TOP naujienos
Europa prekiauja krepšinio pasais
Naujojo Orleano gete gimęs Bo McCalebbas naktiniame klube Vilniuje šlapinosi į viskio taurę, bet padėjo makedonams atvažiuoti į Kauną. Natūralizuoti amerikiečiai keičia Europos šalių rinktinių veidą.
Euro zonos plėtra vejasi krepšinį. Kaip ir bendroji Europos valiuta, naujoji mada krepšinio pasaulyje kursto vis daugiau diskusijų.
2011 metų Europos čempionate pirmąsyk istorijoje dalyvavo net 24 rinktinės. Pusė į Lietuvą atvykusių komandų savo gretose jau turėjo po natūralizuotą žaidėją – dažniausiai amerikietį.
Nors pagal „FIBA Europe” taisykles kol kas tik vienas toks krepšininkas gali sustiprinti nacionalinę ekipą, natūralizuoti žaidėjai palieka vis ryškesnių pėdsakų Europos pirmenybėse.
Pateko tarp lyderių
Sensacingi Makedonijos rinktinės rezultatai Lietuvoje – geriausias natūralizacijos naudos pavyzdys.
Su Europos čempionato šeimininkų rinktine ketvirtfinalyje kovojusi nedidelės Balkanų šalies komanda dabar tiesiog neįsivaizduojama be savo įžaidėjo B.McCalebbo.
Amerikoje gimęs 26 metų 183 cm ūgio įžaidėjas padėjo makedonams pasiekti dar neregėtas aukštumas. Vilniuje B.McCalebbas vidutiniškai rinko po 20,7 taško ir buvo rezultatyviausias antrojo etapo žaidėjas.
„Jis yra nesustabdomas, – vertindamas varžovu tapusį komandos draugą iš Sienos „Montepaschi” kalbėjo Lietuvos rinktinės aukštaūgis Kšyštofas Lavrinovičius. – Iš tikrųjų jį labai sunku sustabdyti – jis gali ir įmesti, ir moka galingai veržtis.”
Pilietybė – lyg iš dangaus
Rasti dokumentų, kaip juodaodis įžaidėjas staiga tapo Makedonijos piliečiu, – dar sunkiau negu jį aikštėje sustabdyti.
B.McCalebbo natūralizacijos byla geriausiai atskleidžia šiuolaikinio Europos krepšinio užkulisius, kuriuose susipina įtakingų agentų, šešėlinio verslo ir neseniai nepriklausomybę paskelbusių šalių politikų interesai.
Europos čempionate žaidė keli natūralizuoti krepšininkai, kurie turėjo neginčijamų teisinių argumentų ginti naujosios savo šalies garbę.
Vieni jų buvę vedę tos šalies pilietę ar galėjo pasigirti europietiškomis savo šeimos protėvių šaknimis (Belgijos rinktinei atstovavęs Marcus Faisonas, Lenkijos garbę gynęs Thomas Kelati ar Vokietijos rinktinės aprangą vilkėjęs Chrisas Kamanas).
Tačiau dauguma į Lietuvą atvažiavusių natūralizuotų krepšininkų visiškai atsitiktinai tapo Europos šalių piliečiais ir savo naująjį pasą gavo tiesiog iš dangaus.
Ar B.McCalebbas (Makedonija), Marguezas Haynesas (Gruzija), Stevenas Burttas (Ukraina), Earlas Rowlandas (Bulgarija), Omaras Cookas (Juodkalnija) sugebėtų atsakyti į elementarios anketos klausimus apie istoriją ir geografiją šalies, kurios marškinėliais jie šį rudenį vilkėjo Europos pirmenybėse?
Yra nemažai žaidėjų, kurie nieko nežino apie savo naująją šalį. Tokių kaip M.Haynesas.
Bet savo dokumentus jie gauna neįtikėtinu greičiu”, – piktinosi „L’Equipe” dienraščiui Prancūzijos rinktinės treneris Vincent’as Collet.
Prancūzas prisiminė laikus, kai jo šalies komanda tik po labai ilgų procedūrų galėdavo pasitelkti į pagalbą natūralizuotus amerikiečius ar afrikiečius.
Šiais laikais pinigai, regis, gali viską. Komercinė nauda privertė „FIBA Europe” atsisakyti taisyklių, kurios Europos krepšinyje galiojo nuo neatmenamų laikų.
Anksčiau buvo griežtai laikomasi trejų metų taisyklės. Kiekvienas natūralizuotas krepšininkas privalėjo išlaukti nustatytą laiką, kad įgytų teisę atstovauti naujosios savo šalies nacionalinei ekipai.
Tačiau dabar taip nėra. Konge gimęs Ispanijos rinktinės aukštaūgis Serge’as Ibaka tik šią liepą gavo naująjį pasą.
Tai įvyko likus vos porai savaičių iki Europos čempionų treniruočių stovyklos.
B.McCalebbą pirmiausia aktyviai viliojo Juodkalnijos krepšinio vadovai, kol galų gale amerikietis pasirinko Makedoniją, su kuria neturi jokių – nei tiesioginių, nei netiesioginių: nei giminystės, nei praeities – ryšių.
Šių žaidėjų pavyzdys skatina kitas Europos šalis vis dažniau imtis tokių pačių veiksmų.
Visiškai supaprastinusios pilietybės suteikimo procedūras už „išskirtinę pagalbą tėvynei” jos tiesiog ėmė prekiauti savo pasais.
Pasirašo geresnes sutartis
Konvejeriu natūralizuojami žaidėjai gavo progą jau kaip europiečiai pasirašyti pelningas sutartis su klubais tų šalių, kuriose dar galioja griežtos krepšininkų kvotų taisyklės.
„Klauskite mano agento”, – nukirto M.Haynesas, Vilniuje paklaustas, kaip jam pavyko prasmukti į Ispanijos lygą.
Gruzijos pasas padėjo 24 metų amerikiečiui pasirašyti sutartį su „Gran Canaria” daug palankesnėmis sąlygomis.
„Nemanau, kad atstovauti šaliai, kuri iš tiesų nėra tavo tėvynė, yra neteisinga. Šią madą paskatino dabar galiojančios taisyklės.
Visos komandos stengiasi jomis pasinaudoti, norėdamos sustiprinti savo sudėtį”, – sakė amerikietis Henry Domercantas, nuo 2005-ųjų atstovaujantis Bosnijos ir Hercegovinos rinktinei.
„Europoje yra natūralizuotų žaidėjų, kurie ilgus metus gina naujosios savo šalies garbę.
Ne visi jie ieško europietiško paso ir jį gavę ateityje tikisi naudos per derybas dėl geresnio kontrakto su klubu”, – „L’Equipe” aiškino „FIBA Europe” vyrų varžybų administratorius Richardas Stokesas, kuris ir FIBA rūpinasi teisiniais krepšininkų pilietybės reikalais.
Siūlys keisti tvarką
Tačiau naujoji Europos krepšinio mada ir kasmet augantis natūralizuotų žaidėjų skaičius patinka toli gražu ne visiems.
Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos krepšinio federacijos po Europos čempionato Lietuvoje ruošiasi pateikti bendrą pasiūlymą, kuris priverstų „FIBA Europe” persvarstyti ir sugriežtinti žaidėjų natūralizavimo taisykles.
Tikrai ne visi Senojo žemyno krepšinio mėgėjai džiaugtųsi, jeigu vieną dieną B.McCalebbas būtų išrinktas naudingiausiu Europos čempionato žaidėju.
Ir ne todėl, kad Naujojo Orleano gete gimęs ir augęs afroamerikietis dar neišmoko galantiškų manierų.
Savo akimis matydami, kaip girtas lyg pėdas Makedonijos rinktinės įžaidėjas Vilniaus klube šlapinasi į viskio taurę, o po to ją kelia prie lūpų, Graikijos ir Prancūzijos žurnalistai tiktai atlaidžiai šypsojosi.
Bet ant Senojo žemyno čempionato garbės pakylos visi europiečiai dar nori matyti tikrus Europos krepšininkus.
