Ko labiausiai turėtų bijoti „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ir aistruoliai?

Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos vyriausiasis treneris Šarūnas Sakalauskas liko sužavėtas Kauno „Žalgirio" ir Vilniaus „Lietuvos ryto" pademonstruota kova.

Vakar „Siemens" arenoje vykusį permainingą grandų mūšį 84:82 laimėjo kauniečiai. Šeimininkams tai buvo pirmoji nesėkmė per septynis mačus Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).

Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas specialistas išskyrė taktinius trenerių Gintaro Krapiko bei Virginijaus Šeškaus sprendimus ir išreiškė tikėjimą, kad šį sezoną atkaklumu ir garbingu žaidimu bus pažymėtos ir visos kitos principinių varžovų akistatos. Specialistas ne tik įvardijo pagrindines problemas, su kuriomis dabar susiduria komandos, tačiau ir akcentavo, kas, jo manymu, keltų grėsmę aistruoliams mėgautis įnirtingomis kovomis iki pat sezono pabaigos.

Nors abiejose komandose žaidėjai metams bėgant keičiasi, tačiau „Lietuvos rytas" vis nesugeba laimėti. Kodėl? – pradėjome pokalbį su Š. Sakalausku.

Du dalykai – komandos komplektacija ir klubo populiarumas, įvaizdis. Vis dėlto pagrindinėse rungtynėse jaučiasi ir sirgalių įtaka, ir teisėjų neužtikrintumas. Kažkuris klubas turi didesnę įtaką, o minėtos sritys, manyčiau, turi poveikį.

Pirmuosius du kėlinius „Žalgiris" privertė šeimininkus išmesti labai mažai tritaškių. Kaip G. Krapikas tą pasiekė?

Nesakyčiau, kad kauniečiai buvo primetę savo žaidimą. „Lietuvos rytas" buvo pasirinkęs labai įdomią taktiką gynyboje ir puolime, kai žaidė mažesniu penketu. „Žalgiris" susidūrė su rimtomis problemomis, matėme, kad sunkiai sustabdomas buvo Gediminas Orelikas (6/7 tritaškiai). Vilniaus ekipai taip pat gerai sekėsi prieš žalgiriečių įžaidėjų grandį.

Antroje mačo pusėje buvo ir sėkmės – ne kiekvienose rungtynėse Artūrui Milakniui pavyksta pataikyti tris iš eilės tritaškius. Galų gale ilgesnis suolelis, tolygiau išdėstytas laikas leido „Žalgiriui" išsaugoti jėgas ir pabaigoje tiksliau mesti, geriau gintis, kas ir atvedė į taip trokštamą pergalę.

Kaip apskritai vertinate trenerių taktinę kovą? Kiek ji tokiuose mačuose turi prasmės?

„Žalgirio" strategas Gintaras Krapikas, man atrodo, yra sulaukęs įvertinimų ir pagyrų. Jis turi didesnę aukščiausio lygio varžybinę patirtį ir nebijo rizikuoti. Bet jo rizika yra planinė. Tai rodo trenerio vizijos matymą ir rimtą ruošimąsi. Galbūt daugelis tikėjosi vienokio startinio penketo, o jis pasirinko kitokius žaidėjus. Smagu žiūrėti jo vedamas rungtynes.

Virginijui Šeškui su dabartine komanda reikia pasiekti pergalių. Jeigu jos pasiekiamos, žiūrima, kaip tai padaroma. Norėčiau pagirti už įdomią rungtynių koncepciją. Eurolygos susitikime tarp Madrido „Real" ir „Žalgirio" ispanų treneriai neįžvelgė ar nenorėjo išnaudoti ūgio persvaros prieš Luką Lekavičių. „Lietuvos rytas" tą protingai atliko ir tai kažkuriuo metu tikrai sutrikdė žaidimą. Komandinė gynyba taip pat ganėtinai gerai funkcionavo, kol neatsirado nuovargis. Tai rodo, kad tai talentingas ir daug dirbantis žmogus. Manau, jo rezultatai bus geri.

Vakar žibėjo Antanas Kavaliauskas. Atrodo, jam Roberto Javtoko ir Artūro Gudaičio gynyba dažnai būna palanki?

Jis tikrai stipriai išsiskyrė geru žaidimu. Jeigu „Žalgirio" treneriai krūvį vidurio puolėjams galėjo išskirstyti dviem žmonėms, tai V. Šeškui teko sunkesnis uždavinys. Galbūt dėl to Antano indėlis ir buvo matomas labiau. Kita vertus, tai viena priežasčių, kodėl pagrindiniai „Ryto" žaidėjai antroje pusėje pradėjo vargti.

Billy Baronas ir Kirilas Natiažka vėl nežaidė. Kiek dar lauks „Lietuvos ryto" vadovai?

Treneris turi savo poziciją ir gerai, kad jos laikosi. Jis turi žaidimo planą ir reikalavimų krepšininkams. Tai jau sportininkų problema, ne V. Šeškaus. Žaidėjas eina į klubą, turi žinoti, kas jo laukia, ir būti pasiruošęs. Jei net dirbdami papildomai jie nepajėgūs įsilieti į žaidimą, jų likimas gana aiškus – turėtų ateiti kiti.

G. Orelikas šį sezoną atrodo neblogai. Jis turi galimybių pakilti iki elitinio krepšininko lygio?

Matosi, kad Gediminas turi charakterį, tą jis rodė ir praėjusiais metais, kai gaudavo žaisti mažiau. Dabar už suteiktas minutes jis atsilyginai taikliais metimais, kovingumu ir noru laimėti. Kalbant apie ateitį kitame klube ar rinktinėje, jam reiktų pasirinkti poziciją, kurioje nori likti ir tobulėti. Sugebėjimas žaisti dviejose pozicijoje – vertybė, tada treneriai turi didesnę laisvę. Bet krepšininkas turi būti labai stiprus vienoje pozicijoje. Jos pasirinkimą lemia ūgis ir technika. Lengvojo ir sunkiojo krašto puolėjo pareigos skiriasi. Abu turi mokėti pataikyti iš toli, bet ketvirtoje pozicijoje reikia labai sėkmingai žaisti po krepšiu, o trečioje – veržtis, dalinti perdavimus ir atlikti daugybę kitų dalykų.

Vytenis Lipkevičius ir Tomas Dimša „Žalgiryje" gerokai prigesę. Tai – vienadienė nesėkmė?

Tai tik sezono pradžia. Jeigu gerai atsimenu, V. Lipkevičius rungtynes Madride pradėjo startiniame penkete. Į jį bet kas nepatenka. Palaukim, tai įdomūs žaidėjai ir jie turi tikslus tobulėti.

„Lietuvos ryto" biudžetas ženkliai mažesnis. Ar vilniečiai, turint omeny Kauno arenos atmosferą, yra pajėgūs mesti iššūkį „Žalgiriui" šį sezoną?

Esu linkęs tikėti, kad ir kitos LKL komandos kurs įdomų reginį, kokį matėme vakar. Tai buvo taktinė kova ir įtampa iki pat pabaigos. Po kiekvieno tarpusavio susitikimo klubai aptaria strategiją ko trūksta, norint įveikt pagrindinį varžovą. Sutikime, sekmadienio rungtynės buvo labai įdomios – kupinos įtampos ir garbingo žaidimo. Jeigu sezono eigoje klubų neištiks finansinės krizės ir jie sugebės atlikti reikiamas korekcijas, kova bus puiki.

{youtube width="500"}NZG95yrWRc0{/youtube}

***

batai internetu

***








Alfa.lt

{fcomment}