LKL legionierių analizė: tikroji 2014-2015 metų sezono legionierių sostinė – Kėdainiai

Sausio pradžioje Lietuvos krepšinio lyga (BEKO-LKL), remdamasi lygos užsieniečių statistika, titulavo Panevėžio „Lietkabelio" ekipą „BEKO-LKL legionierių sostine". Kaip ir praėjusį sezoną, šiemet „Lietkabelio" aprangą užsivilko bent septyni žaidėjai iš užsienio ir pagal šį rodiklį Panevėžio komanda lenkia visus BEKO-LKL klubus.

Tačiau šiuo atveju žaidėjų kiekis nebūtinai yra tolygus indėlio dydžiui – šiemet BEKO-LKL lygoje „Lietkabelis" nėra labiausiai statistiškai priklausoma komanda. Krepšinio analitikas Erildas Budraitis specialiai lkl.lt apžvelgė, kurios BEKO-LKL komandos statistiškai labiausiai remiasi užsieniečiais bei kurie iš jų 2014-2015 metų sezone turi svarbiausius vaidmenis.

Iki šiol 2014-2015 metų BEKO-LKL sezone į aikštelę išbėgo 42 užsieniečiai iš aštuonių valstybių, kurie šį sezoną surinko 23 proc. visų BEKO-LKL lygos taškų, atkovojo 22 proc. atšokusių kamuolių ir atliko 26 proc. visų rezultatyvių perdavimų.

Žvelgiant vien į svarbiausią statistinį rodiklį (nulemiantį nugalėtoją) – taškus – BEKO-LKL lygoje daugiausiai pagalbos pelnant taškus iš užsieniečių sulaukia Kėdainių „Nevėžis". Finansinių problemų turintis „Nevėžis" šiemet remiasi pigiais ir dar tik įsitvirtinti Europos krepšinyje bandančiais legionieriais, kurie surinko 720 taškus, o tai yra 44 proc. visų „Nevėžio" taškų. Legionierių sostine vadintas „Lietkabelis" pagal užsieniečių pelnomų taškų dalį yra penktoje vietoje, nežymiai nusileidęs „Šiauliams". Trys stipriausios Lietuvos komandos – Kauno „Žalgiris", Vilniaus „Lietuvos rytas" ir Klaipėdos „Neptūnas" šį sezoną atsidūrė lentelės antroje pusėje, kadangi visų trijų ekipų procentai nesiekia nė lygos vidurkio. Tad stipriausiems susirinkus pajėgiausius lygos lietuvius, finansiškai mažiau pajėgiems klubams skyles teko kamšyti legionieriais.



Sudėjus tris svarbiausius individualius statistinius rodiklius – pelnytus taškus, atkovotus kamuolius ir rezultatyvius perdavimus akivaizdu, kad labiausiai nuo užsieniečių priklausoma BEKO-LKL komanda yra Kėdainių „Nevėžis". Šiuo metu dešimtoje vietoje esanti ir tik tris rungtynes iš 23 žaistų laimėjusi „Nevėžio" ekipa su 47 proc. pirmauja lygoje pagal visas tris aukščiau paminėtas kategorijas ir bendrai antroje vietoje esančias Pasvalio „Pieno žvaigždes", kuriems užsieniečiai padėjo iškovoti net dešimčia pergalių daugiau, lenkia net 14 procentų. Trijų BEKO-LKL lyderių rodikliai susumavus tris kategorijas išliko beveik tokie patys.



Analizuojant užsieničius kaip individualius žaidėjus, būtina išskirti gynėjus Jamesą Andersoną iš „Žalgirio", Rashauną Broadusą iš Utenos „Juventus" ir Jonathaną Lee iš „Šiaulių", kurie pirmauja BEKO-LKL lygoje pagal panaudojimo procentą. Užmiršusiems ką tai reiškia – panaudojimo procentas (USG%) parodo, kaip dažnai (procentaliai) atakų pabaigose (kai tam tikras žaidėjas yra aikštelėje) kamuolys atsiduria žaidėjo rankose. Šiemet į didžiausią panaudojimo procentą turinčių BEKO-LKL žaidėjų dešimtuką patenka net penki užsieniečiai (pernai buvo trys, užpernai – du) – J.Andersonas (28 proc.), R.Broadusas (26,8), J.Lee (26,4), Alexanderis Oriakhi iš „Pieno žvaigždžių" (25) ir Roderickas Camphoras iš „Nevėžio" (24,3).



Pirmieji trys savo aktyvumu ir vaidmeniu taip pat išsiskiria pastarųjų keturių sezonų (lentelė viršuje) kontekste. Tarp dešimties didžiausią panaudojimo procentą 2011-2015 metų sezonais turėjusių užsieniečių J.Lee užima septintąją vietą, R.Broadusas rikiuojasi penktoje vietoje, o J.Andersonas yra antras. Aukščiau reitinge už „Žalgirio" lyderį yra tik buvęs „Pieno žvaigždžių" įžaidėjas Trevonas Hughesas, kurio panaudojimo procentas yra antras didžiausias tarp visų 2011-2015 metų BEKO-LKL žaidėjų (aukščiau tik Laurynas Samėnas su 29,5 proc. 2011-2012 m. sez.).

Įdomu tai, kad du ketverių metų panaudojimo reitingo lyderiai, T.Hughesas ir L.Samėnas praėjusį sezoną buvo komandos draugai Vokietijos lygoje. T.Hughesas praėjusį sezoną turėjo labai aukštą 27 proc. panaudojimo procentą ir Triero klubui rinko 14,7 taško, atkovojo 3,9 kamuolio ir atliko 3,6 rezultatyvaus perdavimo. L.Samėno vaidmuo buvo kur kas kuklesnis – 21 proc. panaudojimo procentas, 8,9 taško ir 1,9 atk. kam.










Erildas Budraitis | LKL.lt

{fcomment}