LKL jaunimo reitingas ir naudingiausias žaidėjaas – R.Giedraitis

LKL 14 Balandis 24

Pateikiame crazysport.lt įkūrėjo įžvalgas apie LKL jaunimą.

***

Gabus krepšinio jaunimas – aktuali tema. Nuolat girdimi pasvarstymai, kad Lietuvoje jauni talentai neturi galimybių atsiskleisti arba nueina šunkeliais. Ar tikrai?

Rašant šį straipsnį teko paanalizuoti kiekvieną komandą ir ką gi, jau dabar svarų indėlį įnešančio jaunimo daug nėra. Tačiau ar Lietuva šiuo aspektu yra išimtis? Europą užplūdus krepšininkams iš JAV, tai tapo visuotine problema.

Vis tik net ir tokiomis sąlygomis – padaugėjus legionierių, sustiprėjus LKL, atsirado jaunuolių, radusių sau vietą po saule. Turbūt reikėtų paminėti kriterijus, į kuriuos buvo atsižvelgta.

Visų pirma žinoma amžius. Apžvelgiami tik krepšininkai, straipsnio dieną dar neturėję 22 metų. Taip, žinau, skirtumas tarp Rediko ar neseniai gimtadienius atšventusių Skučo ar Ulanova – nematomas. Tačiau kažkokią liniją juk reikėjo nubrėžti. Kodėl būtent 21 metai? Iki tokio amžiaus leidžiama varžytis jaunimo rinktinėse. Tad logiška, kad būtent tokio amžiaus atletus apžvelgiau šiame straipsnyje.

Ne mažiau svarbus aspektas – komandos pajėgumas. Akivaizdu, kad “pasidaryti” statistiką “LSU Atleto” ar “Dzūkijos” komandose yra kelis kartus paprasčiau nei “Šiauliuose” ar tuo labiau “Žalgiryje”.

Noriu atkreipti dėmesį, jog į potencialą daug dėmesio skirta nebuvo. Savaime aišku, kad aštuoniolikmetis turi daugiau galimybių tobulėti nei 21 metų vaikinas. Tačiau tuomet geriausių sąrašas nebebūtų labai objektyvus.

Be to į sąrašą pateko tik krepšininkai, LKL arenose sužaidę bent jau penkis susitikimus. Taigi, Edvino Šeškaus fanai – nepykit.

Geriausias LKL jaunasis krepšininkas – Rokas Giedraitis

Į geriausio žaidėjo laurus realiai pretendavo vos du žaidėjai – Rokas Giedraitis bei Tauras Jogėla. Tačiau apsispręsti, kas yra geresnis krepšininkas – nebuvo sunku.

“Šiauliai” – realūs pretendentai į LKL bronzą, o 198 cm ūgio snaiperis yra kertinė komandos dalis. Tuo tarpu Tauras į Kėdainius atvyko didžiojo kracho metu – klubas liko be lyderių ir jaunuoliui buvo suteikta neribota laisvė puolime.

O puolime daug labiau apdovanotas Rokas. Šį sezoną nematėme tokių įspūdingų blykstelėjimų, kokius padarė Jogėla. Tačiau matėme stabiliai gerą žaidimą, kas jaunam krepšininkui yra retenybė ir neįkainojama vertybė.

Giedraitis nei karto sezone nepermetė 20 taškų, tačiau tik 8 iš 25 rungtynių nesurinko ir dviženklio taškų skaičiaus. Atletas lyg senas veteranas ramiai įžengia į aikštę ir renkasi taškus.

O puolimo asortimentas – tikrai gardus. Nenustebkite išvydę, kaip Rokas galingai grūda kamuolį į krepšį, tačiau jau kitoje atakoje gali užtikrintai paleisti tritaškį.

21 metų gynėjas jau dabar žaidžia “su smegenimis”, renkasi praktiškai tik paruoštus metimus, todėl gali pasigirti aukštu pataikymo procentu.

Giedraitis šį sezoną LKL lygoje turi puikią statistiką, nors aikštelėje praleidžia vos 22 minutes, dėl Šiauliuose esančios didžiulės konkurencijos. Tačiau net ir per ribotą laiką vaikinas įneša labai svarų indėlį, o tai taip pat aukšto lygio krepšininko bruožas.

Net negalima abejoti Roko šviesia ateitimi. Jau kitą sezoną geriausias LKL jaunasis žaidėjas turėtų praverti kokios nors stipresnės komandos duris ir ten nepasimesti.

Statistika LKL lygoje: 12,1 taško (61 proc. dvit., 37 proc. trit., 69 proc. baud.), 2,6 atkovoto ir 1,2 perimto kamuolio, 1,4 rezultatyvaus perdavimo per 23 minutes.

Į simbolinį penketą taip pat patenka

Tauras Jogėla

Vienintelis rimtas Giedraičio konkurentas. Sezoną pradėjo “Žalgiryje”, tačiau ten visą laiką prasėdėjo ant suoliuko. Tada buvo perleistas “Nevėžiui”, praradusiam praktiškai visus lyderius.

Kėdainiuose reikėjo laiko priprasti ir pirmos dvi rungtynės susiklostė nekaip. Tačiau vėliau puolėjas įsivažiavo ir tie pirmieji mačai buvo vieninteliai, kuriuose neperžengta dviženklė taškų atžyma.

Tai galima vadinti stabilumu, nors manau, kad labiau tiktų terminas “priverstinis stabilumas”. Jaunuolis aikštėje visą laiką praleidžia mažiausiai 30 minučių, o pastaruoju metu apskritai per visas rungtynes ilsisi vos po pora minučių.

Tiek daug žaisdamas Tauras nori nenori susirenka taškų. Tačiau lyderių netekę Kėdainiai pralaimi vienas rungtynes po kitų ir LKL atkrintamosiose nežais.

Jaunasis krepšininkas daro pernelyg daug klaidų, tačiau tai vėl gi galima “nurašyti” neįtikėtinai ilgam žaidimo laikui. Iš dalies džiugina kova dėl kamuolių, bet palakit, argi Tauras ruošiasi būti sunkusis krašto puolėjas?

Iš tiesų jo situacija aukšto lygio krepšinyje – nepavydėtina. Jis tikrai negali būti sunkiuoju kraštu – neturi nei masės, nei reikiamų judesių arsenalo, o atletiškumu galima kliautis LKL, bet tikrai ne Eurolygoje.

Kaip lengvasis kraštas – lyg ir neblogas variantas. Aštrus, nebijo imtis iniciatyvos, gerai veržiasi link krepšio. Bet kažko lyg ir trūksta. Tritaškių! Įsivaizduokit, kaip priešininkams palengvėja užduotys, kai SF negali mesti iš toli. O Tauras negali.

Jau įsivaizduoju trenerių nurodymus – galite palikti Jogėlą laisvą prie tritaškio, svarbu neleiskit veržtis. Tauras nieko nedengiamas bando laimę ir pradžiugina priešų strategą. Palaukite, man atrodo, kad taip jau buvo. Šiemet.

Galbūt Taurui pažėriau ir per daug kritikos – vis tik būdamas tokių metų jis yra vienas labiausiai dominuojančių lygos žaidėjų. Tačiau norint kilti aukščiau to neužtenka. Juk visi pavyzdžiai rodo, kad tokie atletai be pozicijos, nieko rimto krepšinyje nepasiekia.

Statistika LKL lygoje: 13,3 taško (49 proc. dvit., 15 proc. trit., 72 proc. baud.), 6,8 atkovoto kamuolio, 1,5 rezultatyvaus perdavimo, 3,1 klaidos per 31 minutę.

Vytenis Čižauskas

Su šio žaidėjo įtraukimu vėl gi teko spręsti komandų pajėgumo dilemą. Vytenis nežaidžia taip efektyviai kaip tarkim Paliukėnas ar netgi Gintvainis, bet “c’mon” – jis juk turi atlaikyti konkurenciją nenukarūnuotuose LKL čempionuose!

Ir pripažinkime – LKL lygoje jam sekasi tikrai neblogai. Žaisdamas po 16 minučių jis nuveikia visko po truputį – ir kamuolių atkovoja ir perdavimų atlieka ir netgi prirenka taškų.

Bet taškai vis dar lieka didžiausia Čižausko bėda. Visi mato, kad jaunuolis sugeba gerai vadovauti žaidimui, sugeba atlikti puikių perdavimų, sugeba gintis, bet puolimas vis dar lieka jo minusu.

Štai kodėl tuose pačiuose čempionatuose žaidęs Westermannas yra pagrindinis Eurolygos komandos įžaidėjas, o Vytenis net LKL lygoje nežaidžia dviejų kėlinių.

Vytenis turi didžiulių keblumų vyrų krepšinyje naudodamas prasiveržimą. Jis prastai pataiko tritaškius. Dar baisiau – jis lyg koks “centras” mėto baudos metimus – vos 59 procentų taiklumu! Manau, tai daug pasako apie darbą už aikštės ribų.

Vytenis vis dar turi didžiulių perspektyvų. Aš jį vis dar laikau geresniu krepšininku nei Paliukėnas ar Žukauskas. Tačiau jei įžaidėjas ir toliau nerodys jokio noro tobulėti – taip ir taps amžinai perspektyviu.

Beje, pastaruoju metu Čižauskas LKL lygoje atrodo pasitempęs. Štai neseniai su “Juventus” buvo sužaistas pavyzdingas mačas – 11 taškų, 5 kamuoliai, 4 perdavimai ir geras pataikymo procentas.

Statistika LKL lygoje: 5,7 taško (44 proc. dvit., 30 proc. trit., 59 proc. baud.), 2,7 atkovoto ir 1,4 perimto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo, 1,1 klaidos per 16 minučių.

Dovydas Redikas

Dar vieno “auksinės rinktinės” nario išrinkimą į penketą vėl gi lėmė komandos pajėgumas. Užtenka pažiūrėti, su kuo Redikui tenka konkuruoti dėl minučių – dar visai neseniai VTB taškų darymo mašina buvęs baltarusis Kudrautsau, latvis Bankevicas, bei Vokietijoje puikiai žaidęs Jonušas.

Konkuruojant su tokia kompanija, Dovydo statistika įgauna visai kitą atspalvį. Tiesa, į akis krenta minusas, kurio neturi Giedraitis su Jogėla – Redikas yra labai nepastovus krepšininkas.

Gynėjas tikrai jaučia trenerio pasitikėjimą ir visuomet gauna savo minutes, tačiau blogai dienai pasitaikius, gali pramesti visus metimus ir išlaipioti visus medžius, o gerų emocijų vedamas nuversti kalnus.

Dėl to sunku pasakyti tikrąsias žaidėjo galimybes. Geras krepšininkas turi nuolat išlaikyti lygį, o 192 cm ūgio atletą per daug valdo emocijos. Štai jis du kartus žaidė prieš buvusią komandą- “Lietuvos rytą” ir abu sykius pasirodė puikiai, pirmame mače netgi gali pasigirti sužaidęs geriausias sezono rungtynes.

Tačiau po geriausio mačo praėjus vos savaitei su “Šiauliais” jis prametė viską ir per 21 minutę nesurinko nei taško.

Su puolimu viskas neblogai. Dovydas netikėtai gerai atakuoja iš toli. Žinoma, 35 procentų taiklumas pripažintam snaiperiui padarytų gėdą, bet kaip Redikui, tai geras rezultatas, rodantis tobulėjimą.

Dar vienas džiuginantis dalykas – gynyba. Būtent dėl gero varžovų stabdymo jaunuolis nusipelnė didelio vyriausiojo trenerio pasitikėjimo.

Su prasiveržimu labai panaši situacija į Čižausko – jaunimo krepšinyje abu galėjo nardyti ilgai išilgai, tačiau vyrų krepšinyje niekaip neišeina perprasti, kaip efektingai išnaudoti šią atakos kryptį.

Statistika LKL lygoje: 8,5 taško (43 proc. dvit., 35 proc. trit., 72 proc. baud.), 3 atkovoti ir 1,1 perimto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo per 24 minutes.

Artūras Gudaitis

Iš karto skubu pasiaiškinti – Gudaitis čia atsirado ne dėl savo stebuklų Eurolygoje. Tiesą sakant Artūras LKL lygoje rungtyniauja labai vidutiniškai. Bet yra keli bet.

Visų pirma, pasirodo, jog LKL lygoje nėra nei vieno gero jauno (iki 21) metų aukštaūgio! Rezultatyvesnis “centras” už žalgirietį yra tik Beniušis, tačiau komandų lygiai pernelyg skirtingi.

O į sąrašą neįtraukti nei vieno tikro aukštaūgio būtų nei šis nei tas. Ir taip kaip PF čia figūruoja Jogėla, kas tikrai nėra labai tikslu.

Spėjęs suspindėti Eurolygoje, LKL arenose Artūras kol kas kalnų neverčia. Jei ne mačas su “Nevėžiu” (9 taškai, 11 kamuolių) ar rezultatyvus pasirodymas su “Neptūnu” (12 taškų), jo šiame penkete nebūtų.

Dėl sunkios traumos aukštaūgis vietinėse pirmenybėse spėjo sužaisti vos 8 susitikimus, tačiau tapo svarbiu rotacijos žaidėju. Svarbesniu nei Kupšas, kuris prieš sezoną buvo daug smarkiau apkalbamas.

Artūro situacija man labai primena Jankūno – abu puikiai žaidė antroje lygoje, o paskui be jokių didesnių sunkumų debiutavo Eurolygoje. O ir žaidimo stiliumi abu puolėjai panašūs – grumiasi ne tik baudos aikštelėje, gali paleisti tritaškį.

Statistika LKL lygoje: 4,1 taško (43 proc. dvit., 68 proc. baud.), 3,4 atkovoto kamuolio, 0,5 bloko, 0,3 rezultatyvaus perdavimo per 12 minučių.

Vertas paminėjimo jaunimas

Martynas Paliukėnas (20 metų, “Dzūkija”) – 7,4 taško, 2,9 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo.

Eigirdas Žukauskas (21 metų, “Dzūkija”) – 8,3 taško, 3,7 atkovoto kamuolio, 1,1 rezultatyvaus perdavimo.

Vaidas Kariniauskas (20 metų, “Lietkabelis”) – 7,2 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 3,4 rezultatyvaus perdavimo

Jokūbas Gintvainis (19 metų, “Lietkabelis”) – 6,4 taško, 2,7 atkovoto kamuolio, 4,1 rezultatyvaus perdavimo, 2,8 klaidos.

Šarūnas Beniušis (21 metų, “LSU Atletas”) – 5,3 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 0,4 rezultatyvaus perdavimo.

Arnas Butkevičius (21 metų, “Neptūnas”) – 4,5 taško, 2,3 atkovoto kamuolio, 1,1 rezultatyvaus perdavimo.

Tomas Dimša (20 metų, “Žalgiris”) – 3,8 taško, 1,2 atkovoto kamuolio, 1,1 rezultatyvaus perdavimo.

Apibendrinimas

Visų pirma – keletas įdomybių. Iš 11 LKL komandų, vos viena neturėjo nei vieno krepšininko, dar nesulaukusio 22 metų. Tai – “Lietuvos rytas”. Tiesa, LKL vicečempionų sudėtyje trejas rungtynes sužaidė jaunasis Edvinas Šeškus, tačiau tai per mažas skaičius.

Tuo tarpu “Žalgiryje” yra net trys tokie jaunuoliai. Šiuo metu jų dar daugiau, tačiau vėl gi – jie LKL lygoje dar nesužaidė nei penkerių rungtynių.

Turbūt paklausus, kas turi daugiausiai U-21 žaidėjų visi nemirksėdami ištartumėte “LSU Atleto” pavadinimą. Bet visi klystumėt. Kauniečiai tokių žaidėjų turi tik 3 ir nei vienas jų nevaidina didelio vaidmens.

Lyderiai – “Lietkabelis” su net penkiais jaunuoliais. Keturis talentus turi “Dzūkija” ir net du iš jų yra vieni pagrindinių komandos krepšininkų.

Iš esmės rezultatus buvo lengva prognozuoti. Jaunimas LKL lygoje žaidžia labai mažai – dažniausiai tik kai mačo baigtis jau būna aiški.

Tačiau įdomių žaidėjų ne tiek ir mažai. Tarkim jaunasis Gintvainis – labai perspektyvus įžaidėjas. Pagal vidutiniškai atliktus rezultatyvius perdavimus jis septintas lygoje ir tikrai malonu stebėti, kaip jis rungtyniauja. Bet tuo pačiu jam dar daug ko trūksta, koją kiša klaidų gausa.

Yra žaidėjų, kurie dar patenka į jaunimo 21 metų grupę, bet kažkaip nieko iš jų nebesitikima. Tarkim Ignas Ramašauskas. 21 metų bičiukas, tačiau nuo jaunimo laikų nesimato net menkiausio tobulėjimo.

Net į penketuką patekusiems žaidėjams reikia dar labai labai daug dirbti. Visiems pavyzdžiu turėtų tapti Rokas Giedraitis, per metus atlikęs neįtikėtiną šuolį į viršų ir tik savo darbo dėka.