Pirmasis „Žalgirio“ pralaimėjimas: tai, kas neramina, džiuginantys aspektai ir išvada

L.Žemgulio / Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai patyrė pirmąją nesėkmę pasirengimo cikle. Sekmadienį žalgiriečiai „EuroLeague We’re Back Preseason Tour“ turnyro finale rezultatu 70:88 (13:23; 10:23; 27:17; 20:25) nusileido Milano „AX Armani Exchange“ komandai.

Po šio mačo „Žalgiris Meme Book“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti:

„Na, štai ir jis, su nerimu lauktas ir visiems neišvengiamas – pirmasis pralaimėjimas. Šiek tiek gaila, kad tai – finalinės pasirengiamojo etapo sezonui rungtynės. Ir dar gaila, kad tai – mažojo turnyro finalas. Ir dar gaila, kad prieš Zach. Bet pažiūrėkime į varžybas atidžiau.

Džiuginantys aspektai

Būkime atviri sau – pirmus du kėlinius „Žalgiris“ žaidė negražiai ir be ugnelės. Kartais net norėjosi, kad treneris įjungtų savo vidinį „Šarą“ ir truputį supurtytų komandą emociškai. Bet tai neįvyko ir Schilleris ramiai stebėdamas varžybas leido komandai pačiai vartytis iš purvinų miltų krūvos. Vieninteliai šviesuliai pirmoje varžybų pusėje buvo keli gražūs Grigonio prasiveržimai, pasirodžiusio Jokubaičio energija: aštrus prasiveržimas link krepšio, tikslūs perdavimai komandos draugams.

Pasirodžius Rokui, kažkaip ir ugnelė buvo trumpam sugrįžusi. Pirmojoje pusėje, kai komanda sugebėjo sukrapštyti tik 23 taškus, tai ir tebuvo visi nors trumpai džiuginę dalykai.

Antroji varžybų pusė buvo jau kur kas kokybiškesnė. Atsirišo tinkleliai Milakniui, sviedusiam tritaškius ir per iškeltas rankas, ir atlikęs žingsnį į šoną nuo varžovo (iš viso 10 taškų). Prie Milo prisijungė ir Thomas Walkup, ganėtinai užtikrintai metęs tritaškius (3/5) ir gražiai žaidęs Pick and Roll su Lauvergne. Thomas iš viso sumetė 13 taškų ir buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas (4 rezultatyvūs perdavimai). Thomas ir Milas buvo vieninteliai žaidėjai surinkę 10 ir daugiau taškų komandoje. Beje, Artūras visus pirmuosius savo taškus ir suverčia trečiajame kėlinyje, o tai labai pagyvina puolimą.

Taip pat antroje varžybų pusėje džiugino J. Lauvergne žaidimas. Didelė komandos atakų dalis vyko per jį, tai atmetant kamuolį jam, tai patiems sulaukiant perdavimo iš baudos aikštelės. Tikrai buvo smagu matyti taip vikriai lakstantį tokį didelį žmogų, kuris sugeba puikiai sužaisti du prieš du, atitverti varžovus, pats susikurti metimą bei atiduoti perdavimą komandos draugams. Iš viso Joffrey surinko 9 taškus ir 8 atkovotus kamuolius. Tai atrodo nedaug, tačiau, kai žaidimas klimpo taip, kaip klimpo, ši statistika prisidėjo prie to, kad komanda sugebėtų sugrįžti į varžybas.

Kas svarbiausia – tai, kad „Žalgiris“ po ilgosios pertraukos sugrįžo su nauju užsidegimu ir, atrodo, visiškai nejausdami krūvos smūgių, kuriuos prasileido į korpusą nuo Milano per pirmus du kėlinius. Mano supratimu, tai yra labai svarbu, nes Eurolygos sezono metu tokių varžybų ir knock down‘ų dar tikrai turėsime, todėl labai svarbu yra neprarasti (o gal kartais ir išvis atrasti) koncentracijos ir motyvacijos kovoti toliau. Nes jeigu pralaimėti pirmi du kėliniai yra lygu pralaimėtoms varžyboms, tada mes patenkame į labai didelę bėdą. Visgi taip su komanda nenutiko, ir vyrai sugebėjo sugrįžti į varžybas kokybiškai ir naudingai. Tačiau nutiko Punteris.

Tai, kas neramina

Visų pirma mūsų gynyba atrodė silpnai. Buvo daug Milano atakų, kada žalgiriečiai niekaip nesugebėjo sėkmingai susikeisti ginamaisiais ir, pavyzdžiui, pasilikęs prie Rodrigezo, Gebenas jau nieko nebegalėjo padaryti – tik praleisti link krepšio arba prasižengti. Vakar per pirmus du kėlinius lyg grįžome į laikus, kai „Žalgiris“ mokėjo gintis keturi prieš penkis. Jeigu ieškotume pasiteisinimų, tai taip, komandai trūko susižaidimo, o Milano komanda maudosi talentuose kaip inkstas taukuose. Vis dėlto po tokios pamokos turime ne teisintis, o ieškoti atsakymų, kodėl neveikė arba gynybinės schemos, arba jų žaidėjai nesugebėjo įgyvendinti.

Taip pat ir smagiai, ir nesmagiai žiūrisi Rokas Jokubaitis komandos puolimo schemose. Rokas visą energiją skiria kurdamas ataką kitiems arba, jei derinys nepavyksta, bando ataką užbaigti individualiai įveikdamas priešininką. Tiesa, paskutiniu metu jam tai pavyksta, ir dėl to smagu, tačiau kartu ir liūdna, kad Rokui nėra skiriama derinių, kada jis atsidurtų atakos smaigalyje. Šiuo metu arba jis pats susikuria metimą prasiverždamas, arba netyčia gauna kamuolį, atakos laikui baigiant ištiksėti. Rokas tikrai sustiprėjęs visose srityse, todėl norėtųsi matyti, kad tiek treneris, tiek žaidėjai juo labiau pasitikėtų ir statytų daugiau užtvarų ne tik Pick and roll‘ui, bet ir jam pačiam išvesti į atakos centrą.

Taigi skylėta gynyba pirmoje varžybų pusėje mus smukdė kaip tik galėjo, varžovai tuo naudojosi ir rinko taškus į kairę ir į dešinę (46 taškai per du kėlinius). Trečiajame kėlinyje prislopo ir varžovų puolimas, ir mūsų gynyba suaktyvėjo, tačiau ketvirtasis kėlinys tapo kapinėmis, o jų duobkasiu – Kevinas Punteris. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu nori žaisti su tokiu varžovu kaip lygus su lygiu, reikia pačiam komandoje turėti tokį patį žaidėją, kuriam lygiai taip pat kristų iš toli. Kitu atveju – mes žuvę. Taip ir nutiko. Duobkasys vertė žemes ir iš septynių metrų, ir per rankas, ir turbūt užsimerkęs. Gynyba buvo gera, tiesiog puolimas buvo geresnis, o mūsų puolimas liko antrame plane, kuris tiesiog buvo per silpnas užgožti problemas savo aikštės pusėje.

Pabaigai

Taigi kaip galime vertinti „Žalgirio“ paskutiniąsias varžybas? Tikrai nevienareikšmiškai. Pirmieji du kėliniai, reikia pripažinti, buvo labai silpni ir nedžiuginantys. Visiškas nesusikalbėjimas gynyboje, laisvų priešininkų snaiperių palikimas perimetre, lėtas susikeitimas ir nesugebėjimas sugrįžti prie savo žaidėjo, du prieš du mus maudė į visas puses, žaidėjai buvo be ugnelės. Paprasčiau tariant, mes atsidūrėme Rygos VEF‘o kailyje, kai pirmose varžybose mes su jais darėme, ką norėjome.

Trečiasis kėlinys buvo jau visiškai kitoks, įsišaudė snaiperiai, Walkupas (ir Jokubaitis) su Lauvergne puikiai žaidė du prieš du, o gynyboje sugebėjome jiems surišti rankas. Jeigu „Žalgiris“ nebūtų įjungęs savo kažkada buvusios tradicinės „du kėlinius „Š“ malam, o du stengiamės sugrįžti į varžybas“ pavaros ir būtų visus tris kėlinius žaidęs kaip trečiajame, viskas būtų buvę daug geriau ir gražiau, o ir pralaimėjimas nebūtų toks skaudus.

Na, o ketvirtajame kėlinyje aikštelėje lakstė devyni nereikalingi žaidėjai ir vienas Kevinas Punteris.

Iš esmės varžybos buvo neskanios, tačiau labai reikalingos. Žaidėjai suprato, kad negali remtis vien tik puolimu, nes ne visada kris tritaškiai, ne visada viskas eisis kaip iš pypkės, todėl reikia mokėti sugrįžti į varžybas taip, kaip tą padarė ir rungtynėse su Milanu. Taigi laukia smagus ir, atrodo, nervingas sezonas. Bet prie tokių mes jau pripratę“, - rašo „Žalgiris Meme Book“.

Krepsiniozinios.lt