D. Maskoliūnas atskleidė, kodėl pasirinko „Barcelona“, o ne „Žalgirį“

Penktadienį į Palangoje prasidedančią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treniruočių stovyklą renkasi mūsų šalies krepšininkai, beveik dvi liepos savaites praleisiantys besitreniruodami pajūryje.

Praėjusiais metais komandos treneriu paskirtas Darius Maskoliūnas atvykęs sulaukė klausimų apie persikėlimą į „Barceloną“.

Jis taip pat pasidalijo mintimis apie artėjančią stovyklą, jos tikslus ir bemieges naktis dėl „Žalgirio“ pasiūlymo.

– Kiek toli buvo pažengusios jūsų derybos su „Žalgirio“ klubu dėl vyriausiojo trenerio pozicijos?

– Buvome susitikę su Motiejūnu iškart po to, kai buvo paskelbta apie Jasikevičiaus išėjimą. Nemažai pasikalbėjome ir daug ką aptarėme. Man buvo duota laiko pagalvoti ir aš priėmiau sprendimą tokį, kokį priėmiau. Šarūnas pasiūlė dirbti Barselonoje dar iki susitikimo su Pauliumi.

– Kokie buvo prioritetai, kuomet teko rinktis tarp „Žalgirio“ ir „Barcelona“ klubo pasiūlymų?

– Daug buvo įvairių detalių. Vienas iš svarių svertų – rinktinė. Jei ne tai, situacija būtų kitokia, galbūt ir kitokie sprendimai. Daug galvojimo buvo, dvi nemigos naktys. Kas, kur, kaip geriau daryti? Bet nemeluosiu – norėjosi prisiliesti prie pačio aukščiausio kalibro klubo, aukščiausio kalibro žaidėjų.

Vėlgi, tęsti darbus su  treneriu, draugu, su kuriuo man puikiai dirbasi ir mums normaliai sekasi. Tikrai labai vertinu už tai, kokią pagarbą man parodė „Žalgiris“. Esu labai dėkingas už suteiktą galimybę ir galbūt kažkada ateityje vėl užsitarnausiu.

– Ar „Barcelona“ nesudarys kliūčių dirbti per FIBA „langus“?

– Tai buvo vienas pirmųjų dalykų, kuriuos aptarėme su Š. Jasikevičiumi ir sakė problemų nebus.

– Rinktinėje daug jaunimo. Ar jie užims svarbesnį vaidmenį ir draugiškų rungtynių metu?

– Tikrai taip. Gaila, kad nepavyko pamatyti visų jaunų, kuriuos aš kviečiau ir norėjau pamatyti. Norime pamatyti, kaip jaunimas pristatys save nacionalinėje rinktinėje.

Kalbant apie senbuvius, o tiksliau apie Joną Mačiulį ir Mindaugą Kuzminską. Ką jie sugeba, mes puikiai žinome ir norime pasižiūrėti jų pozicijas, ką turėsime po kelių metų ir situacija leidžia tai daryti. Povandeninių srovių nėra, Jonas ir Mindaugas viską supranta. Santykiai su jais normalūs, mes puikiai bendraujame. Jie taip pat bus stebimi. Ar jie 100 proc. yra rinktinės nariai? Jokiu būdu, tai reikia užsitarnauti, rodyti rezultatus savo klubuose. Bet niekas jų neišvarė ir durų neuždarė.

Tuo tarpu Donatas Motiejūnas šiuo metu turėjo žaisti Kinijoje, nežinojome, kad viskas susiklostys taip, kaip susiklostė. Dabar mums daug įdomiau būtų išbandyti Mareką Blaževičių nei D-Mo. Nesvarstėme jo, kadangi tuo metu jam turėjo tęstis sezonas.

– Kokia situacija yra su Ignu Brazdeikiu?

– Norėtume jį pamatyti, bet mums reikėjo jį kviestis daug anksčiau, kadangi grįžus iš JAV jo lauktų karantinas. Taip pat dar nėra aišku dėl pilietybės. Kažkaip kviesti į ateitį – sudėtinga. Kita vertus, kuo didesnė konkurencija, mums tuo geriau, nes turėsime, iš ko rinktis.

Krepsiniozinios.lt