M.Lukauskis: gyvenimas po „Lietuvos ryto“ nesibaigė

Lietuva 14 Balandis 05

Šešis sezonus Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje praleidęs ir ryškią žymę mūsų šalies vicečempionų klube palikęs Mindaugas Lukauskis po ketverių metų klajonių Europoje 2013-aisiais grįžo į gimtinę. Gynėjas jau prasidėjus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonui įsiliejo į ambicingųjų Prienų gretas.

Nuo pat pirmųjų mačų 34-erių krepšininkas įrodė, kad bus ekipos lyderis ir iniciatyvos imsis svarbiausiais momentais. Tuo buvo galima įsitikinti ne vieneriose šalies pirmenybių rungtynėse, BBL pusfinalyje, kai jis pelnė lemiamus taškus prieš Tartu „Rock“ ir, žinoma, praėjusį savaitgalį įspūdingai pasibaigusiame LKF taurės turnyre.

Priminsime, kad pusfinalyje prieniškiai nukovė šalies čempioną Kauno „Žalgirį“, o per finalo rungtynes sugebėjo nuginkluoti sostinės klubą. Apie triumfą šiose varžybose, Prienų komandos paslaptis bei Lietuvos rinktinę naujienų portalas Alfa.lt su M. Lukauskiu ir kalbėjosi.

Ar spėjote atsigauti po LKF taurės finalo?

Manau, kad spėjome. Jau trečiadienį vyko svarbus LKL mačas su Utenos „Juventus“. Nors ir rungtyniauti negalėjo keletas svarbių žaidėjų, tačiau pergalę iškovoti pavyko. Euforija gal ir buvo išlikusi, tačiau vyrai suprato, kad kas buvo, tas buvo, ir ėjo į aikštę nusiteikę kovai. Viskas grįžo į savo vietas.

Prienų ekipa ne pirmus metus demonstruoja kovingumą ir aukštus rezultatus. Kokia to paslaptis?

Komanda draugiška, atmosfera puiki. Gyvename viename viešbutyje ir kartais atrodo, lyg būtume šeima. Beveik visi gyvename viename aukšte, tai jei kartais užklumpa bėdos, gali pas bet kurį nueiti pakalbėti.

Laisvalaikį taip pat leidžiame kartu, pasižiūrime krepšinio ar futbolo rungtynes. Toks ryšys tikrai prisideda prie sėkmės. Plius žaidėjai yra alkani pergalių. Noras ir atsidavimas duoda vaisių.

Pats treneris Virginijus Šeškus yra minėjęs, kad jo rengiamos treniruotės yra lengvesnės nei kitose ekipose. Galite jas palyginti?

Su kitomis komandomis nėra ką lyginti. Stipresniuose klubuose rungtyniauja 12 lygiaverčių krepšininkų, o penki iš jų aikštėje praleidžia daugiau laiko. Taigi treneriams yra lengviau manipuliuoti sudėtimi ir treniruotėse parinkti didesnį krūvį.

Mūsų atveju yra apie septyni pagrindiniai žaidėjai. Taigi alinančių treniruočių pasekmės sezono pabaigoje būtų akivaizdžiai juntamos. Šiuo metu ir mūsų tvarkaraštis yra pakankamai intensyvus. Žaidžiame kas dvi ar tris dienas, todėl nori nenori per treniruotes turime atsigauti, atsistatyti. Todėl jas ir galima vadinti lengvesnėmis.

Žaidžiant prieš „Lietuvos rytą“ aplanko sentimentai?

Žinoma, aplanko, juk šiame klube praleista nemažai metų. Viskas pažįstama ir draugų likę, su kuriais ir dabar sutariame puikiai. Ir kai kuriuos sirgalius atsimenu, tenka pabendrauti. Malonu, kad nepamiršta, palaiko. Tikrai džiugu.

Nejaugi per tuos metus, kai rungtyniavote užsienyje, su Vilniaus klubo vadovais nebuvo kalbų dėl sugrįžimo?

Jų tikrai nebuvo. Paskutiniais metais „Lietuvos ryte“ su vadovais kalbėjomės, bet viskas ir liko tik kalbų lygiu. Po to karto durys užsidarė.

Ar dėl to apgailestaujate?

Gyvenimas tuo nesibaigė. Teko nemažai pakeliauti, rungtyniauti įvairiose šalyse, susipažinau su naujais žmonėmis. Aišku, kad likti namuose būtų maloniau, bet nesakau, jog tai buvo blogas etapas. Gal visa tai ir į naudą. Tiek aš, tiek mano šeima įgijome daug gyvenimiškos patirties.

Ar iš didžiųjų Europos miestų keista persikelti į kuklius Prienus?

Žinoma, kontrastas didelis. Paskutinį kartą rungtyniavau Bursoje, kur gyvena daugiau nei trys milijonai žmonių. Visgi, sportiniu principu niekas nesikeičia. Toks mano darbas. Šeima dabar Vilniuje ir atvažiuoja manęs aplankyti. Taip ir gyvename (šypsosi).

Kitą savaitę jūsų laukia atsakomosios BBL pusfinalio rungtynės. „Šiauliai“ jau gali laukti jūsų finale?

Taip drąsiai prognozuoti tikrai nereikėtų. Lengviau nebus, tuo labiau, kad bus labai svarbus ir taškų skirtumas. Estai neatvažiuoja pralaimėti.

Klubo tikslai laimėjus LKF taurę pasikeitė? Galbūt vadovai jau norėtų ir LKL aukso?

Jei sąžiningai, tai nežinau. Niekas nieko nekalba. Buvo taurės varžybos, jos baigėsi, ir viskas. Dabar ruošiamės šeštadienį vyksiančioms LKL rungtynėms, o jau paskui – BBL pusfinaliui. Nedaug šnekame, daugiau ruošiamės.

Ar tikitės būti pakviestas į Lietuvos rinktinę?

Norėti ir galėti yra vienas dalykas, bet į save reikia pažvelgti realiai. Treneris turi savo planą ir idėjas. Juolab rinktinė yra jauninama. Aišku, kad reikia tikėtis, bet pagyvensim – pamatysim.

Kaip vertinate mūsų šalies nacionalinę komandą? Ar ji keitėsi, o gal dar keisis?

Kažkas keisis. Kiekvienas treneris turi strategiją ir bando savaip ją įgyvendinti. Turkijoje medalius Kęstučio Kemzūros auklėtiniai laimėjo būdami jauni ir alkani. Jono Kazlausko komanda taip pat nepademonstravo blogesnio rezultato. Galvojama kelerius metus į priekį. Nuolat prijungiami nauji krepšininkai. Viskas eina tik į gerą.