Lietuvoje atostogas baigiantis M. Kuzminskas apie karjeros patirtis: svarbiausia – laukti savo progos

Lietuva 18 Rugpjūtis 13

„Gyveni ir mokaisi", – lipdamas iš naujutėlaičio, tik šiais metais pasaulyje pristatyto „Volkswagen Touareg" ranka moja krepšininkas Mindaugas Kuzminskas. Visiškai aišku, kad omenyje jis turi ne tik įgūdžius vairuoti modernų automobilį, bet ir visus sudėtingus šiuos metus – sezono viduryje pasikeitusį klubą ir keliones iš JAV į Europą.

– Mindaugai, įvairiausių patirčių šiais metais turėjai...

– Na, keisti klubą, šalį ir netgi žemyną viduryje sezono dar niekada neteko. Ir tai nėra nei labai paprasta, nei lengva. Keletą mėnesių laukiau naujos sutarties, atrodė, trūksta tik jos, bet vis kažkas sutrukdydavo. Neslėpsiu, buvo daug įtampos, bet tokie dalykai užgrūdina ir išmoko, kaip elgtis panašiose situacijose.

– Skrisdamas lėktuvu iš Amerikos į Europą tikriausiai analizavai priežastis, mėginai sau paaiškinti, kas vyksta?

– Žinoma, o kas nemėgintų?! Niujorko „Knicks" klubo vadovybė pasikeitė, nebeliko tų, kurie manęs norėjo, kurie kvietė. Keletą varžybų praleidau ant suolo, tada su agentu pasitarėme, kad reikia ieškoti kito klubo. Sulaukėme keleto konkrečių pasiūlymų, tačiau nusprendėme šiek tiek lukterėti. Laukti teko iki sausio, kol atsidūriau Milano „AX Armani Exchange" klube. Viskas gerai, stengiuosi žvelgti ne į praeitį, o į ateitį. Tikrai žinau, kad niekas nevyksta be priežasties, ir viskas – tik į gera.

style="display:block; text-align:center;" data-ad-layout="in-article" data-ad-format="fluid" data-ad-client="ca-pub-9232533877213603" data-ad-slot="8854447420"> //

– Ką reiškia sėdėti ant suolo tada, kai norisi bėgti, mesti, žaisti, o ne žiūrėti, kaip žaidžia kiti?

– Sėdėti ant suolo sunku, patyriau. Pradedi save kaltinti, analizuoti ir taisyti klaidas. Kai ir tai nepadeda, labai svarbu neįsileisti negatyvių minčių ir niekada nekaltinti kitų. Komanda, kurią surinko, nori laimėti. Gal tu netinki, nelimpi, nederi prie jų sistemos. Krepšinyje asmeniškumų nėra, štai kodėl nereikia kaltinti kitų, o palaikyti komandos draugus ir laukti, kada išauš tavo proga.

– Nėra taip paprasta sau pasakyti šiuos dalykus, dar sunkiau jų laikytis. Kas tau padėjo?

– Dar Kauno „Žalgiryje" yra buvę situacijų, kai, atrodė, kalnus nuversi, o imi ir atsimuši į sieną. Tada tikrai jautiesi blogai, sunku. Anuomet man labai padėjo psichologas, iki dabar su juo bendrauju, jis man padeda įveikti sunkias situacijas. Juk, rodos, viską pats supranti, bet kai pakalbi su žmogumi iš šalies, pasidaro daug lengviau ir kitaip priimi situacijas, kitaip jas sprendi.