J. Dentmono netekęs „Žalgiris“ – pakeitęs veidą, bet dar stipresnis

LKL 14 Rugpjūtis 10

Kauno „Žalgirio" vadovui Pauliui Motiejūnui paskelbus apie komandos komplektavimo pabaigą, klubo sirgaliai pradėjo diskutuoti, kaip komandos naujokai sugebės pakeisti išvykusius žaidėjus, o ypač lyderius Justiną Dentmoną ir Martyną Pocių.

15min.lt nusprendė prisidėti prie aistruolių ir pabandyti paspėlioti, kaip šį sezoną atrodys Kauno komandos žaidimas ir rezultatai.

Netektys: Šarūnas Jasikevičius, Justinas Dentmonas, Vytenis Čižauskas, Martynas Pocius, Tadas Klimavičius, Mindaugas Kupšas.

Komandą papildys: Maalikas Waynsas, Vaidas Kariniauskas, Jamesas Andersonas, Edgaras Ulanovas, Darius Songaila.

Naujas požiūris į jaunuosius krepšininkus turėtų pasiteisinti

Palyginti Kauno „Žalgirio" praėjusio ir ateinančio sezono sudėtis labiausiai į akis krenta, tai, jog buvo formuota kitokio tipo komanda. Naujasis ekipos veidas – motyvuotas, komandinį žaidimą propoguojantis ir stiprus gynyboje.

Pirmiausia atsisveikinta su talentingais, bet šie kiek motyvacijos stokojančiais centru M.Kupšu ir žaidėju V.Čižausku, kuriems reikės iš naujo įrodyti, jog jie yra verti vietos pagrindinėje Kauno komandos sudėtyje. Vietoje jų galimybė suteikta puolėjui E.Ulanovui, įžaidėjui V.Kariniauskui ir puolėjui Donatui Taroliui.

Tai yra labai teisingas žingsnis. Daug metų komandoje yra talentingų jaunų krepšininkų, kurie, atrodo, kad patekę į komandą mano, jog jų karjeros tikslas – žaisti „Žalgiryje" – pasiektas.

M.Kupšo vienerių metų kontraktas su galimybe jį pratęsti, paskolinant krepšininką pirmaisiais metais Estijos klubui, rodo, jog šansą užsivilkti Kauno komandos marškinėlius vidurio puolėjas turės užsidirbti.

Jei jis Talino „Kalev-Cramo" nesužibės, kitais metais sutartis su juo nebus pratęsta. Tai yra teisingas būdas motyvuoti šį 23 metų 215 cm ūgio puolėją. Neabejojama, kad panašiai pasielgta bus ir su V. Čižausku.

„Su M.Kupšu turime sutartį pagal formulę „1+1". Tai reiškia, kad po sezono galėsime įvertinti jo pažangą ir tada spręsime, ar pratęsime sutartį" , – sakė Kauno „Žalgirio" direktorius.

Matydami griežtesnę klubo politiką bei kokio dosnaus atlygio sulaukė savo šansus išnaudojęs Artūras Gudaitis, jaunieji krepšininkai turėtų rasti motyvacijos siekti ne tik sėdėti ant suolo ir stebėti įvykius aikštėje iš šalies.

Visus domina, kaip seksis po traumos grįžtančiam jaunajam latviui Kasparui Vecvagarui. Jis jau praėjusiais metais spėjo pelnyti „Žalgirio" fanų simpatijos dėl veržlaus žaidimo.

Naujieji legionieriai turėtų tinkamai pakeisti J. Dentmoną

Žinoma, daugeliui fanų J.Dentmonas įsiminė kaip vienas geriausių visų laikų Kauno komandos legionierių, bet tai buvo rezultatas neribotos laisvės, kurią žaidėjui suteikė treneris Saulius Štombergas. Kaip rodo Eurolygos istorija, komandos, kurių žaidime dominuoja vienas lyderis, retai pasiekia aukščiausių rezultatų.

Per pastarjį dešimtmetį Eurolygą laimėjusios ekipos dažniausiai turėdavo sudėtis, kurių lyderiai reguliariajame sezone, TOP-16 etape bei finaliniame ketverte būdavo skirtingi. Praėjusių metų nugalėtojai Tel Avivo „Maccabi" turėjo 7 žaidėjus, kurie rinkdavo po 7 ir daugiau taškų. „Žalgiris" tokių turėjo tik keturis (M.Pocius, Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas ir J.Dentmonas).

Kauniečių žaidimas buvo per daug priklausomas nuo vieno žaidėjo. Amerikietis rinkdavo daugiau nei 22 proc. visų komandos taškų bei mesdavo beveik ketvirtadalį visų komandos metimų.

J.Dentmonas buvo piešiamas kaip varžovų siaubas. Tačiau 7 pergalės per 24 rungtynes Eurolygoje ir netikėti pralaimėjimai LKL rodo, jog jis nebuvo toks lyderis, kokiu buvo vaizduojamas.

Savanaudiškas žaidimas ir S.Štombergo dėmesys tik šiam amerikiečiui, išmušdavo iš vėžių kitus krepšininkus. Nors pats krepšininkas linksmindavosi aikštelėje, vargu ar linksma būdavo likusiems „Žalgirio" žaidėjams.

Tai, jog po, atrodytų, sėkmingo sezono, amerikietis išvyko į Kiniją, o ne į stiprų Europos klubą, tik patvirtina, kad rimti krepšinio specialistai J.Dentmoną mato ne kaip galimą lyderį, o kaip nebent visiškam chaosui tinkamą žaidėją.

Vyriausiojo trenerio pareigas perėmus Gintarui Krapikui, amerikiečiui buvo uždėti tramdomieji marškiniai ir, nors suprastėjo žaidėjo asmeniniai rezultatai, daugiau žaisti pradėjo Š.Jasikevičius, komandai tai buvo naudingiau. LKL pusfinalyje įveikta LKL favorite laikyta „Lietuvos ryto" komanda, atsiskleidė Artūras Gudaitis, iškovoti Lietuvos čempionų žiedai.

M.Waynsas ir J.Andersonas puolime kartu sudėjus vargu ar turi tą patį arsenalą, kurį turėjo praėjusių metų „Žalgirio" žvaigždė. Tačiau abu krepšininkai pirmiausia yra patikimesni ginantis vienas prieš vieną.

Viena didžiausių praėjusių metų kauniečių problemų buvo nesugebėjimas apsiginti nuo priešininkų gynėjų. Ne tik J.Dentmonas ir Š.Jasikevičius, bet ir Artūras Milaknis, M.Pocius ar Tomas Dimša, visi jie turėdavo problemų bandydami sustabdyti varžovų mažuosius krepšininkus. Naujieji legionieriai šią spragą turėtų užkamšyti.

Įžaidėjo pozicijoje vietoj J Dentmono žaisiantis M.Waynsas yra visiškai kitokio tipo žaidėjas. Pirmiausia šio krepšininko įsigijimas rodo, jog G.Krapikas bandys žaisti visiškai kitokį žaidimą. Iš naujoko bus reikalaujama daugiau žaisti komandai.

Šis amerikietis yra neblogas žaisdamas du prieš du. Jis gali tiek atlikti perdavimą aukštaūgiui, tiek ataką užbaigti pats. Neabejojama, kad būtent dėl to, jog bus bandoma daugiau remtis aukštaūgiais krepšininkais, buvo paimtas M.Waynsas. Jis turėtų padėti ir toliau sėkmingai rungtyniauti bei savo galimybes išnaudoti Robertui Javtokui ir A.Gudaičiui.

Taip pat, renkantis abu krepšininkus panašu, jog surasti tinkamu charakteriu ir noru savo vertę įrodyti pasižymintys amerikiečiai.

Sudėtis bus lankstesnė ir pajėgesnė gynyboje

Nors kauniečiai pasipildė vos keliais naujokais, palyginti su žaidėjais, kuriuos jie pakeitė, sudėtis turėtų būti lankstesnė ir suteikti didesnės pasirinkimo laisvės treneriui G.Krapikui.

Pirmiausia įsigydami D.Songailą vietoje T.Klimavičiaus kauniečiai rado patikimą dublerį P.Jankūnui.

P.Jankūnas yra bene svarbiausias „Žalgirio" žaidėjas. Jis yra tikras lyderis tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Kauno komandos kapitono žaidimas darosi vis geresnis ir įvairiapusiškesnis. Nors žaidėjas niekada neatrodo išsiskiriantis rezultatyvumu, bet savo darbu gynyboje, kovojant dėl kamuolių bei atliekant kitus juodus darbus, jis yra vienas geriausių sunkiųjų kraštų Europoje.

Kaip rodo šiuolaikinio krepšinio tendencijos, aukštaūgiams šiais laikais būtina gebėti atakuoti iš toliau, taip ištraukiant varžovų aukštaūgius iš baudos aikštelės. P. Jankūnas šį darbą atlieka puikiai ir jam būnant aikštelėje komandos žaidimas visada būdavo gyvesnis.

Panašiai žaisti bandydavo ir T.Klimavičius, tačiau ilgainiui varžovai nustojo dengti šį žaidėją prie tritaškio linijos, o ir pats jis neteko pasitikėjimo savimi. Tą puikiai rodo ir jo statistika – per 22 rungtynes puolėjas metė 18 tritaškių iš kurių pataikė 2 (11 proc. taiklumas).

D.Songaila yra didžiulis pliusas, net ir žinant, kad veteranui kitąmet sueis 37 metai. Nors lietuvis ir nėra linkęs atakuoti iš tritaškio zonos, bet užtikrintai pataiko iš vidutinio nuotolio, kas leidžia tikėtis, jog varžovai nebus linkę leisti jam atakuoti laisvam iš toliau.

Abu sunkieji kraštai gavę kamuolį baudos aikštelėje nežiūri tik į krepšio pusę, bet ir gali atiduoti kamuolį atgal. P.Jankūnas vis dar tobulina savo žaidimą ir atstovaudamas Lietuvos rinktinei įrodinėja, kad gali atrasti laisvus komandus draugus. Per pirmas ketverias draugiškas rungtynes jis buvo vienas iš geriausiai kamuolius skirstančių lietuvių žaidėjų.

Taip pat, jei pasiteisins M.Waynso įsigijimas, šis krepšininkas ne tik turėtų į žaidimą įtraukti puikiai du prieš du žaidžiančius centrus R.Javtoką ir A.Gudaitį, bet ir išnaudoti P.Jankūno bei D.Songailos sugebėjimus. Čia G.Krapikas galėtų vėl pradėti naudoti puikiai Juano Plazos laikais veikusį „pick and pop" derinį, kurio metu aukštaūgis nekerta link krepšio, o atsitraukia ir atakuoja iš toliau.

E. Ulanovas savo ruožtu turėjęs puikų sezoną Klaipėdos „Neptūne" gali tapti didele staigmena Kauno sirgaliams. Atletiškas, agresyviai žaidžiantis ir geru prasiveržimu pasižymintis žaidėjas, gali tapti naujuoju M. Kuzminsku, kuris dažnai tapdavo nemalonia staigmena savo varžovams.

Netekus galimybės perduoti kamuolį aukštaūgiams, tiek M.Waynsas, tiek K.Vecvagaras geba veržtis link krepšio. Jei baudos aikštelėje užkirsti visi keliai, tuomet kauniečiai turės taip pat gerai kirsti gebančius ir žinančius, ką daryti baudos aikštelėje J.Andersoną ir E.Ulanovą.

J.Andersonas pasižymi labai stabiliu metimu, ko kartais trūkdavo M.Pociui. Stebint, kaip pagerėjo A Milaknio žaidimas treneriu pradėjus dirbti G.Krapikui, galima tikėtis, kad kamuolius dažniau skirstant M.Waynsui, o prie tritaškio linijos stovint J.Andersonui žaidimas pasidarys dar dinamiškesnis.

Amerikietis, priešingai nei M.Pocius, gali laisvai žaisti tiek antru, tiek trečiu numeriu. Todėl prie jo laiko atsiras visiems likusiems šių pozicijų žaidėjams, kas suteiks daugiau taktinės laisvės treneriams.

Galausiai, negalima nepastebėti, jog komanda galės disponuoti puikia gynyba pasižyminčiu startiniu penketu - M. Waynsas, J. Andersonas, V. Lipkevičius, P. Jankūnas ir R.Javtokas. Ginantis asmeniškai, visi šie krepšininkai tikrai puikiai išmano savo darbą. Problemų kilti galėtų tik dėl to, jog amerikiečiai nėra pripratę gintis zona.

Vienareikšmiškai P.Motiejūnas šią vasarą atliko puikų darbą sustiprindamas dideliu biudžetu negalintį disponuoti Kauno „Žalgirį". Jeigu G.Krapikas sugebės išnaudoti nemenką šios komandos potencialą, kauniečių lauks įdomus sezonas.