R. Paulauskas: „Duočiau 70 proc. tikimybę, kad į olimpines žaidynes pateks lietuviai“

Lietuvos rinktinė 21 Geg 17

FIBA nuotr.

Krepšinio specialistai prognozuoja, kad Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio komanda, nors ir buksavusi Europos čempionato atrankoje, pateks į olimpines žaidynes.

Visa Lietuva lengviau atsikvėpė. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė prasibrovė į 2022 m. Europos čempionatą. Vasario 22 d. lemiamose žemyno pirmenybių atrankos rungtynėse Vilniuje lietuviai tik vieno taško (77:76) skirtumu įveikė potencialiai silpnesnę Danijos komandą, kuriai pernai rudenį buvo pralaimėję 76:80.

Į finalo etapą pateko dvi pajėgiausios C grupės rinktinės – Belgija (4 pergalės ir 2 pralaimėjimai) bei Lietuva. Taip pat Čekija (2 ir 4), kuri yra viena būsimojo čempionato šeimininkių. Danai (2 ir 4) liko už borto.

Aukštas atrankos barjeras

Vasarą mūsiškių laukia naujas iššūkis: birželio 29 – liepos 4 d. Kaune vyksiantis olimpinis atrankos turnyras. Jame žais šešios rinktinės, o norint prasimušti į šių metų olimpines žaidynes būtina užimti pirmąją vietą. Lietuvos krepšinio federacija vyrų rinktinei kelia tikslą patekti į olimpines žaidynes ir jose atsidurti tarp aštuonių geriausiųjų.

Lietuvos nacionalinė ekipa dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Į jas vėl iškovoti kelialapį šįkart tikriausiai bus nelengva.

Pagrindinis varžovas turėtų būti Europos čempionė Slovėnija su NBA superžvaigžde Luka Dončičiumi priešakyje. Tikėtina, jog pusfinalyje lauktų lenkai, kurie irgi yra grėsmingi oponentai. Ši rinktinė pateko tarp aštuonių pajėgiausių praėjusio pasaulio čempionato komandų.

Ekspertai – optimistai

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žurnalo „Olimpinė panorama“ kalbinti krepšinio specialistai Sergejus Jovaiša ir Rūtenis Paulauskas mano, jog mūsiškiai, kurie šiose varžybose žais kur kas stipresnės sudėties nei Europos čempionato atrankoje, pelnys bilietą į Tokiją.

Pašnekovai savo prognozę pirmiausia grindžia tuo, kad mūsų komanda turi gerokai aukštesnio lygio priekinės linijos žaidėjų nei slovėnai. Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas turėtų būti labai sunkiai įkandami jų tiesioginiams oponentams.

Jei varžovai dvigubintų gynybą, atsirastų daugiau laisvės kitiems Lietuvos rinktinės žaidėjams. Be D. Sabonio ir J. Valančiūno, ekipą gali patempti Eurolygos krepšininkai – Marius Grigonis, Rokas Giedraitis, Artūras Gudaitis, Lukas Lekavičius.

Tiesa, gali nutikti taip, jog olimpiniame atrankos turnyre NBA krepšininkų neišvysime arba atvyks tik kai kurie iš jų. Stipriausios pasaulio krepšinio lygos atkrintamosios varžybos vyks gegužės 22 – liepos 6 d. Finalo serija startuos liepos 8-ąją.

Jei Indianos „Pacers“ (D. Sabonis), Memfio „Grizzlies“ (J. Valančiūnas), Dalaso „Mavericks“ (L. Dončičius) pateks į atkrintamąsias ir jose po pirmojo etapo neiškris, šių krepšinio žvaigždžių Kaune turbūt nebus.

Pasak R. Paulausko ir S. Jovaišos, dėl to panikuoti nereikėtų. R. Paulauskas netgi mano, kad jei atrankos turnyre nežais abu pagrindiniai lietuvių bokštai bei L. Dončičius, didesnį nuostolį patirtų Slovėnijos rinktinė. Trenerio teigimu, su šiuo krepšininku slovėnai yra dvigubai stipresni nei be jo.

Tuo tarpu D. Sabonio ir J. Valančiūno galimą netektį šeimininkai iš dalies galėtų kompensuoti solidžiai Eurolygoje žaidžiančiu A. Gudaičiu ir Kinijoje blizgančiu Donatu Motiejūnu.

„Duočiau 70 proc. tikimybę, kad į olimpines žaidynes pateks lietuviai, ir 30 proc., kad slovėnai“, – samprotauja R. Paulauskas.

V. Kariniausko svarba

Abu pašnekovai neabejoja, kad mūsų šalies rinktinė per olimpinį atrankos turnyrą bus daug stipresnė nei per Senojo žemyno pirmenybių atranką. Joje dėl FIBA politikos iš esmės neturėjo galimybės žaisti NBA ir Eurolygos krepšininkai.

Iš tos sudėties, kuri dalyvavo paskutiniame 2022 m. Europos čempionato atrankos lange Vilniuje, į pajėgiausią komandos dvyliktuką turėtų patekti tik keletas žaidėjų. Realiausia, kad tai bus Mantas Kalnietis ir Mindaugas Kuzminskas. Olimpiniame atrankos turnyre turi galimybių žaisti ir Arnas Butkevičius, Eimantas Bendžius, Vaidas Kariniauskas, Jonas Mačiulis. Visų kitų, vasario 20 ir 22 d. rungtyniavusių Vilniuje, šansai patekti į smogiamąjį komandos dvyliktuką gana menki.

Europos čempionato atrankoje Lietuvos ekipos treneriai išbandė net 21 žaidėją.

„Mano galva, tai buvo klaida. Kai bandoma tokia daugybė krepšininkų, kai vieną kartą jie yra kviečiami, o kitą ne, atsiranda nepasitikėjimas savo jėgomis, trūksta susižaidimo. Tarkime, V.Kariniauskas atsirado rinktinėje tik dabar, bet jis jau tikrai galėjo būti nacionalinėje komandoje ir per praėjusį atrankos langą, kai blizgėjo Kėdainių „Nevėžyje“. Norėtųsi, kad prieš olimpinį atrankos turnyrą būtų išsirinktas komandos branduolys“, – dėsto R. Paulauskas.

Per paskutinį Europos pirmenybių atrankos etapą būtent įžaidėjas V.Kariniauskas, į nacionalinę komandą grįžęs po penkerių metų pertraukos, tapo tikru atradimu. Jis davė daug naudos ir mače su Danija, ir ypač su Čekija. „Jei Vaido tose abejose rungtynėse nebūtų buvę, tikėtina, kad nebūtume patekę į Europos čempionatą“, – priduria R. Paulauskas.

Ar jis pateks į tą rinktinę, kuri kovos dėl kelialapio į olimpiadą? S.Jovaišos manymu, jis yra rimtas kandidatas į dvyliktuką. „Gaila, kad Vaidas ilgą laiką buvo pamirštas ir nebuvo kviečiamas į rinktinę. Taip, jis nėra stabilus metikas, taip, jis dažnokai klysta atlikdamas rizikingus perdavimus, tačiau V.Kariniauskas yra labai talentingas krepšininkas. Jis geras kūrėjas. Mano nuomone, rinktinei reikėtų žaisti laisvesnį krepšinį, pasitelkti daugiau improvizacijos. Dabar viskas per daug įsprausta į rėmus“, – mano S. Jovaiša.

Anksčiau įžaidėjai buvo Lietuvos nacionalinės komandos galvos skausmas, bet dabar turime M. Kalnietį, L. Lekavičių, Roką Jokubaitį. Taigi visiškai neaišku, ar vyriausiajam treneriui Dariui Maskoliūnui reikės dar vieno atakų organizatoriaus. Kita vertus, visi jie, išskyrus L.Lekavičių, gali žaisti ir kaip atakuojantieji gynėjai.

Kas pateks į dvyliktuką?

S. Jovaiša pabandė paprognozuoti ir išvardyti visus krepšininkus, kurie padės Lietuvai siekti olimpinio kelialapio. Tai visi keturi minėti įžaidėjai, taip pat M. Grigonis, R. Giedraitis, M. Kuzminskas, Edgaras Ulanovas, D. Sabonis, J. Valančiūnas, A. Gudaitis. Kas galėtų tapti tas dvyliktasis, pašnekovas dar nėra apsisprendęs.

R. Paulauskas abejoja dėl V. Kariniausko galimybių patekti į pagrindinę sudėtį, bet mato joje veteraną J. Mačiulį. Abu specialistai neranda vietos komandoje D.Motiejūnui. Nebent į turnyrą neatvyktų D. Sabonis ir J. Valančiūnas.

S. Jovaiša skeptiškai vertina Tomo Dimšos galimybes. R. Paulauskas šiuo klausimu nėra toks kategoriškas. Jis, kaip ir S. Jovaiša, į pagrindinę rinktinę nekviestų E. Bendžiaus.

Abu specialistai neatmeta galimybės, kad rinktinės aprangą vėl apsivilks Paulius Jankūnas, ypač jei negalės padėti komandai NBA „centrai“. Kauno „Žalgirio“ kapitonas vis dar gali efektyviai sužaisti trumpas atkarpas, be to, gali duoti naudingų patarimų jaunimui, padėti sukurti puikią atmosferą ekipoje. R. Paulauskas nenurašo ir Gyčio Masiulio.

Palaiko D. Maskoliūną

Europos čempionato atrankos varžybose nemažai kritikos strėlių smigo į trenerį D. Maskoliūną. Lietuviai turnyro starte triuškinamai pralaimėjo belgams, paskui nusileido danams, o antrojoje tarpusavio akistatoje juos palaužė tik per plauką.

Tačiau ir S. Jovaiša, ir R. Paulauskas nemano, kad vyriausiasis strategas yra kalčiausias dėl banguoto ir kai kuriose dvikovose labai prasto žaidimo. Tiesiog būrys krepšininkų tinkamai nenusiteikė svarbiems mačams. Be to, daliai žaidėjų trūko meistriškumo, rinktinėje neatsirado tikro lyderio, kuris svarbiais momentais patrauktų komandą.

„Negalima kaltinti D. Maskoliūno, kai mūsų komandoje stinga asmenybių. Treneris gali nubraižyti labai efektyvių derinių, bet kas iš to, jei nėra tinkamų žaidėjų jiems atlikti. Nepamirškime, kad treneris turėdavo vos keletą dieną paruošti rinktinę atrankos langams.

Lietuvoje nemažai sirgalių nepagrįstai yra linkę pliekti trenerius. Tarkime, dauguma puolė Dainių Adomaitį, kuris puikiai pasirodė ankstesnėse atrankos varžybose, o pasaulio čempionate jo vadovaujami mūsiškiai tik po dramatiškos kovos pralaimėjo labai pajėgiems australams ir prancūzams“, – trenerių pusėn stoja S. Jovaiša.

R. Paulauskas neabejoja, kad D. Maskoliūnas turi itin turtingą žinių bagažą, nes pats žaidė aukštu lygiu, o kaip treneris dirbo su labai garsiais specialistais: „Taip, Dariui nelengva ilgą laiką dirbus asistentu tapti vyriausiuoju treneriu. Tam reikia laiko. Strategui ypač svarbu rungtynių metu atsikratyti įtampos, kad ji nepersiduotų žaidėjams. Taip pat būtina mačo metu priimti savalaikius teisingus sprendimus.“

Atranka ir tikslai

Vyrų krepšinio olimpiniame atrankos turnyre kovos 24 šalių rinktinės ir tik keturios iš jų pateks į Tokijo žaidynes. Šios varžybos vyks Kanadoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Lietuvoje.

Kaune turnyras bus surengtas birželio 29 – liepos 4 d. A grupėje žais Lietuva, Pietų Korėja ir Venesuela, B – Slovėnija, Lenkija ir Angola. Į kitą etapą, pusfinalį, pateks po dvi geriausias grupių komandas. Į olimpiadą prasibraus tik viena iš Kaune rungtyniausiančių ekipų.

Lietuvos krepšinio federacija vyrų rinktinei kelia tikslą patekti į olimpines žaidynes, o jose užimti ne žemesnę kaip aštuntą vietą.

Lygiai toks pat tikslas iškeltas ir 3×3 krepšinio vyrų rinktinei. Ji olimpinį atrankos turnyrą pradės gegužės 26 d.