Skaitytojo pasiūlymas 2014-2015 metų LKL turnyro formatui

LKL 14 Birželio 16

Prieš kelias dienas žiniasklaidoje publikuotame interviu su Lietuvos Krepšinio Lygos generaliniu direktoriumi Romualdu Brazausku vienas iš pagrindinių klausimų buvo kitų metų LKL reguliariojo sezono formatas. 2013/2014-ųjų metų sezone dėl trijų klubų (Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Lietuvos Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno) dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose minėtosios ekipos žaidė dviejų ratų sistema ir per visą LKL reguliarųjį sezoną sužaidė po 20 susitikimų. Likusios aštuonios komandos tarpusavyje žaidė po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje bei sezoną užbaigė į aikštę žengusios 34-iose varžybose. Šis sezono kalendoriaus suplanavimo metodas sulaukė nemažai kritikos, todėl šiuo metu svarstomi įvairūs alternatyvūs variantai, iš kurių palankiausiai vertinama trijų ratų LKL sezono sistema, galiotina visiems lygos klubams.

Trys ratai rungtynių skaičių didiesiems klubams padidintų, o mažesniesiems sumažintų iki 30-ies. Dar sykį atsižvelgiant į tarptautiniuose turnyruose dalyvaujančiuosius bei Lietuvos vardą garsinančius klubus, šis skaičius atrodo kiek didokas. Kad ir kaip skeptiškai mūsų šalyje bebūtų vertinama „VTB“ vieningoji lyga, jos organizatoriai klubams kompensuoja kelionių išlaidas bei skiria nemažą piniginę premiją už galutinėje reguliaraus sezono rikiuotėje užimtąsias vietas. Šios sąlygos bei rungtyniavimas su aukštesnio kalibro ekipomis vienareikšmiškai padėjo Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubui sužaisti geriausią sezoną klubo istorijoje ir, šiai dienai, nedrąsiai mindžikuoti laukiamajame prie prestižiškiausio Europoje Eurolygos turnyro durų. Šis pavyzdys paskatino ir kitus klubus rengti paraiškas dalyvavimui „VTB“ vieningojoje lygoje, kurioje, kaip žinia, reguliariajame sezone kiekviena komanda sužaidžia po 18 susitikimų. Vietą šiame turnyre kitiems metams turi ir sostinės „Lietuvos Ryto“ ekipa, kurios vadovybė jau braižo gaires ir kitų metų „Eurocup“ varžyboms, kuriose garantuotai sužais bent jau 10 grupės susitikimų. Tad įsigaliojus trijų ratų sistemai vilniečiai, sprendimo dalyvauti ir „VTB“ lygoje atveju, viso ateinančiame sezone sužaistų mažiausiai 58 susitikimus, neskaičiuojant atkrintamųjų varžybų, į kurias tiek „VTB“, tiek neabejotinai LKL lygose turėtų pakliūti. Pridėjus ir šiuos mačus, vilniečių lauktų beveik NBA reguliariajam sezonui prilygstantis rungtynių skaičius. Atlikus šią paprastą aritmetiką į galvą peršasi kiek anksčiau internete plevenusi idėja, jog klubai turėtų žaisti tik dviejuose – nacionaliniame bei viename iš tarptautinių – turnyruose, tačiau net ir tokiu atveju keturių turų sistema ir 40 reguliariojo sezono susitikimų iš tiesų yra milžiniškas krūvis. Tiek susitikimų savo nacionaliniuose čempionatuose nežaidžia nei Ispanijos (34), nei Italijos (30), nei Graikijos (26) stipriausiose lygose rungtyniaujantys klubai.

Tad šiuo atveju susidaro įspūdis, jog trijų ratų sistema yra tinkamiausias sprendimas kito sezono planavimui. Kita vertus, trijų ratų sistema pati savaime nėra logiška. Bet kuris sporto mėgėjas visame pasaulyje išgirdęs apie tokį sezono sudarymo būdą mažų mažiausiai kilstels antakius iš nuostabos. Ekipoms sužaidus po tris tarpusavio susitikimus kandesnieji klubų atstovai bei sirgaliai neišvengiamai kritikuos tokį pasirinkimą, kadangi dviejų išvykų ir vienerių rungtynių namuose principas akivaizdžiai vieną iš klubų paliks nuskriaustą. Teoriškai įmanoma išvykų-namų rungtynių santykį dalinti atsižvelgiant į komandų kalibrą, pvz. čempionas Kauno „Žalgiris“ ir, tarkime, Alytaus „Dzūkija“ dvejas rungtynes žaistų Alytuje ir vienerias Kaune, tačiau kaip nuspręsti kas teisę į didesnį namų rungtynių skaičių turėtų kad ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ arba tos pačios Alytaus „Dzūkijos“ bei Panevėžio „Lietkabelio“ porose? Dvejos namų rungtynės vienam iš klubų suteiktų ženklų pranašumą tarpusavio kovoje dėl galutinės turnyrinės lentelės pozicijos, kad ir kokia ji bebūtų – pirma, antra, penkta ar aštunta.

Šioje situacijoje ne taip ir lengva rasti alternatyvų sprendimo būdą, tačiau tai tikrai nėra neįmanoma. Jeigu tikslas yra turų skaičių pritraukti prie trisdešimties bei išlyginti visų komandų žaidžiamų susitikimų skaičių, turiu pasiūlymą, kuris man atrodo pakankamai patrauklus, ir nėra toks komplikuotas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, šiam sezono planavimo būdui būtinas Mažeikių „Mažeikių“ krepšinio klubo ilgai lauktas priėmimas į LKL turnyrą, suteikiant jiems dvyliktosios Lietuvos Krepšinio Lygos komandos statusą. O patį turnyro principą pamėginkime pateikti žingsnis po žingsnio:

Visas dvylika komandų pagal pajėgumą padalinkime į šešis krepšelius, po dvi į vieną krepšelį. Atsižvelgdami į praėjusiojo sezono rezultatus nepamirškime, jog nors Klaipėdos „Neptūnas“ žaidė finale ir yra oficialūs lygos vicečempionai, reguliariojo sezono nugalėtojais buvo Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšininkai. Tai turėtų suteikti jiems teisę būti pirmajame krepšelyje kartu su čempionais Kauno „Žalgiriu“, į antrąjį siunčiant Klaipėdos „Neptūno“ bei Prienų „TonyBet“ klubus. Likusios ekipos grupuojamos pagal reguliariajame sezone užimtas pozicijas, lygos naujokams užimant vietą paskutiniajame krepšelyje. Burtų keliu ištraukiamos A ir B grupės, kuriose yra po šešias komandas:

Iškart norėčiau užbėgti už akių pasiūlymui grupes sudaryti ne burtų keliu, o pagal miestų geografinę padėtį, motyvuojant trumpesnėmis kelionėmis bei mažesnėmis išlaidomis. Norint išlaikyti sportinį principą toks sprendimas būtų nekorektiškas, be to, kelionės po Lietuvą nėra tokios jau tolimos. Jeigu klubai galėjo vykti į išvykas iki šiol, nėra jokios priežasties, kodėl jie negalėtų to daryti ir dabar.

Dėl tarpusavyje žaidžiamų susitikimų. Vienoje grupėje esančios komandos tarpusavyje sužaidžia keturis ratus – po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje, viso 20 susitikimų. Taip pat, abiejų grupių pirmųjų trijų krepšelių komandos sužaidžia po du mačus, t.y. po vieną abiejų ekipų arenose, ir po vieną mačą išvykoje su ketvirto-šešto krepšelio komandomis iš kitos grupės. Viso – 29 susitikimai reguliariojo sezono metu. Kad būtų aiškiau, išanalizuokime tokią sistemą pavyzdžiu:

Tarkime, jog lentelėse surašytas ekipas burtai padalino taip, jog kairiojoje pasvirojo brūkšnelio pusėje esančios komandos („Žalgiris“, „Neptūnas“ ... „LSU-Atletas“) yra A, o dešiniojoje („Lietuvos Rytas“, „TonyBet“ ... „Mažeikiai) – B grupėje. Tokiu atveju Kauno „Žalgiris“ sužaistų po ketvertą susitikimų (2x namie ir 2x išvykoje) su „Neptūnu“, „Pieno Žvaigždėmis“, „Juventus“, „Lietkabeliu“ ir „LSU-Atletu“, po dvejas rungtynes (1x namie ir 1x išvykoje) su „Lietuvos Rytu“, „TonyBet“ ir „Šiauliais“ bei po vienerias rungtynes išvykoje su „Nevėžiu“, „Dzūkija“ ir „Mažeikiais“. Savo ruožtu 4-6 krepšelių komandos žaidžia po dvejas rungtynes su kitos grupės 4-6 krepšelių komandomis – pvz. „Juventus“ žaidžia (1x namie ir 1x išvykoje) su „Nevėžiu“, „Dzūkija“ ir „Mažeikiais“, o savo aikštėje po kartą priima „Lietuvos Rytą“, „TonyBet“ ir „Šiaulius“. Visi klubai sužaidžia po 29 susitikimus, mažesnieji miestai tris kartus per reguliarųjį sezoną pamato lygos grandus (2x savos grupės, po 1x kitos), grupės sportiniu principu lygios ir visi klubai turi lygias galimybes kovoti dėl savųjų sezono tikslų.

Į atkrintamąsias varžybas patektų po keturias geriausias abiejų grupių komandas, penktąsias vietas užėmusios ekipos būtų ramios dėl kito sezono, šeštosios vietos galimai žaistų tarpusavyje dėl išlikimo LKL lygoje. Atkrintamųjų varžybų poros, pagal grupę ir komandos užimtą vietą atrodytų šitaip: A1-B4, A2-B3, A3-B2, A4-B1. Siekiant išvengti vienoje grupėje žaidusių klubų akistatų pusfinalyje, A1-B4 poros nugalėtojas susitiktų su B2-A3 nugalėtoju, A2-B3 su B1-A4. Pats atkrintamųjų varžybų formatas turėtų išlikti nepakitęs – ketvirtfinaliai ir pusfinaliai iki dviejų, kova dėl trečiosios vietos iki trijų, finalas – iki keturių pergalių. Pirmąsias vietas grupėse užėmę klubai negali tarpusavyje susitikti iki finalo, lygiai taip pat, kaip dabar pirmąją ir antrąją vietas reguliariajame sezone užėmusios komandos.

Siekiant suteikti papildomo azarto bei žavesio atkrintamosioms varžyboms, ketvirtfinalių kovos rezultatai taip pat galėtų turėti įtakos kitų metų krepšelių sudarymui, t.y. jeigu pvz. „Pieno Žvaigždės“ A grupėje lieka treti, tačiau A3-B2 serijoje įveikia Prienų „TonyBet“, kitų metų burtų traukimo ceremonijai pasvaliečiai iškovoja vietą antrajame krepšelyje, išstumdami Prienus į trečiąjį. Jeigu seriją laimi „TonyBet“, jie apgina reguliariajame sezone iškovotą vietą antrajame krepšelyje. Taisyklė negaliotų pusfinaliuose bei finaluose.

Jeigu LKL ateinančiajame valdybos posėdyje nuspręstų patvirtinti tokį kito sezono principą, ekipos reguliariajame sezone viso sužaistų 198 susitikimus. Palyginimui, šiame sezone jų buvo 208, o patvirtinus trijų ratų sistemą su vienuolika lygos dalyvių sezone būtų sužaistos 159 rungtynės. Negana to, skirtingai nei minėtoji trijų ratų sistema šis metodas palaikytų sportinį principą ir skatintų konkurencingumą, o savuoju unikalumu ir novatoriškumu kitų šalių sporto mėgėjams keltų ne ironišką šypsnį, o pagarbą Lietuvos krepšiniui bei Lietuvos Krepšinio Lygai. Kas žino, galbūt vieną dieną būtent toks sezono modelis bus vadinamas Lietuviškuoju.