Ž. Janavičius: „Žalgirio“ nepatekimas į finalą kažkam buvo tragedija, o kiti iš to tik laimėjo“

Sauliaus Čirbos/SKM.lt nuotr.

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) vasaros stovykloje apsilankė daugiausiai rezultatyvių perdavimų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istorijoje atlikęs Žygimantas Janavičius.

Praėjusį sezoną Ž. Janavičius atstovavo Klaipėdos „Neptūno“ klubui. Vidutiniškai per mačą įžaidėjas pelnydavo po 10,2 taško, atlikdavo po 6,8 rezultatyvaus perdavimo ir fiksavo 13,6 naudingumo balo vidurkį. Tai – trečiasis rezultatas visoje komandoje.

Ž. Janavičius kartu su „Neptūnu“ LKL ketvirtfinalyje metė iki tol šiame etape dar neregėtą iššūkį daugkartiniam šalies čempionui Kauno „Žalgiriui“ ir seriją pralaimėjo 2:3.

„Kai tu laimi prieš tokias komandas, jauti, kad kažką nuveikei. Aišku, rezultatas nebuvo išpildytas iki galo, norėjome patekti į ketvertą ir kovoti dėl medalių“, – sako pastaruosius 3 sezonus „Neptūno“ atakoms dirigavęs krepšininkas.

Ž. Janavičius savo karjeroje atstovaudamas „Žalgiriui“ 2012 m. yra tapęs LKL čempionu, o gindamas Vilniaus „Ryto“ spalvas 2016 m. triumfavo Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT).

Kartu su Lietuvos jaunimo rinktinėms įžaidėjas 2006 ir 2008 m. atitinkamai iškovojo Europos U18 ir U20 čempionatų vicečempionų vardus.

„Visada norisi daugiau, esu maksimalistas. Kita vertus, džiaugiuosi, kad esu čia ir dabar“, – apibūdindamas savo karjerą sako Žygis.  

„SKM Summer Camp“ stovykloje apsilankęs Ž. Janavičius tryško gera nuotaika ir atsakė į gausybę moksleivių klausimų. Vėliau 33-ejų krepšininkas stovyklautojams surengė treniruotę, kurioje atskleidė naudingų ir praktiškų pratimų, dalijosi perdavimų technikos subtilybėmis.

Puikiai bendrą kalbą su vaikais ir SKM treneriais radęs Žygimantas vėliau ir atsakė į SKM.lt klausimus.  

– Kokie įspūdžiai apsilankius SKM vasaros stovykloje?

– Super. Iš vaikų pasisėmiau labai daug gerų emocijų. Labiausiai nustebino, kad vaikai klausėsi, išlaikė koncentraciją ir dėmesį. Man labai patinka vaikų noras treniruotis, išmokti kažką naujo.

– Matosi, kad vaikų treniravimas tau yra labai artimas. Galbūt sieji su tuo savo ateitį?

– Galbūt kažkada ateityje norėčiau treniruoti. Jeigu taip įvyktų, manau, reiktų pradėti būtent nuo vaikų treniravimo. Reikia pajausti visą piramidę, išugdyti vaikus, o po to pereiti į vyrų treniravimą. Su vaikais būna dirbti sudėtinga, bet šiandien jie labai klausė mano patarimų (šypsosi).

– Ką pats prisimeni iš savo vaikystės?

– Žvaigždžių sekimą, konkurenciją, norą būti krepšininku. Iš dalies norą pavyko įgyvendinti, bet visada norisi daugiau, esu maksimalistas. Kita vertus, džiaugiuosi, kad esu čia ir dabar. Smagu, kad sulaukiu kvietimų apsilankyti stovyklose ir pabūti su vaikais. Man tai yra didelis džiaugsmas.  

– Kodėl vaikams reikia judėti ir mankštintis?

– Matome, kaip pasaulis ritasi į kibernetinę veiklą. Man asmeniškai su tuo dar nelabai teko susidurti, bet yra daug atgarsių, kad vaikai vis daugiau laiko leidžia prie kompiuterių. Profesionalus sportas gal ir nėra didžioji sveikata, bet vaikams judėjimas ir bendravimas yra labai svarbu. Sportas yra kompleksinis dalykas, kuriame žmonės gali vienas iš kito kažko išmokti. Svarbiausia gyvenime – komunikuoti, bendrauti ir tobulėti.

– Su „Neptūnu“ jau LKL ketvirtfinalyje užkūrėte tikrą pirtį „Žalgiriui“. Tai – šilčiausias sezono prisiminimas?

– Sezonas nebuvo iki galo išpildytas. Užėmėme 7 vietą, gavome „Žalgirį“, kurio niekas nenorėjo gauti. Nuo antros pusės sezonas tikrai buvo neblogas tiek man asmeniškai, tiek komandai. Sezono pabaigoje „įėjome“ į optimalią formą ir pasiekėme keletą pergalių – nugalėjome namuose „Rytą“, vėliau „Žalgirį“. Kai tu laimi prieš tokias komandas, jauti, kad kažką nuveikei. Aišku, rezultatas nebuvo išpildytas iki galo, norėjome patekti į ketvertą ir kovoti dėl medalių.

– Šis sezonas tau įsiminė ir asmeniškai – tapai visų laikų LKL rezultatyvių perdavimų rekordininku. Koks jausmas juo būti?

– Gal per daug žaidžiu LKL (juokiasi). Kiekvienas pasiekimas yra smagus. Stiprioje lygoje esi istorijos dalis. Labai tikiuosi LKL žaisti toliau ir tą kartelę dar labiau pakelti. Viskas keičiasi, todėl ateityje tikiuosi sekti kažkokį vaikiną ir pamatyti, kaip tas rekordas bus „pamuštas“. Tikiuosi, man pavyks tai pamatyti ir tam vaikinui galėsiu paspausti ranką.

– Esi žaidęs visuose keturiuose LKL klubuose, kurie šį sezoną pateko į finalo ketvertą. Kokį įspūdį paliko finalinę sezono atkarpa?

– Manau, sezonas buvo superinis. Galbūt dauguma norėjo, kad laimėtų „Žalgiris“, bet man svarbiausia, kad būtų intriga, kad žmonės mėgautųsi krepšiniu. „Žalgirio“ nepatekimas į finalą kažkam buvo tragedija, o kiti iš to tik laimėjo. Buvo puikus finalas – daug emocijų aikštėje ir už jos ribų. Tai tik prideda LKL čempionatui žavesio.

– Šiame sezone atsiskleidei kaip puikus krepšinio komentatorius–ekspertas. Kaip vertinti šią patirtį?

– Teko komentuoti kelias rungtynes. Kiekviena nauja patirtis yra labai smagi. Žinoma, jeigu norėtum toliau ta linkme dirbti, reiktų daug išmokti, nes buvo daug klaidų. Mane taisė, kad reikia sakyti ne „varžybos“, o „rungtynės“ ir pan. (šypsosi). Žmonės mato, kas pelno taškus, bet smagu jiems atskleisti tą vidinę krepšinio grožio pusę. Jeigu pavyksta pasidalinti keliomis detalėmis ir kažką perteikti – smagu.

– Kaip šią vasarą sekasi atrasti balansą tarp sporto, šeimos, laisvalaikio?

– Pastarąjį mėnesį galėjau skirti laiko sau ir šeimai, o dabar jau prasideda darbas. Labai daug jau nepritobulėsiu – turiu trenerį, su kuriuo dirbu, ruošiuosi fiziškai. Svarbiausia dabar yra paruošti kūną, kad jis būtų sveikas ateinančiam sezonui.

– Gal jau žinai, kur pakryps tavo karjera?

– Dabar esu laisvasis agentas. Jausmas smagus, nors yra ir dvejonių. Sezonas statistiškai buvo neblogas, todėl esu pasiruošęs palaukti ir pažiūrėti, kur nuves likimas.

– Kalbant apie Lietuvos vyrų rinktinę, ar šį rugsėjį esame pajėgūs iškovoti Europos čempionato medalius?

– Vis dar esame krepšinio šalis, nors krepšinis labai keičiasi ir visos šalys jau gali žaisti pakankamai sėkmingai. Daug kas priklauso, kaip pavyks „ateiti į formą“. Turime krepšininkų, kurie žaidžia aukščiausiame lygyje – NBA ir Eurolygoje. Trenerių darbas yra juos sulipdyti, nes kartais laimi ne pavardės, o bendras mechanizmas. Manau, mes, kaip Lietuva, galime laimėti medalius ir turime galvoti, kad esame pajėgūs tą padaryti.

– Ko galėtum palinkėti mažiesiems krepšininkams ir jų tėveliams?

– Tėveliams linkiu kantrybės, nes jos su vaikais tikrai reikia. Vaikai nori dėmesio ir daugiausiai jo gali pasisemti iš tėvų. Vaikams palinkėčiau tobulėjimo ir progreso.

SKM.lt