TOP naujienos
Kaip D. Sabonis tapo „Kings“ komandos lyderiu
Kai Domantas Sabonis ir Justinas Holiday praėjusių metų vasarį išskrido į Sakramentą, praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo iškeisti iš Indianos „Pacers“ į „Kings“, sudarant stambų sandorį už Tyrese’ą Haliburtoną, jie nusprendė patikrinti gerbėjų reakciją per socialinius tinklus, kad sužinotų, kokia yra reakcija į mainus, rašo Betsafesportas.lt.
„Komentarai“, – juokiasi Sabonis. – „Buvo siaubingi.“
Haliburtonas buvo mylimas Sakramente – retas laimėjimas loterijoje komandai, kuri per 16 metų turėjo 16 šansų loterijoje ir patyrė vieną ilgiausių pralaimėjimų JAV profesionalaus sporto istorijoje.
„Dieve mano, mus visi nupūs!“, – Sabonis prisimena gerbėjų šūksnius.
Komentarai buvo skaudūs, nes mainai sujaudino Sabonį, nors tai buvo trečias svarbus mainų sandoris jo kaip jauno krepšininko karjeroje. Sabonio tėvas, legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis, kuris 2000-ųjų pradžioje žaidė Portlando „Trail Blazers“ komandoje „Kings“ šlovės laikais, papasakojo sūnui apie atmosferą, kurios jis gali tikėtis, jei komanda pakeis savo veidą.
„Tėtis sakė, kad triukšmo lygis, intensyvumas – viskas bus kitaip“, – ESPN pasakojo Domas. Lietuvio agentas Gregas Lawrence’as jam pasakojo, kad prieš daugiau nei 15 metų, „Kings“ buvo aukštumoje, o tokios komandos kaip „Golden State Warriors“, jų varžovai iš Šiaurės Kalifornijos, – negyvoji zona.
„Štai kaip viskas gali pasikeisti“, – sako Sabonis. „Man, kaip žaidėjui, nieko geriau nėra nei iššūkis – padėti pakeisti frančizės kryptį. Visa tai buvo labai įdomu. Tai suteikė prieskonio mano karjerai.“
Posūkis įvyko greičiau ir smarkiau, nei kas nors tikėjosi. Sabonio ir De’Aarono Foxo (abu jie – visos komandos žvaigždės) vedama „Kings“ komanda žaidžia 43-28 rungtynes ir užima 3 vietą Vakaruose. Jie pirmą kartą nuo 2005-2006 m. laimėjo sezoną, o iki pirmosios vietos atkrintamosiose varžybose nuo to sezono ir ilgiausios NBA istorijoje atkrintamųjų varžybų sausros pabaigos liko kelios dienos. Kadangi Vakarai svyruoja aplink juos, jie pradeda galvoti apie didesnius tikslus.
„Visi atliko puikų darbą, kad atsidurtume ten, kur esame“, – sako Mike’as Brownas, pirmą kartą Sakramento komandos vyriausiasis treneris ir vienas iš Metų trenerio rinkimų favoritų. „Bet dabar turime pabandyti tai išlaikyti ar net pranokti patys save.“
Visi pamena, kai prieš debiutą namuose prieš Minesotos „Timberwolves“ Sabonis jaudinosi dėl publikos reakcijos. Kai jis užsiklijavo juostą, kaip visada darydavo prieš rungtynes, Domas nustebo pamatęs, kad likusieji komandos draugai bėga į aikštę be jo; „Kings“ laikėsi kitokios pasirengimo rungtynėms tvarkos ir į aikštę išbėgo anksčiau nei „Pacers“. Sabonis išeidavo į aikštę vienas, į jį buvo nukreiptos visos akys.
„Sulaukiau ovacijų – šūksnių, plojimų“, – sako Sabonis. „Per kūną ėjo širpuliukai.“
Praėjusį sezoną Fox‘as ir Sabonis kartu sužaidė tik 13 rungtynių, kol Fox‘o kampaniją nutraukė traumos, bet jie iš karto susižaidė. Jų „pikenrolo“ stiliai derėjo. Abu žaidėjai judėjo greitai ir energingai, bet mėgdavo sulėtinti tempą tarp driblingo, žaisdami greitu tempu – ir neaiškių gynėjų mintimis. Jie sukūrė stebuklą judesių viduryje, kai kamuolys pakimba ore, o žaidimas tarsi sustingsta.
Kai Sabonis buvo naujokas Oklahomoje, Russellas Westbrookas pakvietė Sabonį į ankstyvas rytines treniruotes, kad perprastų pikenrolo niuansus, sako Billy Donovanas, treniravęs „Thunder“ komandą. Jie mokėsi, kaip skaityti gynėjo pėdas, kada Sabonis gali pasislinkti, kaip Sabonis gali pasidaryti laisvas perdavimams. (Sabonis ir kiti tos komandos nariai prisimena, kad viena iš Sabonio naujokų pareigų buvo aprūpinti Westbrooką „Snapple gėrimais komandos skrydžiams).
Sabonis buvo nustebęs, kad Fokx‘as iš karto perdavė jam tiek daug kamuolio valdymo, taip pat leido Saboniui skubiai perimti kamuolį po atšokusių kamuolių.
„Buvau labai nustebęs“, – sako Sabonis. „Jis „Kings”“ komandoje dirbo visą amžinybę. Tai jo komanda. Jis tikrai leido man daryti savo darbą. Nedaugelis frančizės įžaidėjų leistų savo dideliam vyrui išnešti kamuolį į viršų. Jis bėgo su manimi. Jis statė man užtvarus. Tai mane labiausiai patiko. Dėl to perėjimas buvo toks lengvas. Nė vienam iš mūsų nerūpi, kas yra kas. Mes tiesiog norime laimėti.“
