį sezoną“

Vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų krepšininkų Tomas Dimša sako, jog pagrindinis sezono tikslas buvo pasiekti Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalinį ketvertą. Kauno „Žalgiris-2“ komandos lyderis pripažįsta šį sezoną sutvirtėjęs fiziškai ir už tai dėkoja ekipos treneriams.

Šį savaitgalį „Žalgirio“ dubleriai stos į kovą NKL finalinio ketverto varžybose. Šeštadienį pusfinalio rungtynėse jų laukia akistata su šeimininkų „Dzūkijos“ komanda.

- Tomai, ką tau reiškia praėjusio sezono pasiekimai? Kokią įtaką jie padarė visai komandai?

- Praėjusį sezoną patekome į finalinį ketvertą, todėl šį sezoną nenorėjome pasirodyti blogiau. Jeigu jau pernai patekome, tai ir šįmet reikėjo, antraip būtų buvę prasti rezultatai. Mūsų tikslas buvo patekti į finalinį ketvertą – jį ir pasiekėme.

- Ar treneris Tomas Masiulis kėlė tokį tikslą?

- Tokį tikslą kėlė „Žalgirio“ vadovybė, o treneris tiesiog norėjo iš mūsų kuo geresnio žaidimo. Treneris neakcentavo, jog turime patekti į finalinį ketvertą, tačiau, sakydavo, kad turime žaisti savo žaidimą, kad pasiektume kuo aukštesnį lygį.

- Kokius tikslus sezono pradžioje kėlei pats sau?

- Sezono pradžia buvo sunki, buvau ką tik po traumos. Vasarą Lietuvos jaunių rinktinės stovykloje buvo lūžęs riešas, todėl reikėjo kelių mėnesių, kad įsibėgėčiau. Po to sezone buvo visko: tai gerų, tai blogų rungtynių, visokių duobių. Jas visaip bandydavau įveikti: jeigu per rungtynes nesisekė įmesti, tai per treniruotes daugiau mėtydavau į krepšinį, jeigu jaučiausi pavargęs, daugiau ilsėjausi. Kol dar sezonas nesibaigė, sunku vertinti, bet asmeniškai nebuvo nei labai blogas, nei labai geras.

- Kuriose srityse jautiesi labiausiai sustiprėjęs?

- Labiausiai sutvirtėjęs jaučiuosi fiziškai. Galiu daugiau žaisti, ilgiau nepavargstu, geriau pataikau nei kad praėjusiais metais. Nėra taip, kad būtų pagerėjęs tik kuris nors vienas aspektas. Prie to prisidėjo treneriai: Aleksandras Kosauskas, Tomas Masiulis, Remigijus Bardauskas.

- Vyrauja tendencija, jog paprastai laimite namuose, bet dažniau pralaimite išvykose.

- Gal namuose geriau susikaupiame, labiau norime laimėti. Be to, ateina „Žalgirio“ vadovai, gal norime geriau atrodyti prieš juos. Bet nėra ir taip, kad išvykose viską pralaimėtume. Ir išvažiavę daug laimėjome, negalima sakyti, kad esame tik namų komanda.

- Ko stigo šį sezoną?

- Aišku, norėtųsi, kad „Žalgirio“ fanai dažniau ateitų. Žinoma, lemiamose rungtynėse jie pasirodė ir tikrai palaikė, bet norėtųsi, kad ateitų ir palaikytų ir reguliariojo sezono metu. Apskritai, visada laukiame kuo daugiau žiūrovų. Gal tik kelis kartus buvo taip, kad būtų pilna salė. Dabar visus skatinu atvažiuoti į Alytų palaikyti „Žalgirio“ dublerių, kur bandysime laimėti medalį.

- Ar sunku į komandą priimti naujus žmones?

- Ne, tikrai nesunku. Dažnai būname pažįstami iš Europos čempionatų, jaunių Eurolygos. Šį sezoną pasikeitė vos 3 žaidėjai, visus juos pažinojome. Jie greitai pritapo ir nebuvo nieko ypatingo. Visi gerai sutariame. Tik Ernestas Serkevičius, kadangi jauniausias, tai turi dirbti visus darbus, kaip ir mes turėjome tai daryti, kai žaidėme su vyresniais. Dabar čia jo pareiga.

- Ar leidžiate kartu laiką ne rungtynių metu?

- Be abejo, susitinkame, kartu leidžiame laiką, švenčiame įsimintinas pergales, keliaujame į kitus miestus rungtyniauti. Pavyzdžiui, per išvykas nėra taip, kad visi sėdėtų autobuse ir tik klausytųsi muzikos. Važiuojant į rungtynes visada būna gera nuotaika, , o po to jau priklauso nuo rungtynių. Jeigu laimime – padainuojame, jeigu pralaimime – truputį liūdniau.

- Kokios yra tavo artimųjų reakcijos į tave kaip krepšininką?

- Visi duoda kokių nors pastabų, ypač tėvai, nepraleidžiantys nė vienų rungtynių. Žiūri, pataria, paskatina, klausinėja, kaip sekasi, domisi. Net patyrus traumą tėvai nesako, kad mesčiau krepšinį, nes žino, jog esu užsispyręs ir vis tiek žaisiu.

- Dabar esi abiturientas. Kokie yra tavo ateities planai?

- Pirmiausia reikia baigti mokyklą, gerai išlaikyti egzaminus, kurie jau visai čia pat. Po to bus matyti.

 

 

Laura Ramonaitytė | Žalgiris.lt

{fcomment}