Pirmasis „Žalgirio“ pralaimėjimas LKL: „Po galais, kas gi nutiko žalgiriečiams?“ (Komentaras)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai patyrė pirmąjį pralaimėjimą „Betsafe–LKL“ čempionate. Sekmadienį „Žalgirio“ arenoje kauniečiai nusileido Panevėžio „Lietkabelio“ komandai 61:72 (19:13, 17:20, 11:29, 14:10).

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Tai kas gi po galais nutiko vakar?

Priešininkas ir pirma varžybų pusė

Pirmus du kėlinius "Žalgiris" nežaidė gražiai. Tiesą pasakius visa, kas buvo varžybose gerai, nutiko per pirmas penkias žaidimo minutes. Tada Lauvergne gavo kamuolius po krepšiu, drebino lanką, vyko greitos ir tikslios atakos. O tada nutiko "bedantystė".

Jokiu būdu neatimu nuopelnų iš "Lietkabelio", nes klubas atrodė super puikiai. Gerai gynėsi prieš kauniečius, drąsiai veržėsi po krepšiu, atsarginiai krepšininkai rinko didžiąją dalį taškų, Maldūnas apskritai atrodė apsirijęs fizinius rodiklius gerinančių preparatų - tiesiog buvo gražu žiūrėti. O pirmąją pusę baigiau žiūrėti su tokia mintimi: "Nors mes ir nežaidžiam gražiai, bet pagaliau vyksta kova petys į petį."

Klaidos buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes nesugebėjome atitrūkti nuo Panevėžio. Jų per pirmus du kėlinius pririnkome 11. Tiek jų būtų per akis ir visoms varžyboms. Tačiau komanda kovojo, vis tiek rodė agresyvumą, Walkup'as gerai skirstė kamuolius, taip sukurdamas gerų progų mūsų metikams, tiesa, tiek Milas, tiek Steve, tiek visi kiti akivaizdžiai strigo, nes kamuolys skriejo į visas puses, tik ne krepšio.

Visgi mes geriau rinkome kamuolius, atlikome daugiau rezultatyvių perdavimų, taikliau atakavome iš vidutinio nuotolio, o tritaškius abi pusės metė panašiai netaikliai. Ir tik mūsų kamuolio nesaugojimas bei geras "Lietkabelio" žaidimas išlaikė intrigą, kuri turėjo pasibaigti trečiame kėliny. Bet nepasibaigė.

Antra varžybų pusė

Čia daug nebeparašysim nieko: "Žalgiris" prie visų blogybių iš pirmų kėlinių (prasto pataikymo iš toli, klaidų ir neparuoštų metimų) pridėjo dar ir absoliutų negebėjimą rinkti taškų: nekrito niekas, atakos nutrūkdavo po bandymo iškišti kamuolį nepasirengusiam jo priimti komandos draugui aplink baudos aikštelę. Atrodė, kad esame kaip "Dzūkija" varžybose su mumis. Neįmetėme nei vieno taško beveik penkias minutes, o kai pradėjome rodyti šiokią tokią gyvybę, Panevėžys įjungė aukštesnę pavarą ir pradėjo mus spardyti gulinčius, tiksliau, besiraitančius agonijoje.

Labai pasigedau to "Žalgirio", kurį matėme jau keliose varžybose, o ypač su Milanu, kai trečiajame kėlinyje mes susiimdavom ir pradėdavome žaisti gerai, užtikrintai ir lyg nejausdami spaudimo grįždavome į varžybas. Vakar buvo atvirkščiai. Ko trūko? Manau, kelių dalykų:

Tinkamos motyvacijos (kas čia per nesąmonė elitio klubo žaidėjams, profesionalams?)

Trenerio užvedimo. NBA treneriai turi aiškią rolę - motyvuoti žaidėjus, juos užvesti žaidimui. Puolimo ir gynybos strategijos priklauso trenerio asistentams, kurie dalina patarimus minutės pertraukėlės metu atskiriems krepšininkams. Europoje tai vyksta kitaip. Tačiau ir tinkamos motyvacijos Martinas, deja, nesurado, nes po kiekvienos minutės pertraukėlės "Žalgiris" grįždavo vis prastesnės nuotaikos ir formos.

Sirgalių trūkumas? Turiu pasakyti, arenoje buvo tylu kaip kapuose. Galbūt tai irgi galėjo turėti įtakos.

Pabaigai

Lietkabelis buvo geresnė komanda, hands down. Ir sveikinimai jiems: kuo daugiau pajėgių priešininkų LKL, tuo geriau visiems.

Žalgiris žaidė prastai, be ugnelės, be noro kovoti. Geriausiai komandoje atrodė Vasturia. Rimtai, Mariau? Rimtai, Lukai ir Rokai? Nepuolu ir nesmerkiu, nes esu tikras, kad Grigonis yra nuostabus, Lukas žaibiškas, Rokas - stiprus ir drąsus, tačiau tam, kad tokius juos matytume nuolat, reikia noro kiekvienose varžybose. Vakar, deja, to nematėme.

Nesmerkiu nei komandos, kurią myliu ir palaikau visom keturiom, nepeikiu ir nežeminu trenerio, kuriuo tikiu ir manau, kad dar jam plosim atsistoję, nespjaudau į žaidėjus, nes tai didžiausia nesąmonė ever. Visus palaikau, nenusiviliu jokiu būdu ir tikiu iki galo, bet tai neatima iš manęs akių, kurios vakar verkė.

Tiesa, džiugina, kad Rubit kiekvienose varžybose atrodo vis geriau. Laukiam dar ir Garino. Būsim nesusižaidę žvėriukai, kurie, esu tikras, užaugs į mirtiną pavojų Eurolygoje ir LKL, kai ir vėl susidės dantis“, - rašo „Žalgirio metraštis“.

Krrepsiniozinios.lt