K. Bėrzinis: apie ateities planus, „Lietkabelio“ sėkmės paslaptį ir karą Ukrainoje

LKL 22 Kovas 26

LKL nuotr.

Panevėžio „Lietkabelio“ komanda tęsia rungtynių namuose ciklą ir po pergalės antradienį Europos taurėje šeštadienį jau laukia rimtas iššūkis Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

„Cido“ arenoje lankysis ketvirtoje vietoje šiuo metu esanti „Šiaulių-7bet“ ekipa, kurioje praėjusiame sezone rungtyniavo dabartinis „Lietkabelio“ aukštaūgis Kasparas Bėrzinis.

36 metų 213 cm ūgio latvis „kklietkabelis.lt“ svetainei pasakojo apie savo rutiną, ateities planus, „Lietkabelio“ sėkmės paslaptį ir pasidalino nuomone apie jau daugiau nei mėnesį vykstančią rusų invaziją į Ukrainą.

– „Lietkabelis“ šiame sezone rungtyniauja sėkmingai ir kaunasi dėl aukštų pozicijų. Kaip manote, kas yra to pagrindinis faktorius?

– Raktinis dalykas yra tas, kad komanda išlaiko stabilumą ne vienerius metus. Nėra taip, kad surenkami pigiausi žaidėjai kasmet ir vasarą pakeičiami kitais. Čia kuriama atmosfera ir vizija. Treneris dirba ne vienerius metus ir jam leidžiama įgyvendinti jo idėjas. Tai yra svarbiausias dalykas – reikia atiduoti nuopelnus treneriui, kurio idėjos žaidime lemia mūsų pergales. Idėja ir pavyzdys visiems klubams yra išlaikyti trenerį ir leisti jam dirbti ne vienerius metus.

– Kaip vertinate „Lietkabelio“ šansus turėti namų pranašumą Europos taurės aštuntfinalio serijoje?

– Manau, kad tai tikrai įgyvendinamas tikslas. Mes vis dar kovojame ne tik dėl ketvirtos, bet ir dėl trečios pozicijos grupėje. Mes jau įrodėme, kad galime nugalėti bet kurį varžovą šiame sezone. Aš esu įsitikinęs tuo. Jeigu nebūčiau, tikrai nerungtyniaučiau Panevėžyje.

– Per savo karjerą gyvenote daugybėje skirtingų miestų. Kaip jums Panevėžys?

– Panevėžyje jaučiuosi kaip namuose. Labai svarbus dalykas, kad per kiekvieną laisvą dieną galiu grįžti į savo namus Rygoje. Nesijaučiu, kad žaidžiu svetur. Labai svarbu jaustis lyg namuose. Panevėžyje mano rutina labai įprasta – arena, parduotuvė, Panevėžio paplūdimys ir namai.

– Plaukiojate ir žiemos metu?

– Taip, įprastai tai darau, bet šiemet kelis mėnesius to nedariau, kadangi ežeras buvo užšalęs. Daug energijos atimtų, kol išpjaučiau eketę, todėl nusprendžiau palaukti pavasario. Dabar vėl galėsiu plaukioti ežere.

– Panašu, kad esate vienas mėgstamiausių sirgalių žaidėjų, kuriam negailima aplodismentų. Ar jaučiate tai?

– Jaučiu, bet niekada nepagalvojau apie tai. Apie save nemėgstu kalbėti, bet, manau, kad sirgaliams patinka tai, jog niekada nepasiduodu ir neapsimetinėju. Visada atiduodu visas jėgas ir stengiuosi padėti visiems. Žiūrovai yra protingi ir laikas parodo, kas yra kas. Ne visada man pavyksta padaryti viską, ką galiu, bet visada stengiuosi padaryti dalykus geriausiai, kaip tik galiu.

– Esate 36-erių, bet jūsų kūnas atrodo bent jau 10 metų jaunesnis. Kaip jums pavyksta jį tokį išlaikyti?

– Ačiū už komplimentą (juokiasi). Manau, kad man šiek tiek pasisekė. Kai 19 metų pasirašiau sutartį su Ispanijos klubu (Malagos „Unicaja“), jie liepė man pirmas dvi savaites užrašyti viską, ką valgau. Po šio laikotarpio man buvo paaiškinta, kokią įtaką mityba daro žmogaus kūnui, ko reikėtų vengti. Ta pamoka man padarė didelę įtaką – visą gyvenimą aš stengiausi laikyti tų idėjų ir mokytis, kas žmogaus kūnui yra naudinga, o kas – ne. Taip pat prie mano sėkmės recepto prisidėjo ir geri genai, bet be tinkamos mitybos tikrai neatrodyčiau taip, kaip atrodau dabar.

– Iki sezono pabaigos liko trys mėnesiai, jums rugpjūtį sukaks 37-eri. Galbūt jau pagalvojate apie savo ateitį?

– Aš apie tai jau galvojau. Tiksliau, galvoju apie tai kasdien. Kiekvieną dieną klausiu savęs, kodėl žaidžiu, ar tikrai to noriu. Ir kiekvieną dieną atsakau, kad noriu rungtyniauti ir tai daryti kiek įmanoma ilgiau. Tas laikas, kai aš nebegalėsiu žaisti, gali ateiti bet kada. Aš mėgaujuosi tęsdamas karjerą ir kuo vyresnis esi, tuo šis jausmas stipresnis. Noriu žaisti tol, kol kentėjimas dar teiks malonumą. Žmonės manęs klausia, kada baigsiu karjerą, bet tai yra nenuspėjama – trauma gali užbaigti mano karjerą, bet lygiai taip pat gali padaryti mane stipresniu ir aš rungtyniausiu dar 5 metus. Viskas nenuspėjama. Noras yra rungtyniauti iki 40-ies ar 41-erių, bet tai nėra tikslas. Jeigu pajausiu, kad turiu baigti karjerą, taip ir padarysiu.

– Šeštadienį laukia rungtynės su „Šiauliais-7bet“. Tai jūsų buvusi komanda. Kokie prisiminimai iš praėjusio sezono?

– Mes turėjome nuostabią atmosferą. Aš prie komandos prisijungiau tik žiemą, bet mane priėmė labai šiltai. Greitai radome bendrą kalbą ir komandoje buvo puiki atmosfera – mėgavomės kiekviena treniruote ir kiekviena akimirka kartu. Į Šiaulius vykau su tikslu padėti pakilti iš paskutinės vietos. Taip ir nutiko – mes pradėjome skinti pergales. Esu labai laimingas, kad priėmiau sprendimą keliauti į Šiaulius.

– Ką manote apie šio sezono šiauliečių žaidimą?

– Jie jau parodė, kad yra pavojinga komanda, kuri gali nustebinti visus. Manau, kad „Šiauliai“ yra viena labiausiai nustebinusių ir įdomiausių ekipų lygoje. Mes jų tikrai nebijome ir labai laukiame jų atvykstant. Dukart šiame sezone juos nugalėjome ir norime tai padaryti trečią sykį šeštadienį.

– Ukrainoje jau mėnesį tęsiasi rusų invazija. Ar sekate įvykius ir ką manote apie visą šitą situaciją?

– Taip, tikrai seku įvykius kiek tai įmanoma daryti. Dėl karo aš baiminausi jau nuo 2014 metų. Visą laiką sekiau įvykius nuo tada. Labai gaila, kad tokie dalykai vyksta. Manau, kad karą gali sustabdyti patys rusai, kurie yra šalyje. Propaganda ten veikia stipriai ir kol rusai nesupras, kas iš tiesų vyksta, žmonės išgyvens skaudžias pasekmes. Visada noriu, kad kaimynai gerai sutartų, bet su Rusija to neįmanoma įgyvendinti. Tikiuosi, kad rusai greitai susivoks, kas vyksta. Gerai, kad jaunoji karta paliko šalį ir viešai komunikuoja saviškiams, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Palaikau Ukrainą ir žaviuosi šių žmonių drąsa, ryžtu bei atsidavimu ginant savo šalį.