Pateikiame crazysport.lt įkūrėjo įžvalgas apie pastaruoju metu pasaulyje vyksiančius krepšinio įvykius.
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) šį rudenį įžengė į trečiąją dešimtį, o per pastarąjį laikotarpį įvairių klubų garbę gynę žaidėjai savo laiku buvo gerai žinomi ir gerbiami krepšininkai. Deja, laikas nestovi vietoje, todėl nemažai daliai jaunųjų krepšinio gerbėjų Sigito Biručio, Svajūno Airošiaus ar Klemenso Patiejūno pavardės skamba kaip visiškai naujos ir negirdėtos.
Ramūnas Butautas - buvęs profesionalus krepšininkas, SSRS jaunimo rinktinėje žaidęs su pačiu Arvydu Saboniu. Tačiau šiuo metu jo profesionalo karjera seniai pasimiršo – visi žino kaunietį kaip trenerį.
30-metis gynėjas Benas Veikalas yra retas svečias Lietuvoje. Jau trečiąjį sezoną Bonos „Telekom Baskets“ rungtyniaujantis lietuvis gimtinėje praleido vos dvejus metus, kai 2007–2009 m. atstovavo Kėdainių „Nevėžio“ komandai. Prieš sugrįždamas jis studijavo ir krepšinio paslapčių mokėsi už Atlanto, o vėliau kėlėsi į Čekiją.
Ekspertas Deivis nutarė išdėstyti savo mintis apie Vilniaus „Lietuvos ryto“ apsipirkinėjimą. Pastaruoju metu paaiškėjo net trijų naujokų pavardės – Milenko Tepičius, Martynas Gecevičius bei Stevanas Jelovacas.
2013-ieji į Lietuvos krepšinio istoriją įeis kaip dar vieni dviprasmiški metai. Bene galingiausią sudėtį nuo auksinių Eurolygos laikų sukomplektavęs Kauno „Žalgiris“ atsisveikino su komandos „gelbėtoju“ Vladimiru Romanovu, Lietuvos rinktinės iškovotus sidabro medalius Europos čempionate temdė rietenos dėl postų šalies krepšinio federacijoje (LKF), o atsinaujinusi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vadovybė nuo kupros bandė atsikratyti nemokių klubų naštos. Tai tik dalis įvykių, kuriuos verta atidžiau pažymėti krepšinio šalies metraščiuose.
Eksperto Deivio mintis apie naujausius krepšinio įvykius – Janio Blūmo išvykimą, antrosios Rusijos lygos komandos pirkinį ir Slovėnijos pirmąsias rungtynes.
Visai neseniai žiniasklaida skelbė ant Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkų marškinėlių nugarų vietoje pavardžių gali atsirasti pravardės.
Portalas Crazysport.lt tęsia rubriką, kurioje jus artimiau supažindina su garsiais Lietuvos krepšininkais. Šį kartą į mūsų akiratį pateko Barselonos “Regal Barcelona” atstovas Šarūnas Jasikevičius.
Profesionalus sportas ir įstatymų pažeidimai - neatsiejami dalykai. Nusikaltimus įvykdžiusių sportininkų skaičius tiesiog stebina. To priežastys yra įvairios - nuo žemo intelekto lygio iki aukšto testosterono lygio. Nereikia pamiršti ir psichologinių problemų, kurios kyla esant nuolat visuomenės akiratyje.
2012 metų rugpjūį Marijonas Petravičius nusprendė baigti krepšininko karjerą. 33-ejų aukštaūgis iš didžiojo sporto buvo priverstas pasitraukti dėl sveikatos problemų, tačiau jis neabejoja, kad ateityje ne sykį bėgs į aikštelę pasivaržyti su mėgėjais.
Stebėdami nacionalinės rinktinės žaidimą savitvardą dažnai praranda net patys santūriausi tautiečiai, todėl neapsieinama be dainų. BasketZone.lt, peržvelgęs kūrybingos ir dainingos lietuvių tautos archyvą, pateikia savo skaitytojams dainų apie krepšinį dešimtuką.
Milano "Emporio Armani" ekipos puolėjas Linas Kleiza šeštadienį šventė 30-ąjį gimtadienį. Apie 30 metų 203 cm ūgio krepšininką daug pasakoti nereikia – jį žino kiekvienas lietuvis, bent minimaliai besidomintis krepšiniu. Na, bet šiek tiek “sausų” faktų gal ir nepakenks.
Krepšinis – antroji religija. Lietuva – oranžinio kamuolio šalis. Šie epitetai mūsų valstybėje yra giliai įsišakniję ir niekam nekelia nuostabos. Visiškai nėra keista, kad sporto šaką propaguoja dešimtys tūkstančių mėgėjų. Aikštelės kiemuose šiltuoju metų laiku būna perpildytos, o rudeniop ir žiemą entuziastai persikelia į sales. Ko gero, ir jūs esate sulaukę ne vieno kvietimo sekmadienį eiti „pasižaisti“.
„Kalbuosi su kandidatais ir visiems jiems linkiu vieno – sveikatos“, – neslepia į gimtinę iš Kinijos sugrįžęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. Jis tikina, kad rinktinėje keičiasi kartos, todėl joje tikrai išvysime naujų veidų. Į pirmąją pasiruošimo Europos čempionatui stovyklą liepos viduryje naujasis strategas ketina pakviesta ne daugiau nei 15 žaidėjų.
Gatvės krepšinio legendos jau yra atgyvena. Dar prieš atsirandant "AND1" ir "YouTube" gatvės krepšinio žaidėjai buvo tokie fenomenalūs. Jie įdėdavo per kelis iškart žmonės arba įmesdavo lyg niekur nieko 10 tritaškių iš eilės. Pasakojimai apie jų žygdarbius krepšinio aikštelėse pakeitė jų gyvenimus su kiekvienu paskleistu gandu. Todėl tai padarė juos tokius unikalius. Jūs turėtumėte tai pamatyti, kad patikėtumėte tuo. Daugelis NBA Šlovės muziejaus narių žengė savo profesionalaus krepšininko karjeros žingsnį šiose nuožmiose betono džiunglėse. Galbūt daugelis gatvės krepšinio talentų galėjo įsiamžinti krepšinio metraščiuose jeigu ne negailėstingas gatvės gyvenimas.
Praėjusiais metais Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniavęs Egidijus Mockevičius šį sezoną nutarė keltis už Atlanto, kur užsivilko NCAA pirmenybėse rungtyniaujančios "Evansville Aces" universiteto komandos marškinėlius.
Kasdien Europoje sužaidžiama daugybė rungtynių – Austrijoje, Belgijoje, Lietuvoje, tarptautiniuose turnyruose. Ir kasdien atsiranda ne vienas krepšininkas, sužaidžiantis tiesiog įspūdingai.
Praėjusių metų gruodį sulaukęs pasiūlymo grįžti dirbti į Kiniją Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas priėmė iššūkį. Per tris mėnesius jam pavyko sustyguoti pašlijusius Guangdongo "Southern Tigers" žaidėjų santykius ir tapti Kinijos čempionu.
Crazysport.lt pristato naują rubriką - „Europos supermenai“.
2007 metais į Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą atvykęs Chuckas Eidsonas net nesitikėjo, kad čia pradės kelią į žvaigždes. Puikų žaidimą demonstravęs krepšininkas ėmė dominti stipriausius Europos klubus ir po dvejų metų išvyko į Izraelį. Dabar jis kovoja "Barcelona" gretose, tačiau Lietuvos vicečempionų nepamiršta. Fiba.com žurnalisto paklaustas apie ryškiausią karjeros momentą jis nesuabejojęs ištarė "Lietuvos ryto" pavadinimą.
- Jau senokai keliavote į kitą komandą...
- Visada yra tam tikras periodas, kuomet keiti klubus, tačiau „Barcelona“ man padėjo adaptuotis. Tai gera komanda.
- Ar dar būdamas universitete galvojote apie tokius pasirinkimus ir tokią karjerą?
- Aš nieko nekeisčiau, tačiau kalbant apie gyvenamąją vietą, tai – linksmieji kalneliai. Žaidžiau skirtingose komandose, mačiau skirtingas kultūras. Tai buvo laukinės kelionės. Jos labai svarbios tam, kas esu dabar.
- Ryškiausias karjeros epizodas?
- Be abejonės – triumfas su „Lietuvos rytu“ Europos taurėje. Tai, kad pernai iki pergalės Eurolygoje pritrūko nedaug – viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau keliauti į „Barceloną“. Mes norime laimėti prestižiškiausią Europos trofėjų ir manau, kad čia tam tinkamos sąlygos.
- Praėjusį sezoną „Maccabi“ klube dirbote su vienu geriausiu trenerių Europoje Davidu Blattu, kuris taip pat treniruoja Rusijos rinktinę...
- Pirmiausia tai buvo sunku, nes jis – griežtas vadovas. Tu gali gerai žaisti 39 minutes ir jeigu 40-ąją padarysi nors vieną klaidą, jis bus tuo nepatenkintas. D.Blattas mėgsta, kad viskas butų idealu. Jis – neįtikėtinas taktikas.
- Europoje pasižymite kaip geras žaidėjas gynyboje ir galite kamuolį atimti iš bet kokio puolančio žaidėjo, kuris mėgina jus apeiti...
- Viskas priklauso ne nuo to, ką darau aš, o nuo to, kaip jie žiūri į mane. Manau, kad jie žaisdami su manimi supranta, jog turi būti atsargesni. Vienas dalykų, kuriuo labai didžiuojuosi – gebėjimas atimti kamuolį.
- Ar būtumėte toks žaidėjas, jeigu užuot pasirinkęs universitetą būtumėte keliavęs į profesionalų gretas?
- Apie tai dažnai kalbuosi su tėčiu. Jeigu jis būtų žinojęs, kad pasieksiu tai, kur esu, būtų sutikęs, jog iškart keliaučiau pas profesionalius. Aš nežinau, ar tada buvau pakankamai subrendęs. Manau, kad tai buvo svarbu dėl to, jog iškeliavau iš namų.
- Ar galėjote už Atlanto keliauti anksčiau?
- Turėjau keletą pažįstamų ir greičiausiai galėjau Europoje pasirodyti anksčiau.
- Lietuva, Izraelis, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija – žaidėte tikrai rimtose, krepšinį propaguojančiose šalyse, ypač su „Lietuvos rytu“, „Maccabi“ ir „Barcelona“.
- Nemanau, kad žmonės tai supranta, kol nepakliūna į tokią situaciją. Aš žmonės sakau, kad kalbant apie pajėgių komandų skaičių ir sirgalių būrius, ispanams lygių nėra. Kiekvieną savaitę susiduri su rimtu išbandymu. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl sutikau keliauti į Ispanija. Kartais Lietuvoje varžovus nugalėdavome 50 taškų skirtumu, o tai nėra gerai. Mums reikia rimtų mačų.
- Ar Barselona buvo tokia, kokios ir tikėjotės?
- Man patinka Barselona, tačiau aš ten daug nevaikštinėju, lieku prie stadiono. Kai žmona ir vaikai yra šalia, reikalai geresni.
- Ką jūsų žmona mano apie jūsų pasirinkimus ir apie kalbos barjerus?
- (Šypsosi) Už krepšininko turi ištekėti ypatinga moteris. Kai mano vaikai pagalvoja apie tai, kokios patirties turi, supranta – tai ypatinga. Aš kalbu prancūziškai, o ji mokosi ispanų kalbos.
Krepšinio pasaulis turi daug legendų. Yra nemažai pasakojimų, kaip krepšininko karjera prasidėjo betoninėse džiunglėse. Žaidimas, kuris buvo hobis tapo pragyvenimo šaltiniu. Tokius krepšininkus galima minėti, jiems kurti dokumentinius filmus, rašyti biografines knygas bei pardavinėti marškinėlius su jų atvaizdu.
Gdynės „Prokom” klubo puolėjas Donatas Motiejūnas galingu žaidimu Eurolygoje garsiai beldžiasi į olimpinių užmojų turinčią Lietuvos krepšinio rinktinę. Galbūt trečias kartas jam nemeluos?
Lietuvis rinktinės durys dvejus metus iš eilės užsitrenkė D.Motiejūnui prieš pat nosį.
Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, todėl 21 metų krepšininkas daro viską, kad renkant galutinį dvyliktuką Kęstučiui Kemzūrai ateinančią vasarą nebekiltų rankos išbraukti jo pavardę.
Nepaisant nesėkmingų ketvirtadienio rungtynių su „Barcelona”, D.Motiejūnas iš visų Lietuvos krepšininkų renka daugiausia naudingumo balų (15,6), pelno daugiausia taškų (po 14,7) atkovoja daugiausia kamuolių (6,7) ir taikliausiai mėto dvitaškius (60,9 proc.).
Pagal šiuos rodiklius, taip pat ir pagal blokus 213 cm ūgio lietuvis pirmauja ir Gdynės ekipoje.
Nors Lenkijos komanda Eurolygoje savo aistruolių pergalėmis nelepina, D.Motiejūnas du sykius iš eilės pateko į naudingiausių Eurolygos savaitės žaidėjų penketą.
Mače su Sienos „Montepaschi” jis pelnė 26 taškus, atkovojo 9 kamuolius ir nustelbė pavasarį į geriausių Eurolygos žaidėjų dešimtuką išrinktą Kšyštofą Lavrinovičių.
Žaisdamas prieš „Galatasaray” ir Darių Songailą jaunasis „Prokom” puolėjas surinko dvigubą dviženklį (22 taškai ir 10 atkovotų kamuolių).
Ugningas D.Motiejūno žaidimas tapo paguoda „Prokom” treneriui Tomui Pačėsui, kuris dėjo daugiausia pastangų, kad talentingas tautietis atsidurtų Lenkijos čempionų gretose.
Anksčiau du sezonus D.Motiejūnas turėjo svarbų vaidmenį Trevizo „Benetton” klube, bet taip ir netapo šios Italijos ekipos vedliu.
Gdynėje jaunasis puolėjas gavo marias laiko aikštėje ir nevaržomą žaidimo laisvę.
„Aš labai džiaugiuosi, kad turime Donatą. Tikiuosi, kad ir jis, nes čia turi erdvės tobulėti”, – sakė T.Pačėsas.
Nors praėjusią vasarą D.Motiejūną NBA naujokų biržoje 20-uoju šaukimu išsirinko „Houston Rockets”, pasibaigęs NBA lokautas jo ir „Prokom” sąjungos neišardys.
Lietuvos krepšininkas turi iki šio sezono pabaigos galiojantį kontraktą su Lenkijos komanda, ir T.Pačėsas įsitikinęs, kad kitąmet į NBA D.Motiejūnas iškeliaus prie žaidimo pridėjęs kokybės.
– Tomai, ar jus nustebino galingas D.Motiejūno žaidimas Eurolygoje? – „Lietuvos rytas” paklausė T.Pačėso.
– Ne, nes tokio žaidimo ir tikėjausi. Galbūt anksčiau „Benetton” klube psichologinės ar kitokios priežastys neleido jam labiau atsiskleisti.
Tačiau jis turi viską, kad būtų vienas geriausių Eurolygos žaidėjų. Gaila, kad mūsų derybos su „Benetton” užtruko ilgai ir Donatas prie komandos prisidėjo pačioje pasirengimo sezonui pabaigoje. Būtų atvykęs anksčiau, jo žaidimo blyksniai būtų pasirodę nuo pirmųjų rungtynių.
Nors pralaimime Eurolygoje, žaidžiame neblogai ir aš džiaugiuosi, jog D.Motiejūnas tapo mūsų jaunos komandos lyderiu.
– Ką D.Motiejūnas atlieka geriausiai aikštėje?
– Jis yra labai universalus žaidėjas. Būdamas 213 cm ūgio sugeba varytis kamuolį. Gali įmesti ir kaire, ir dešine ranka. Pataiko iš vidutinio nuotolio ir iš toli.
Moka pasinaudoti savo greičiu, ilgomis rankomis ir aukštam žaidėjui nedažnai būdinga krepšinio technika, jis vis geriau perduoda kamuolį.
Kadangi yra greitas, gali gintis ir nuo žemesnio žaidėjo. Sugeba blokuoti varžovus, kautis po krepšiais. Rungtynėse su Maskvos CSKA pats su kamuoliu greitai lėkė į atakas.
Gaila, kad visa mūsų komanda susibūrė palyginti vėlai ir tik dėl smulkių detalių nelaimėjome trejų rungtynių Eurolygoje – privalėjome namie įveikti „Uniks” ir dusyk nugalėti „Galatasaray”.
– Tačiau per rungtynes su „Galatasaray” būtent D.Motiejūnui nepavyko metimai ketvirtojo kėlinio ir pratęsimo paskutinėmis sekundėmis.
– Nors mums trūksta racionalumo žaidžiant paskutinėmis minutėmis, džiaugiuosi, kad Donatas imasi iniciatyvos svarbiais momentais.
Aš pats noriu, kad paskutinėse atakose žaistume per jį, kad pasinaudotume jo ūgio ir greičio persvara ir kad išmoktų naudotis tuo vaidmeniu, kurį gavo komandoje.
Jei rungtynių pabaiga nesusiklosto sėkmingai, prisiimu kaltę sau. Noriu, kad žaidėjų nespaustų atsakomybė ir jie kryptingai eitų užsibrėžtu keliu.
Per savo gyvenimą Donatas dar laimės daug rungtynių ir daug jų pralaimės. Bet svarbiausia, kad jis nebijotų imtis iniciatyvos lemiamais momentais.
– Ko D.Motiejūnui dar trūksta aikštėje?
– Žaidimo praktikos. Jis labai energingas ir kartais vienu metu nori padaryti viską – blokuoti metimą, atkovoti kamuolį ir su juo nubėgęs įmesti. Donatas dar turi subręsti kaip žaidėjas ir suvaldyti emocijas.
Įgijęs racionalumo jis sutaupytų jėgų, objektyviau įvertintų situaciją ir dažniau priimtų teisingus sprendimus.
Po varžybų visi yra gudrūs ir supranta, kas buvo gerai, kas blogai. Bet geras žaidėjas teisingus sprendimus turi priimti ir slegiant įtampai.
– Esate labai emocingas treneris. Ar jaunas krepšininkas nesutrinka, kai šaukiate ant jo – kartais ir pernelyg stipriais žodžiais?
– O ko čia sutrikti? Juk niekas per kuprą neduoda.
Jei ką nors daro blogai, kartais verta pažadinti. Kai žaidžia gerai, pagiriu.
Donatas yra komandos lyderis, į jį žvelgiama pro didinamąjį stiklą. Be to, abu esame lietuviai ir visi Lenkijoje žino, kad tai aš jį pasikviečiau. Todėl iš jo ir reikalauju daugiau.
Noriu, kad jis priprastų prie lyderio atsakomybės, nes tik didūs krepšininkai gali priimti įtampą ir su ja susitvarkyti.
Donatas turi priprasti prie varžovų, teisėjų, sirgalių ir trenerių spaudimo. Tai neišvengiama krepšinio dalis.
– Ar jums patinka jo psichologinės savybės aikštėje?
– Labai. Krepšinis – jo aistra. Todėl jis trykšta energija per kiekvieną treniruotę ar rungtynes.
Mūsų klube jis tikrai žaidžia ne dėl pinigų, nes mes jų neturime.
Esu patenkintas, kad jis nusprendė žaisti pas mus.
Ilgai stengiausi, kad įtikinčiau Donatą ir jo tėvus, jog jam bus naudinga žaisti „Prokom”.
Manau, jis pats regi, kad pasielgė teisingai.
Jis – tikras karys, kuris nenori pasiduoti. Užsidega pats ir uždega komandą.
Vienas malonumas turėti tokį krepšininką komandoje. Jeigu tokių žaidėjų būtų dvylika, būtų idealu.
Kuo aukštesnio lygio varžovas, tuo geriau jis žaidžia.
Kovodamas su Maskvos CSKA aukštaūgiais jis per pirmąsias 20 min. įmetė 17 taškų.
Mače su „Galatasaray” niekuo nenusileido Zazai Pačulijai – ilgamečiam „Atlanta Hawks” vidurio puolėjui.
Su „Montepaschi” priekinės linijos vyrais jis irgi žaidė gerai.
Netgi sakyčiau, kad dominavo aikštėje.
– Kaip Donatas atrodė Eurolygoje kovodamas su D.Songaila ir K.Lavrinovičiumi?
– Jis ypač gerai atrodė.
– Ką patartumėte K.Kemzūrai, kai Lietuvos rinktinės treneris burs komandą olimpiniam atrankos turnyrui?
Ar Donatas turėtų būti olimpinėje rinktinėje?
– Matant, kaip Donatas žaidžia Eurolygoje, net klausimų neturėtų kilti dėl jo žaidimo rinktinėje. Atsakymas – tiesiog automatiškai aiškus.
Kita vertus, tai tiktai rinktinės trenerio sprendimas.
Aš galėčiau K.Kemzūrai daug papasakoti apie Donatą, bet nenorėčiau kaip nors paveikti, kad vienas ar kitas krepšininkas būtų rinktinėje.
Tik galiu pasakyti, kad Donatas gali žaisti aukščiausiu lygiu.
– Kitąmet Donatas tikriausiai iškeliaus į NBA. Kokią jo ateitį įsivaizduojate „Houston Rockets” klube?
– Jis galėtų tikėtis gero vaidmens Hjustone. Juk ir dabar jis žaidžia aukšto lygio krepšinį prieš aukšto lygio varžovus.
Žinau, kad „Rockets” atstovai stebi jo žaidimą. Hjustono klube jis nebūtinai gaus pagrindinį vaidmenį, bet pateks į dvyliktuką ir turės savo pareigų. Juolab kad „Rockets” skautų vadas yra Artūras Karnišovas. Jis daug prisidėjo, kad Hjustono klubas pasikviestų tautietį per naujokų biržą.
Žinoma, daug lems trenerio požiūris į krepšininką. Bet pagal žaidimą ir psichologines savybes Donatas turėtų sulaukti savo laiko NBA.
– Gruodžio 10 dieną Gdynėje „Prokom” žais su Vilniaus „Lietuvos rytu” ir D.Motiejūnas pirmą kartą aikštėje per varžybas susidurs su Jonu Valančiūnu.
Kaip manote, kuris laimės šią mikrodvikovą?
– Tai nebus tiesioginė mikrodvikova, nes jie žaidžia skirtingose pozicijose.
J.Valančiūnas yra vidurio puolėjas, o mes šioje pozicijoje turime du Lenkijos rinktinės žaidėjus.
Donatas žaidžia tik sunkiuoju puolėju.
Bet rungtynės bus įdomios, nes galėsime juos palyginti bendrame fone.