"Šiaulių" žaidėjams teko atsakyti ir apie saldainius, ir apie baimę

Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė" auklėtiniai vakar arenoje stebėjo „Šiaulių" krepšininkų rytinę treniruotę, o po jos bendravo su žaidėjais Jonathan Lee, Vytautu Šulskiu ir Gintaru Leonavičiumi.

Kelias į krepšinį

Susėdę puslankiu priešais krepšininkus, Krepšinio akademijos auklėtiniai iš pradžių buvo nedrąsūs – klausimus uždavinėjo juos atlydėjusios trenerės. Vėliau įsidrąsinęs jaunimas net anglų kalba klausinėjo „Šiaulių" legionieriaus J. Lee.

Vaikus domino viskas: kokios muzikos klausosi krepšininkai, ar daug saldumynų valgo, kokie krepšinio deriniai labiausiai patinka ir netgi kokios baimės kamuoja.

Pirmiausia krepšininkai prisistatė ir trumpai papasakojo, kaip pradėjo žaisti krepšinį.

26 metų Vytautas Šulskis „Šiaulių" komandoje žaidžia jau treti metai. Šiemet jam patikėtos kapitono pareigos. Vytautas gimė Vilniuje, tačiau jo tėvai kilę iš Šiaulių, čia gyvena daug giminaičių.

„Mano visa šeima žaidžia krepšinį. Turiu dvejais metais vyresnę seserį, ji žaidė krepšinį Ispanijoje, Prancūzijoje. Užaugau su krepšiniu. Kaip ir nebuvo kito pasirinkimo. Krepšinis tarsi įaugęs į mano kraują", – pasakojo V. Šulskis.

24 metų Jonathan Lee gimė ir augo Mičigano valstijoje, JAV. Jonathan turi du vyresnius brolius, kurie taip pat žaidžia krepšinį. Vienas dabar žaidžia Londone. Sekdamas jų pavyzdžiu, krepšinį pradėjo žaisti ir Jonathan.

Paklaustas, kuris iš brolių geriausiai žaidžia krepšinį, J. Lee nusijuokė: „Mes visi trys broliai žaidžiame skirtingose pozicijose. Aš žemiausias iš brolių, bet žaidžiu geriausiai."

„Nekuklus", – replikavo V. Šulskis.

Prieš porą dienų 31-ąjį gimtadienį atšventęs Gintaras Leonavičius gimė Panevėžyje, gyvena Vilniuje, Šiauliuose žaidžia pirmi metai. Žaisti pradėjo nuo septynerių metų.

„Mano tėtis treneris. Mažas būdamas išpūtęs akis stebėdavau, kaip jis žaidžia krepšinį. Labai norėjau būti krepšininku", – sakė Gintaras.

Svarbiausia – tikėti savimi

Jauniesiems krepšininkams buvo smalsu, ką daryti, kai nesiseka žaisti.

„Žiūrėdavau, kaip žaidžia NBA žvaigždės. Buvau įsitikinęs, kad tapsiu profesionaliu krepšininku. Nepasiduodavau, kai nesisekdavo. Dirbdavau dar daugiau. Kai augau, nebuvau nei pats aukščiausias, nei atletiškiausias, bet meilė krepšiniui padėjo pasiekti profesionalų lygį", – sakė V. Šulskis.

G. Leonavičius, pritardamas klubo draugui, sakė: „Ir aš nebuvau stipriausias, aukščiausias. Buvau labai „kūdas" ir labai dėl to išgyvenau. Bet turėjau daug noro, įdėjau daug darbo. Tėtis mokėjo mane motyvuoti. Būdavo kartais sunku, nesisekdavo. Reikia mokėti pralaimėti, bet niekada nenuleisti rankų. Svarbiausia – tikėti savimi."

J. Lee visada padrąsindavo ir neleisdavo pasiduoti vyresni broliai.

Kas padeda nusiraminti prieš rungtynes?

Krepšininkai pripažino, kad prieš rungtynes jaučia jaudulį, kuris dingsta išbėgus į aikštelę. O prieš rungtynes žaidėjai stengiasi nusiraminti įvairiai.

Vytautas sakė, kad nuo tų laikų, kai mokėsi JAV, jam patinka repas. „Važiuodamas į varžybas mašinoje užsileidžiu garsiai muziką ir dainuoju, nors balsu ir nepasižymiu."

O Jonathan net uždainavo savo mėgstamą dainą.

„Aš muzikos neklausau. Prieš rungtynes man geriau pasikalbėti, pajuokauti su komandos draugais", – sakė Gintaras.

Krepšininkai sakė, kad juos užveda, kai salėje daug sirgalių, o žaidžiant išvykoje varžovų sirgaliai netrikdo, dėmesio neblaško.

Krepšininkai – smaližiai?

„Ar daug valgote saldainių?" – paklausė viena mergaitė, klausimu prajuokindama žaidėjus.

„Dabar nedaug. Bet kai buvau mažas, buvau tikras smaližius. Labai mėgstu šokoladą", – buvo atviras Vytautas. Jam pritardamas J. Lee net apsilaižė. Legionieriui taip pat labai patinka.

O štai G. Leonavičius mieliau prakalbo apie sveiką mitybą: „Jeigu norite tapti profesionaliais sportininkais, turite žiūrėti, ką valgote. Traškučiai, kolos, mėsainiai yra blogis. Aš stengiuosi valgyti tik natūralius produktus. Saldumynus valgau tik ypatingomis progomis. Vieną dieną per savaitę leidžiu sau valgyti ką noriu, kitas dienas prisižiūriu mitybą. Rytais būtinai reikia valgyti košės. Maistas yra įprotis, ir košė vieną kartą pasidarys skani."

Be krepšinio, patinka muzika, filmai. „Krepšinis man ir darbas, ir pomėgis, todėl laisvalaikiu patinka žiūrėti krepšinį. Mėgstu žaisti futbolą. Vežioti savo Mopsą."

Gerai mokytis taip pat svarbu

„O kaip jums sekėsi mokslai?" – smalsavo jaunieji krepšininkai.

V. Šulskis prisipažino, kad besimokydamas Lietuvoje nebuvo pas pažangiausias mokinys, tačiau Amerikoje gana gerai baigė mokslus, tapo informatikos specialistu.

J. Lee ir jo brolius mama labai spaudė prie mokslų, sakė, kad negalės žaisti krepšinio, jei bus prasti mokymosi rezultatai, todėl visi buvo geri mokiniai.

Jonathan universitete baigė grafikos dizaino specialybę. Ją pasirinko neatsitiktinai. J. Lee nuo pat vaikystės patiko piešti, turėjo gerą fantaziją. Randa laiko šiam pomėgiui ir dabar. Praeitą vasarą savo universiteto krepšinio komandai krepšininkas kūrė plakatus ir net gavo pinigų už tai.

G. Leonavičius sakė: „Buvau geras mokinys. Tėvai visada akcentavo, kad mokslas svarbu. Ne visada žaisi krepšinį. Didelė trauma irgi gali pakeisti gyvenimą. Todėl visada reikia turėti kažkokį atsarginį variantą."

Gintaras M. Romerio universitete baigė teisės ir valdymo specialybės bakalaurą, o Vytauto Didžiojo universitete įgijo magistro laipsnį.

Nors krepšininkai įgiję specialybes ir tikrai nepražūtų gyvenime, visgi didžiausia jų aistra ir svajonė – žaisti krepšinį. Vaikams paklausus apie krepšininkų baimes, tik Vytautas juokavo, kad labiausiai bijo ryklių. Visgi didžiausia sportininkų baimė – gauti rimtą traumą.

Projektas

Tai pirmasis jaunųjų „Saulės" krepšininkų susitikimas su „Šiaulių" žaidėjais. Yra suplanuoti dar keli susitikimai moksleivių atostogų metu. Jūratė Kačerauskienė, krepšinio akademijos „Saulė" projektų vadovė, „Šiaulių kraštui" pasakojo, kad sumanymas rengti vaikų susitikimus su profesionaliais krepšininkais kilo norint įkvėpti jaunimą siekti užsibrėžto tikslo, dirbti, net kai nesiseka.

„Kilo mintis pristatyti Šiaulių bendruomenei šio sezono „Šiaulių" žaidėjus. Šį pristatymą norime padaryti gyvą, aktyvų, kad vaikai atskiromis komandomis galėtų pakalbinti žaidėjus. Klausimus ir krepšininkų atsakymus surašysime ir išleisime skrajutes, prieš kiekvienas rungtynes dalinsime jas žiūrovams", – apie sumanymą sakė J. Kačerauskienė.

Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė" auklėtiniai turi nario korteles ir „Šiaulių" krepšinio rungtynes gali stebėti nemokamai. Neseniai jiems paskirta ir ložė.






Jurgita Juškevičienė, "Šiaulių kraštas"


{fcomment}