Vienas įtakingiausių Europos krepšinio agentų M.Ražnatovičius - apie veiklos užkulisius, ryšius su Lietuva ir jo sukeltą kainų sprogimą Ukrainoje

Be agentų šiuolaikinis profesionalus sportas neįsivaizduojamas. Garsiausių agentų vardai žinomi visame pasaulyje, o jų įtaka sporto raidai - didžiulė. Kaip ir kitose sporto šakose, krepšinyje agentai sugebėjo tapti neatsiejama rinkos dalimi. Be jų veiklos jau neįmanoma įsivaizduoti paties krepšinio.

Keista, bet Ukrainoje vietos krepšinio agentų veikla neišvystyta. Šalyje dirba tik vienas vietos agentas, turintis oficialią FIBA licenciją. Bet, kaip sakoma, šilta vieta tuščia nebūna. Nišą užėmė užsienio kompanijos, viena pirmųjų - Serbijos „BeoBasket“ . Šios 1995 metais įkurtos agentūros žaidėjai tiesiog užtvindė Ukrainos klubus. Laikui bėgant serbų klientais tapo ir žinomi Ukrainos krepšininkai - Sergejus Liščukas, Viačeslavas Kravcovas ir kiti.

Niekur nedingo ir agentūrai priklausantys užsieniečiai. Jų turi ir „Doneck“, ir Južno „Chimik“, Mariupolio „Azovmaš“ , Lvovo „Politechnika“.

Svetainė iSport.ua kalbėjosi su „BeoBasket“ agentūros vadovu, laikomu vienu įtakingiausiu Europos krepšinio agentu Miodragu „Miško“ Ražnatovičiumi.

- Kaip ir kada prasidėjo jūsų, kaip agento, veikla. Ar turėjote planą tapti agentu, ar tai įvyko savaime?

- Atvirai sakant, nieko panašaus neplanavau. 1991 metais tapau advokatu, o po 4 metų - ir agentu. Kaip juridinių dalykų žinovui, man teko padėti kai kuriems žaidėjams sudarant kontraktus. Man pavyko, todėl sportininkai kreipdavosi vis dažniau. Taip mano veiklos akcentai pakrypo į krepšinį. Mane tai nustebino. Žaidėjai į mane kreipdavosi ir tada, kai juos reikėdavo apginti juridiškai. Daugelis mane pažinojo dar nuo tų laikų, kai pats žaidžiau krepšinį. Mano sportinė karjera truko apie 20 metų.

- Papasakokite apie savo pirmuosius klientus. Ar tie žaidėjai apskritai suprato agentų būtinybę?

- Mano pirmuoju klientu tapo Branko Sindželičius, neseniai baigęs karjerą Prancūzijoje. Jis žaidė žinomuose šios šalies klubuose. Žinoma, tuo metu žaidėjai nesuprato, kodėl jiems reikalingas agentas. Tiesą sakant, aš ir pats nežinojau, ką konkrečiai turi daryti agentas, kaip veikia visa sistema (juokiasi).

- Kokios žinios būtiniausios geram agentui? Kokie pagrindiniai sunkumai dirbant su krepšininkais ir klubais?

- Esu įsitikinęs, kad geras krepšinio agentas turi suprasti ir krepšinį, ir verslą. Žinoma, man labai padėjo įstatyminės bazės žinios. Galbūt esu savotiškai vienintelis žmogus, taip išsamiai išmanantis ir su sportu susijusius įstatymus, ir patį krepšinį.

Sudėtingiausia darbo dalis - įtikinti klubą suteikti darbą vienam ar kitam žaidėjui. O vėliau įtikinti klubą investuoti į tai pinigus. Tuo pat metu turiu įkalbėti ir savo klientą, kad šis priimtų klubo siūlomas sąlygas. Turime atsižvelgti į sudėtingas sąlygas rinkoje. Žodžiu, sėkmės raktas - sugebėjimas įtikinti.

- Jūsų kompanija „BeoBasket“ - didžiausia ir svarbiausia Europoje. Tuo tarpu dauguma agentų įpratę dirbti pavieniui. Tačiau žiūrint tai, kiek daug klientų turite, vienam spėti būtų tiesiog neįmanoma. Labai daug kas priklauso nuo darbuotojų komandos. Pagal kokius kriterijus rinkote savo bendradarbius?

- Mes turime 8 etatinius darbuotojus ir daugybę partnerių užsienyje. Visus juos pažįstu jau ne vienerius metus. Jie turi savo verslus - tai labai svarbu.

- Kokia „BeoBasket“ kompanijos struktūra. Ar nėra sudėtinga dirbti su tokia gausybe žaidėjų ir trenerių? Kuo „BeoBasket“ skiriasi nuo kitų kompanijų rinkoje?

- Žinoma, tai nėra lengva, nes kasdien, kiekvieną minutę susiduri su kokiomis nors problemomis. Kai atstovauji 150 žaidėjų interesus, nuolat kuriam nors iš jų iškyla nesusipratimų, klausimų, bėdų. Kita vertus, aš prie to jau įpratęs. Mūsų darbuotojų komanda išsiskiria energijos kiekiu, kurią įdedame į savo veiklą. Man iš tiesu patinka dirbti agentu, nes šioje srityje man nėra neįmanomų dalykų.

Svarbiu aspektu tapo mūsų bendradarbių tinklo platumas. Tradiciškai stiprūs agentai dirba Italijoje ir Ispanijoje, bet Rytų Europoje jie silpni.

7-8 mūsų žaidėjai rungtyniauja Ispanijoje, 15 - Italijoje, daugiau nei 10 Prancūzijoje, tačiau net 20 Turkijoje, daugiau nei 10 - Rusijoje, panašiai tiek - Ukrainoje. Dabar mūsų klientai žaidžia Kazachstane, Lietuvoje ir netgi Irane.

Мes - visur, todėl su mūsų kompanija žaidėjai turi daugiau šansų gauti darbą, nei kreipdamiesi į kitas agentūras. Matyt, tai yra viena priežasčių, kodėl žaidėjai kreipiasi į mus.

- Mirza Teletovičius, Duško Savanovičius, Vassilis Spanoulis ir kitos Europos krepšinio žvaigždės yra jūsų klientai. Ar lengva bendradarbiauti su tokio kalibro žaidėjais? Kokius reikalavimus jie kelia?

- Pasakyčiau, kad darbas su tokiais vaikinais - pats lengviausias. Jie - normalūs žmonės. Su jais mes esame labiau draugai nei verslo partneriai. Su jais dirbame apie 10 metų ir per tą laiką jokių specialių reikalavimų nesu girdėjęs. Tiesa, aš pats suinteresuotas suteikti jiems aukščiausio lygio sąlygas, nes jie to nusipelno. Tad išeitų, kad mes visada viską darome idealiai, ypač kalbant apie finansines sąlygas (juokiasi).

- Įsivaizduokime situaciją: jūsų kliento labai nori vienas ar kitas klubas, bet jūs suprantate, kad jam ta komanda visiškai netinka (ieško kito stiliaus žaidėjo, yra problemų dėl mentaliteto). Ar tokiose situacijose jūs atvirai aptariate problemas su klubu ir atkalbate nuo pirkinio, ar atvirkščiai - skubate pasirašyti pelningą sutartį?

- Atvirai sakant, manęs visiškai nejaudina, ką apie tokią situaciją galvoja klubas. Jeigu man atrodo, kad žaidėjas nebus sėkmingas toje komandoje, sandoris nevyksta. Kaip ir minėjau, mūsų stiprybė ta, kad turime ryšių visoje Europoje. Todėl mes neatsiduriame situacijoje, kai turime griebti pirmą pasitaikusią sutartį. Galime rasti ir kitą, tinkamesnį klubą.

- Daugelis trenerių ir klubų vadovų iki šiol yra įsitikinę, kad agentai - nereikalinga krepšinio visuomenės dalis. Esą juos domina tik pelnas, net jeigu nepamatuotu žingsniu gali sugriauti žaidėjo karjerą.

- Iš esmės, tai - netiesa, nors čia - kaip ir visur: yra gerų žmonių ir blogų. Taip, yra keletas vyrukų, kurie nežino agentų verslo taisyklių ir elgiasi taip, kaip papasakojote. Bet kalbant apie mane, aš visada stengiuosi pagerinti žaidėjo sąlygas.

- Ar agentai turi alternatyvių uždarbio šaltinių, neskaitant jiems priklausančių procentų nuo sandorio?

- Mes turime tik tuos procentus. Krepšinyje viskas yra aišku. Klubas mums moka 10 proc. nuo sandorio vertės. Tais procentais mes dalinamės su vietiniais savo partneriais. Negauname - 11 ar 9 proc. Visada - 10.

- Ar yra buvę taip, kad jūs pats atsisakote bendradarbiauti su vienu ar kitu žaidėju arba klubu?

- Pasitaiko, pavyzdžiui, jei klubo reputacija yra bloga. Jeigu klubas nevykdo sutarčių sąlygų. Dėl žaidėjų, aš fiziškai negaliu padėti visiems, todėl renkuosi tik tam tikro lygio krepšininkus.

- Koks jūsų sandoris buvo pirmasis Ukrainos rinkoje?

- Ukrainoje dirbu apie 10-metį. Manau, kad padėjau ukrainietiškam krepšiniui išaugti finansiškai. Pamenu, tais laikais didžiausias sezono uždarbis krepšininkui Ukrainoje vos siekė 100 tūkst. JAV dolerių. O man pavyko savo klientui Nikolai Bulatovičiui parūpinti 250 tūkst. dolerių atlyginimą iš „Azovmaš“ klubo.

Tas sandoris labai daug ką pakeitė Ukrainos lygoje. Nuo jo prasidėjo ambicingos lenktynės tarp „Azovmaš“ ir „Kiyv“ klubų. O aš tose varžytuvėse dalyvavau iš vidaus. Iš vienos pusės padėjau įsidarbinti Khalidui El-Aminui ir Kenanui Bajramovičiui (vėliau žaidusiems Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube. - red.), iš kitos - Ratko Vardai (buvusiam „Žalgirio“ „centrui“), Dušanui Kečmanui ir kitiems. Bet kuriuo atveju, Ukrainos rinka mums - viena svarbiausių.

- Dirbate su daugeliu Ukrainos klubų. Su kuriais jų dirbti lengviausia, kur kyla problemų?

- Maloniausia dirbti su „Doneck“ ir „Kiyv“ klubais. Kartais priekaištaujama, kad Donecke yra per daug mano klientų. Jų nemažai, bet mažiau nei, pavyzdžiui, Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube. Tiesa, šią vasarą ir Mariupolio „Azovmaš“ klube daug kas pasikeitė į gerąją pusę. Klubo sporto direktorius Rolandas Jarutis pasistengė, kad Mariupolio ekipa atitiktų europinius profesionalumo standartus.

lrytas.lt