TOP naujienos
TOP 10: Prasčiausi visų laikų LKL legionieriai
Visų pasaulio šalių krepšinio klubų vadovai į ekipas kviečiasi legionierius tam, kad šie sustiprintų komandas. Vis dėlto, ne visi užsieniečiai pateisina lūkesčius.
Lietuva – ne išimtis. Nepaisant garsių žvaigždžių, čia atvyksta ir ne pačio aukščiausio lygio atletų iš kitų valstybių. Taip pat pasitaiko atvejų, kai puikūs žaidėjai atkeliauja į mūsų šalį ir tiesiog nepritampa savo ekipose.
Pristatome jums TOP 10 prasčiausių visų laikų Lietuvos krepšinio lygos legionerių.
Taip pat skaitykite: 30 geriausių legionierių nuo LKL įsikūrimo
1. Donnie McGrathas, Kauno „Žalgiris“
Nors Kauno komandos skautai gali pasidžiaugti, jog klysta retai, tačiau prasčiausias LKL legionierius žaidė būtent čia. Amerikoje gimęs ir užaugęs airis į „Žalgirį“ atvyko 2013 metų vasario mėnesį svajodamas pagaliau pasiekti kažką daugiau nei rungtyniavimas Graikijos, Italijos ar Prancūzijos vidutiniokų komandose. Savo ruožtu Lietuvos čempionų klubas tikėjosi gana nebrangiai įsigyti nuo suolo kylantį atakų organizatorių.
Vis dėlto, gynėjo pasirodymas Lietuvoje nuvylė visus. Aikštėje jis atrodė be tikslo ar idėjos ir viskas, ką D. McGrathas sugebėjo nuveikti Lietuvoje buvo keli taiklūs tritaškiai bei keletas rezultatyvių perdavimų. Tai tikrai nebuvo panašu į tą žaidėją, kuris būdamas dar visai jaunas 2006-aisiais NBA vasaros lygoje atstovavo Niujorko „Knicks“ klubui ir galimybę patektį į stipriausią pasaulio lygą prarado tik netikėtai patyręs nemalonią piršto traumą.
Nors sutartyje buvo įrašyta galimybė kontraktą pratęsti dar vieneriems metams, po sezono airis atsisveikino su „Žalgiriu“. Šiuo metu jis rungtyniauja Sankt Peterburgo „Spartak“ komandoje.
Statistika: 2,7 tšk. (33 % trit.), 0,6 atk. kam., 2,3 rez. perd., 1,5 klaid. ir 2,9 naud. bal.
2. Cemalis Nalga, Vilniaus „Lietuvos rytas“
Prasčiausias vilniečių pirkinys nuo pat klubo įsikūrimo. Turkas Lietuvoje žaidė 2010-2011 metų sezone ir, matyt, buvo patenkintas LKL varžybose ant parketo praleisdamas po dešimt minučių. Savo ruožtu „Lietuvos ryto“ vadovai irgi nesijaudino – aukštaūgis „sėkmingai“ rungtyniavo iki pat sezono pabaigos. Tiesa, tam įtakos galbūt turėjo tai, jog atletas retkarčiais sužaisdavo vieną kitą geresnį mačą Eurolygoje.
Kadaise Turkijos jaunimo rinktinių lyderis į Vilnių atvyko po ne itin sėkmingo sezono Europos taurėje, atstovaujant Berlyno ALBA klubą. Reikia paminėti, jog į Vokietiją turkas nuvyko ne savo noru – dėl neregėto skandalo jam buvo dvejiems metams uždrausta atstovauti Turkijos ekipoms, kas privertė jį išvykti ieškoti laimės svetur.
Vis dėlto, pasibaigus minėtajam terminui, atletas grįžo į tėvynę ir iki šiol ten gana sėkmingai rungtyniauja.
Statistika: 2,8 tšk., 2,1 atk. kam., 0,6 rez. perd., 2 praž., 1 klaid. ir 2,3 naud. bal.
3. Nikolozas Vashakidze, Šiaulių „Šiauliai“, Kėdainių „Nevėžis“, Marijampolės „Sūduva“ ir Utenos „Juventus“
Tbilisyje gimęs ir užaugęs gruzinas į Lietuvą atvyko 2013-aisias metais. Jis patraukė Šiaulių „Šiaulių“ klubo vadovų dėmesį ir vos atvykęs į ekipą iškart įrodė, jog buvo nevertas tokio susidomėjimo. Tragiškai žaidęs gynėjas nuvylė sirgalius ir, nepaisant iškovotos LKL bronzos, jau kitą sezoną išvyko į tuo metu NKL lygoje rungtyniavusias Pasvalio „Pieno žvaigždes“.
Vėliau atletas žaidė Kėdainių „Nevėžio“ bei Marijampolės „Sūduvos“ komandose, kur taip pat nežibėjo. Vis dėlto, po sunkių treniruočių Vilniuje kartu su Kijevo „Budivelnik“ aukštaūgiu Michailu Anisimovu, gruzinas, kaip pats sakė, persikėlė į geriausią ekipą Lietuvoje – Utenos „Juventus“. Temperamentingu būdu pagarsėjęs legionierius čia taipogi praleido vos sezoną ir visam laikui iškeliavo į žemesnio diviziono ekipas.
Statistika: 1,5 tšk. (20 % dvit.), 0,7 atk. kam., 0,7 rez. perd., 0,9 klaid. ir 0,5 naud. bal.
4. Kristo Saage, Kauno „Triobet“
Dabartinio Kauno „Žalgirio“ generalinio direktoriaus Pauliaus Motiejūno su kolektyvu 2008 metais įkurtos komandos „Triobet“ tikslas buvo ugdyti Lietuvos krepšininkus ir paruošti juos aukščiausio lygio krepšiniui. Deja, jau po poros metų čia galėjome išvysti ne vieną veidą iš užsienio.
K. Saage atvyko į „Tiobet“ 2011 metų sausio mėnesį. Klubo vadovai tikėjosi, jog svečias iš Estijos padės kauniečiams išsikovoti vietą atkrintamosiose varžybose. Deja, tačiau šis „ginklas“ nepadėjo ir Kauno ekipos krepšininkai reguliarųjį sezoną baigė vos 10-oje vietoje.
Legionerius savo profesionalo karjerą pradėjo būdamas vos septyniolikos ir atrodė, jog gali pasiekti kažką įspūdingo. Vis dėlto, gynėjas taip ir liko tik Estijos lygos vidutinioku bei „amžinai perspektyviu“ krepšininku. Po pusmečio vizito Kaune, estas niekur daugiau išvykęs nebuvo ir šiuo metu kartu su lietuviu Giedriumi Gustu rungtyniauja Rakverės „Tarvas“ komandoje.
Statistika: 4,1 tšk. (23 % dvit.), 1,7 atk. kam., 1,9 rez. perd., 2,5 praž., 1,5 klaid. ir 1,4 naud. bal.
5. Sergo Atuashvili, Klaipėdos „Neptūnas“, Alytaus „Alita“ ir Palangos „Palanga“
Net 223 cm ūgio gruzinas į Lietuvą atvyko 2007-aisias, kai sezono viduryje prisijungė prie pakilimą išgyvenusių Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkų. Nepaisant tragiško šio „medžio“ žaidimo, klaipėdiečiai tąkart iškopė į LKL pusfinalį, tačiau čia nusileido „Lietuvos ryto“ ekipai, o kovoje dėl trečios vietos nepasipriešino bronzą iškovojusiam Šiaulių „Šiaulių“ klubui.
Vėliau atletas persikėlė į Alytų ir čia „įlindo į savo paties šešėlį“ – puolėjas ant parketo išbėgo vos trejose rungtynėse, o jo naudingumas buvo minusinis. Po sezono „centras“ dingo iš Lietuvos krepšinio pasaulio.
S. Atuashvili į LKL sugrįžo 2012-2013 metų sezone ir papildė „Palangos“ gretas, tačiau ir vėl nesužibėjo, o neapsikentę klubo vadovai jau po mėnesio nutraukė sutartį.
Jokių įgūdžių neturėjusiam milžinui nieko gero pasiekti nepavyko, kas įrodo, jog krepšinyje ūgis – tai dar ne viskas.
Statistika: 2,5 tšk., 2,3 atk. kam., 1,5 praž. ir 2,9 naud. bal.
6. Miltonas Palacio, Vilniaus „Lietuvos rytas“
Iš Belizo kilęs amerikietis gimė ir užaugo Los Andžele. Būdamas 21-erių gynėjas pradėjo savo karjerą NBA. Nors rungtyniavo tik epizodiškai, tačiau stipriausioje pasaulio lygoje buvo gana paklausus – jis atstovavo tokiems klubams kaip Vankuverio „Grizzlies“ (2001-aisias persikėlė į Memfį), Bostono „Celtics“ ar Toronto „Raptors“. Retkarčiais sužibėdavęs atletas taip pasiekė savo karjeros pusiaukelę ir nusprendė persikelti į Europą.
Čia jis iškart tapo aukščiausio lygio atakų organizatoriumi ir pirmą kartą šiame tūkstantmetyje atvedė Belgrado „Partizan“ į Eurolygos ketvirtfinalį. Vėliau gynėjo kelias klaidžiojo tiek po Europą, tiek po tokias šalis kaip Puerto Rikas ar Izraelis.
Dar Michaelo Jordano laikus menantis ir legendinę žvaigždę savo rankomis „čiupinėjęs“ amerikietis į Lietuvą atvyko 2013 metų sausį ir, kaip pats sakė, ruošėsi tapti komandos „žodžio lyderiu“. Vis dėlto, neįkainuojamą patirties bagažą atsigabenęs krepšininkas, Vilniuje atšventęs 35-ąjį savo gimtadienį, aikštelėje nebebuvo pajėgus kažką nuveikti.
„Lietuvos ryto“ sirgalius savo žaidimu nuvylęs M. Palacio pradėjo galvoti apie trenerio kelią ir po sezono baigė karjerą bei atsisveikino su Lietuva.
Statistika: 2,1 tšk. (18 % trit.), 1,2 atk. kam., 1,8 rez. perd., 1 per. kam. ir 3,5 naud. bal.
7. Patrickas O‘Bryantas, Vilniaus „Lietuvos rytas“
Garsųjį Kobe Bryantą savo pavarde primenantis vidurio puolėjas savo žaidimo lygiu nuo Los Andželo žvaigždės skyrėsi tarsi diena nuo nakties. Vis dėlto, stipriausioje pasaulio lygoje yra tekę rungtyniauti ir jam.
2006-ųjų NBA naujokų biržoje perspektyvų aukštaūgį pastebėjo Oklendo „Warriors“ klubo vadovai ir 9-uoju šaukimu pasikvietė jį į savo ekipą. Suolelį „trynęs“ atletas ne kartą buvo išsiųstas į NBA plėtojimosi lygą (NBDL), kol galiausiai „auksinės valstijos“ komandai puolėjas tapo nebereikalingas ir šis paliko Oklendą.
Vėliau „centras“ dar atstovavo Bostono „Celtics“ ir Toronto „Raptors“ ekipoms, kol galiausiai atsisveikino su stipriausia pasaulio lyga. Tada puolėjas pasinėrė į keliones po Graikiją, Venesuelą ir net egzotiškąjį Puerto Riką, kol 2012-aisias atvyko į Lietuvą.
Čia jis savo darbo baudos aikštelėje neatliko, o vilniečiams, kaip jau tapo įprasta, visą sezoną trūko jėgos po krepšiais.
Po dar vieno nesėkmingo sezono P. O‘Bryantas atsisveikino su LKL vicečempionais ir išvyko į Kiniją, o šiuo metu vėl žaidžia Puerto Rike.
Statistika: 4,9 tšk., 2,3 atk. kam., 2,1 praž., 1,1 klaid. ir 5,8 naud. bal.
8. Vladimiras Štimacas, Kauno „Žalgiris“
26 metų serbas šiuo metu yra vienas stabiliausių aukštaūgių Eurolygoje. Vis dėlto, jo patirtis neatsirado „iš oro“ – savo profesionalo karjerą jis pradėjo Lietuvoje. 2005-aisias metais 18-metis puolėjas atvyko į „Žalgirio“ dublerių ekipą ir jau po pirmojo sezono užsitarnavo vietą pagrindinėje tuometinių Lietuvos vicečempionų komandoje.
Dar „Snoro“ banko remiamame „Žalgiryje“ svetimšalis nežibėjo. Nors prastą jo žaidimą būtų galima pateisinti jaunyste, tačiau turime nepamiršti, jog legionieriai turėtų tempti ekipas į priekį, o ne sėdėti ant suolo ir džiaugtis galimybe pasisemti patirties – LKL turime ugdyti savo šalies jaunimą, ne kitų.
Lietuvoje ištobulėjęs „centras“ vėliau žaidė tokiuose klubuose kaip Belgrado „Crvena Zvezda“, Ventspilio „Ventspils“, Bandirmos „Banvit“ ar Malagos „Unicaja“, kurioje rungtyniauja dabar. Porą aukso trofėjų iš studentų čempionatų Serbijai parvežęs krepšininkas turėtų būti dėkingas „Žalgirio“ vadovams, sutikusiems vietoje savų jaunuolių ugdyti perspektyvų svetimšalį...
Statistika: 3,9 tšk. (52 % baud.), 4,1 atk. kam., 0,4 rez. perd., 1,1 klaid. ir 5,7 naud. bal.
9. Predragas Samardžiski, Vilniaus ‚Lietuvos rytas“
2011-2013 metais Lietuvoje „siautėjęs“ krepšininkas karjerą pradėjęs jaunimo ugdymu garsėjančioje Belgrado „Partizan“ ekipoje. Vidurio puolėjas vėliau rungtyniavo ne itin garsiose Serbijos ir Turkijos komandose bei nieko gero nepasiekė.
Savo gerėjantį žaidimą nuolatos minėdavęs atletas „Lietuvos rytui“ kainavo daug, tačiau savo misijos – aikštėje pakeisti vilniečių aukštaūgius, tarp jų ir šiuo metu NBA rungtyniaujantį Joną Valančiūną, neįvykdė.
Makedonas Vilniuje nerado savo žaidimo nei puolime, nei gynyboje ir greitai tapo nemėgstamiausiu sirgalių krepšininku komandoje.
Vos atsiradus galimybei, 2013 metų sausio mėnesį, krepšininkas buvo parduotas Belgrado „Crvena Zvezda“ klubui.
Statistika: 6,7 tšk. (58 % baud.), 4 atk. kam., 1,1 rez. perd., 2,9 praž., 1,3 klaid. ir 9 naud. bal.
10. Ivanas Koljevičius, Vilniaus „Lietuvos rytas“
Visą gyvenimą NBA duris praverti svajojęs juodkalnietis savo tikslo neįgyvendino iki šiol. Lietuvoje jis taip pat nesužibėjo.
Kadaise Europos jaunimo čempionatų simboliniuose penketuose figūravęs, 2004-aisias NBA naujokų biržos stovykloję plušėjęs ir 2006-aisias NBA vasaro lygoje Dalaso „Mavericks“ ekipai atstovavęs atakų organizatorius į Vilnių atvyko 2007 metų sausio mėnesį ir iškart pamilo Lietuvos sostinės klubą.
Deja, įsivažiuoti nespėjęs atletas kovo mėnesį patyrė kojos traumą ir atitolo nuo komandos, o grįžęs į aikštę žaidė tarsi nesavas ir po sezono turėjo atsisveikinti su savo ambicijų neįgyvendinusiu bei LKL sidabru pasidabinusiu „Lietuvos rytu“.
Karjeros pradžioje tokiose komandose kaip Pirėjo „Olympiacos“ ar Bilbao „Bilbao Basket“ rungtyniavęs gynėjas išvykęs iš Lietuvos pradėjo blaškytis po Rusiją, Ukrainą, Turkiją, Lenkiją ir Graikiją bei tapo standartiniu Europos vidutiniokų starto penketo žaidėju.
Statistika: 5,3 tšk., 1,8 atk. kam., 2,1 rez. perd., 1,7 praž., 1,3 klaid. ir 7,2 naud. bal.
Paulius Andzelis | BasketZone.lt
{fcomment}