Kaip šį sezoną atrodo galimi rinktinės įžaidėjai?

Jau praėjo beveik pusė 2014-15 metų sezono, tad būtų ne pro šalį paanalizuoti, kaip gi sekasi Lietuvos rinktinės įžaidėjams. Tiksliau kandidatams į šią poziciją.

Akivaizdu, kad Mantas Kalnietis ir vėl bus pagrindinis atakų organizatorius, tačiau šiame sezone ir dauguma kitų įžaidėjų žengė žingsnį į priekį.

Dėl atsarginio (ar dviejų atsarginių) vietos šiemet turėtų kovoti Adas Juškevičius, Vaidas Kariniauskas, Lukas Lekavičius, Vytenis Čižauskas, Mindaugas Girdžiūnas, Žygimantas Janavičius bei Šarūnas Vasiliauskas.

Septynios pavardės tikrai nėra mažai. Tarp kandidatų nepaminėjau Augusto Pečiukevičiaus, kuris šį sezoną žaidžia labai blankiai, nesimato jokio progreso. Nejuokausiu bei tarp kandidatų nerašysiu ir tokių žaidėjų kaip Rolandas Alijevas ar Tomas Delininkaitis, kuris akivaizdžiai nerastų vietos vyriausiojo rinktinės trenerio Jono Kazlausko schemose.

Adas Juškevičius (Vilniaus „Lietuvos rytas")

Žmogus, kuris net neturėjo dalyvauti Pasaulio taurėje, tačiau „netyčia" sudalyvavo ir tapo didžiausia staigmena. Labai gerai pasinaudojęs rinktinės šansu, Adas nemažina apsukų ir sezono metu. Galima drąsiai sakyti, kad jis šiuo metu ir yra pagrindinis kandidatas tapti Kalniečio dubleriu.

Juškevičius priėmė labai gerą sprendimą sudarydamas sutartį su „Lietuvos rytu", kuriame dirba treneris Virginijus Šeškus, puikiai žinantis įžaidėjo stipriąsias puses. To pasekoje atletas žaidžia daug geresnį sezoną nei pernai, kai tikrai nekaip atrodė Vokietijos autsaiderių komandoje.

Nagrinėjant statistiką tikriausiai reikėtų žiūrėti į Europos taurę – būkim biedni bet teisingi, ten varžovai stipresni nei LKL. Į akis krenta stabilumas – iš dešimt mačų tik dviejuose neperžengtas dviženklis taškų skaičius. O stabilumas yra brandžių krepšininkų bruožas. Taiklumas taip pat vertas tik pagyrų – 66,7 proc. dvit., 50 proc. trit ir 81,3 proc. baudų. Tokie skaičiai niekam nepadarytų gėdos.

Žinoma, įžaidėjui svarbus ne tik taiklumas, bet ir atakų organizavimas. Žaidime vis dar dažnai jaučiasi, kad Adas jaukiau jaučiasi SG, o ne PG rolėje. Jis mėgsta atakuoti ir neturi labai didelio kūrėjo talento. Na bet būna visokių atakų organizatorių.

Juškevičius dažnai klysta (2,7 klaidos), tačiau ir atlieka daug rezultatyvių perdavimų – 5,3. Akivaizdu, jog daug minučių įžaidėjo pozicijoje duoda vis daugiau naudos.

Jei reikėtų lažintis, aš antruoju rinktinės įžaidėju statyčiau būtent Juškevičių, žaidžiantį geriausią savo profesionalų sezoną.

Statistika Europos taurėje: 28 minutės, 12,1 taško (67 proc. dvit., 50 proc. trit., 81 proc. baud.), 2,3 atk. kam., 5,3 rez. perd., 2,7 klaidos.

Vaidas Kariniauskas (Kauno „Žalgiris")

21 metų atakų organizatorius dar pernai susilaukė gražių žodžių iš tuometinio savo trenerio Algirdo Brazio. Tačiau tuomet niekas rimtai į tas kalbas nežiūrėjo, o ir statistika Panevėžyje (6,6 taško) negalėjo palikti labai teigiamo įspūdžio.

Bet dabar Vaidas yra vienas pagrindinių Eurolygos komandos narių ir gana rimtas pretendentas į nacionalinę rinktinę. Aukštas gynėjas sulaukė „dovanos" iš Maaliko Waynso, kuris prieš pat sezono pradžią paliko „Žalgirį". To pasekmės – Kariniauskas Eurolygos reguliariame sezone žaidė net po 18 minučių per mačą.

Jaunuolio žaidimą stebėti įdomu jau vien todėl, kad jis nėra standartinis aikštės generolas ir mes lietuviai, tokių net nelabai esame matę. Kuris gi mūsų įžaidėjas buvo toks aukštas ir galėdavo sėkmingai žaisti nugara į krepšį? Toli gražu ne visi aukštaūgiai gali tuo pasigirti.

Tačiau stebint Vaido žaidimą labai jaučiasi, kad jam trūksta patirties aukštame lygyje. Nuostabius sprendimus dažnai keičia nelogiški, visiškai nesuprantami veiksmai. Jis kol kas tikrai nėra tas žaidėjas, kuris galėtų patikimai valdyti komandą.

Tą rodo ir skaičiai. Kariniauskas per rungtynes atlieka 1,8 rezultatyvaus perdavimo, o klysta net 2,4 karto. Nesvarbu, kad jam tik 21 metai, įžaidėjas negali daryti daugiau klaidų nei perdavimų. Negali.

Tiesa, atmetus mačą su „Anadolu Efes", kuris buvo visiškai juodas (6 klaidos), vidurkis sumažėtų iki 1,8. Tačiau mes ne burtininkai, o šį santykį gali pagerinti tik pats Vaidas, jei „TOP-16" etape pradės žaisti šiek tiek logiškiau. Žinoma, kitas klausimas, kiek jis ten žais. Bet esu tikras, jog 18 minučių vidurkio nebeturės – šiai dienai Lekavičius atrodo patikimesnis variantas.

Kitas dalykas – metimas. Vaidas niekada patikimai neatakavo iš toli, ne išimtis ir šie metai. Vos 21 procento taiklumas, o metama ne tiek ir mažai. Turbūt geriausia išeitis būtų kaip galima rečiau atakuoti, akivaizdu, kad tai ne jo „arkliukas", o per mėnesį metimo „atmušti" neįmanoma. Dar baisiau, kad įžaidėjas kol kas pataiko tik kas antrą baudos metimą!

Kalbant apie Kariniauską ir rinktinę. Taip, jis tikriausiai bus tarp kandidatų, tačiau šiemet į dvyliktuką jis tikrai neturėtų prasimušti. Kol kas jo žaidime per daug taisytinų dalykų.

Statistika Eurolygoje: 18 minučių, 4,3 taško (48 proc. dvit., 21 proc. trit., 50 proc. baud.), 1,7 atk. kam., 1,8 rez. perd., 2,4 klaidos, 0,4 blk.

Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris")

Apie 20 metų 183 cm ūgio įžaidėją šiemet kalbama itin daug. Jis jau pirmose Eurolygos rungtynėse su „Real" parodė, jog yra pasiruošęs rimtam krepšiniui ir kol kas visą šį sezoną atrodo neblogai.

Tai vėl gi nestandartinis žaidėjas ir darosi gera pagalvojus, kokiu geru krepšininku jis gali tapti, nes potencialas matomas akivaizdžiai. Geriausia yra tai, kad jis ir atakuojantis ir kuriantis įžaidėjas, o tokie yra patys pavojingiausi.

Turbūt ne vienam pagalvojus apie Lekavičių prieš akis išdygsta metimai „La bomba" stiliumi – vėl gi, kiek gi mūsų krepšininkų taip atakuoja? Kažkas išskirtinio visada žavi.

Visi atkreipė dėmesį ir į drąsą atakuoti komandai sunkiais momentais, net ir mačų pabaigose. O to tarp mūsiškių įžaidėjų labai trūkdavo, mačų pabaigose dauguma kaip tik „išnyksta".

Žinoma, būnant dvidešimties neišvengiami ir minusai. Nestabilumas, dažnai priimami blogi sprendimai. Tačiau gaunant nuolatinių minučių Eurolygoje tobulėti daug lengviau.

Lekavičius kaip ir jo kolega „Žalgiryje", dažnai klysta (2,3 klaidos), bet ir atlieka 2,3 rezultatyvaus perdavimo, tad bent jau neturi neigiamo įžaidėjo koeficiento. Lukas tarp Eurolygos dalyvių išsiskiria ir taiklumu – pataikė net 10 iš 11 baudos metimų.

Lekavičiaus ateitis atrodo bene šviesiausia iš visų Lietuvos atakų organizatorių. Manau, kad jau šią vasarą gynėjas rimtai kovos dėl vietos rinktinės dvyliktuke.

Statistika Eurolygoje: 21 minutė, 6 taškai (43 proc. dvit., 43 proc. trit., 91 proc. baudų), 1,9 atk. kam., 2,3 rez. perd., 2,3 klaidos.

Vytenis Čižauskas („Lietkabelis" ir „Valmiera")

Praėjusią vasarą jis dingo iš kandidatų sąrašų, tačiau aš jame vis dar įžvelgiu perspektyvų atakų organizatorių. Jam dar tik 22 metai – užtektinai laiko užkamšyti savo minusus ir įgyti naujų pliusų.

Ir tai nėra tik gražūs žodžiai. Tarkime šiemet LKL jis pataikė beveik 45 procentus tritaškių, o tai anksčiau būdavo didelis peilis jo puolime.

Atakų organizatorius sezono pradžioje žaidė „Lietkabelyje" ir bent jau LKL mastu atrodė labai solidžiai, nors Panevėžyje konkurencija tarp „mažiukų" tada buvo nemaža.

Tiesa, atletas solidžiai skirstė kamuolius, tačiau klydo lyg šešiolikmetis – kaip galima atkreipti rinktinės trenerio dėmesį, kai LKL lygoje darai po beveik 4 klaidas? Klaidų situacija nepagerėjo ir Latvijoje, o būnant tokio amžiaus padėtis privalo taisytis į gera.

Šiuo metu Čižauskas atstovauja „Valmiera" komandai, kas turi savų pliusų ir savų minusų. Pliusas žinoma yra tas, jog šioje komandoje lietuvis turi daug daugiau laisvės, rungtyniauja labai ilgai. Krepšininkui, o ypač įžaidėjui yra svarbu žaisti daug, taip greičiausiai tobulėjama.

Minusas – tiek silpna komanda, tiek silpna lyga, tikrai silpnesnė nei LKL. Gali „arti" ir po 40 minučių, bet žaisdamas prieš „grybus" neišmoksi žaisti taip, kad vėliau atliktum svarbią rolę rinktinėje ar Eurolygoje.

Manau, jog Vytenis turėtų vėl mėginti laimę rinktinės stovykloje. Vargu, ar bus įmanoma prasibrauti į dvyliktuką, tačiau pamėginti galima. Turbūt ateinantis sezonas Čižauskui gali tapti kertiniu, kadangi pasidaręs statistiką Latvijoje galimai sulauks stipresnės komandos dėmesio.

Statistika LKL: 28 minutės, 13,6 taško (49 proc. dvit., 45 proc. trit., 75 proc. baud.), 4,2 atk. kam., 1,2 per. kam., 4,5 rez. perd., 3,9 klaidos.

Statistika Latvijos lygoje: 32 minutės, 14,3 taško (59 proc. dvit., 30 proc. trit., 61 proc. baud.), 4,7 atk. kam., 4,7 rez. perd., 3,3 klaidos.

Mindaugas Girdžiūnas (Klaipėdos „Neptūnas)

25 metų 188 cm ūgio įžaidėjas labai smagiai atrodė praėjusio sezono pabaigoje, o dabar žaidimo kreivė smarkiai smukusi žemyn. Aš tai aiškinčiau labai paprastai – Mustafa Shakuras yra daug rimtesnis konkurentas nei buvo Tyleris Brazeltonas.

Vis dėl to progų Eurolygoje Mindaugas gavo, bet jas išnaudojo ne idealiai. Akis ypač bado tragiškas tritaškių taiklumas – 2 iš 18 ir 11 procentų!! Kodėl jam niekas nepasakė, kad jei negali pataikyti, geriau iš viso nemesk.

Užsimerkus į tolimus metimus, Girdžiūnas gana neblogai atliko atsarginio rolę – darė mažai klaidų, pataikė visas (!) mestas baudas, gana neblogai organizavo atakas.

Blogiausia, jog Mindaugas yra vienpusis krepšininkas. Didžiausia jo stiprybė – prasiveržimai. Kiti komponentai, įskaitant tiek atakų organizavimą, tiek gynybą yra labai vidutiniški.

Sunku įsivaizduoti Girdžiūną vilkint rinktinės marškinėlius, tačiau vaikinukas kvietimo nusipelnė jau pernai. Reikia turėti omenyje, kad jis yra tokio pat amžiaus kaip ir „talentas" Šarūnas Vasiliauskas, tačiau vienas nuolat laikomas perspektyviu, o kito pavardė nuolat pamirštama.

Statistika Eurolygoje: 17 minučių, 4,3 taško (44 proc. dvit., 11 proc. trit., 100 proc. baud.), 1,4 atk. kam., 2 rez. perd., 1,2 klaidos.

Žygimantas Janavičius (Vilniaus „Lietuvos rytas")

Dar nuo paauglystės šis krepšininkas įvardijamas kaip viltis įžaidėjo pozicijoje ir jo pavardė kandidatų sąraše atsiranda tarsi iš inercijos.

Prisipažinsiu, kad ne itin tikiu 25 metų atleto galimybėmis turėti gerą karjerą. Vis tik vyrukas jau sulaukė brandaus amžiaus, tačiau turi tuos pačius minusus ir pliusus, kaip ir būdamas šešiolikmetis.

Jis vis dar negali atakuoti iš toli, vis dar tragiškai meta net baudos metimus, vis dar dažnai klysta. Tačiau taip, jis vis dar yra nuostabus kamuolio perdavinėtojas ir jo aikštės matymą labai norėtųsi įdiegti tarkim Juškevičiui. Esant tokiai situacijai su įžaidėjais net ir krepšininkas su vieninteliu pliusu atsiranda tarp kandidatų.

Tačiau šiemet Žygimantas dar gali žengti žingsnelį į priekį, nes neseniai perėjo pas trenerį Šeškų, kuris gerai jį pažysta ir turbūt negailės žaidimo laiko. Klausimas tik kaip Janavičius jį išnaudos, vis tik atletas jau senokai nežaidė aukštame lygyje.

Šį sezoną įžaidėjas neperžengia 10 pelnytų taškų ribos, bet pirmauja lygoje pagal rezultatyvius perdavimus. Kaip jau minėjau – tai vieno vaidmens atlikėjas, turintis minimalius šansus pakliūti į rinktinę. Tiesa, iš kitų kandidatų jį išskiria ir gana nebloga gynyba, kas yra tvirtas argumentas Kazlausko komandose.

Statistika LKL: 24 minutės, 7,3 taško (44 proc. dvit., 25 proc. trit., 50 proc. baudų), 3,5 atkovoto ir 1,4 perimto kamuolio, 5,8 rez. perd., 2,8 klaidos.

Šarūnas Vasiliauskas (Sopoto „Trefl")

Vasarą 25 metų įžaidėjas sužavėjo tūkstančius lietuvių žaidimu Lietuvos rinktinėje draugiškuose mačuose. Tačiau atletas „sugriuvo" gavęs didžiulę atsakomybę, kai prieš čempionatą traumą patyrė Kalnietis. Šarūnas amo taip ir nebeatgavo ir teko susitaikyti su Juškevičiaus dublerio vaidmeniu.

Vis tik tai toli gražu nesužlugdė jo karjeros. Praėjusį sezoną Lenkijos lygoje vos po 7 taškus krapštęs atakų organizatorius šiemet beveik per pusę pagerino statistinius rodiklius, nebijo atakuoti ir žaidžia geriausią savo sezoną – plika akimi matosi, jog lietuvis smarkiai patobulėjęs.

Vasiliauskas vis dar nepriaugo masės ir to nepadarys – svarbiausia ne tai. Daug svarbiau išmokti žaisti su tokiu kūnu, kokį turi. Akivaizdu, jog šį sezoną Šarūnas puikiai išnaudoja savo privalumus, o oficialiame „Trefl" tinklapyje puikuojasi būtent lietuvio nuotrauka – tai irgi šioks toks pripažinimas.

Kažką daugiau pasakyti keblu, kadangi Lenkijos lygos stebėti netenka, kaip tikriausiai ir jums visiems. Tačiau tai, ką rodo statistikos skaičiukai – džiugina.

Manau, kad būtent Vasiliauskas, Lekavičius ir Juškevičius aršiausiai kovos dėl patekimo į galutinį dvyliktuką. Kita vertus, iki sezono pabaigos dar toli ir situacija gali keistis.

Statistika Lenkijos lygoje: 29 minutės, 13,5 taško (55 proc. dvit., 41 proc. trit., 89 proc. baud.), 3,8 atkovoto ir 0,8 perimto kamuolio, 3,8 rez. perd., 2,3 klaidos.

Eurobasket.lt

{fcomment}