Ch.Eidsonas: „Ryškiausias karjeros momentas - triumfas su „Lietuvos rytu“ Europos taurėje“

2007 metais į Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą atvykęs Chuckas Eidsonas net nesitikėjo, kad čia pradės kelią į žvaigždes. Puikų žaidimą demonstravęs krepšininkas ėmė dominti stipriausius Europos klubus ir po dvejų metų išvyko į Izraelį. Dabar jis kovoja "Barcelona" gretose, tačiau Lietuvos vicečempionų nepamiršta. Fiba.com žurnalisto paklaustas apie ryškiausią karjeros momentą jis nesuabejojęs ištarė "Lietuvos ryto" pavadinimą.

- Jau senokai keliavote į kitą komandą...

- Visada yra tam tikras periodas, kuomet keiti klubus, tačiau „Barcelona“ man padėjo adaptuotis. Tai gera komanda.

- Ar dar būdamas universitete galvojote apie tokius pasirinkimus ir tokią karjerą?

- Aš nieko nekeisčiau, tačiau kalbant apie gyvenamąją vietą, tai – linksmieji kalneliai. Žaidžiau skirtingose komandose, mačiau skirtingas kultūras. Tai buvo laukinės kelionės. Jos labai svarbios tam, kas esu dabar.

- Ryškiausias karjeros epizodas?

- Be abejonės – triumfas su „Lietuvos rytu“ Europos taurėje. Tai, kad pernai iki pergalės Eurolygoje pritrūko nedaug – viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau keliauti į „Barceloną“. Mes norime laimėti prestižiškiausią Europos trofėjų ir manau, kad čia tam tinkamos sąlygos.

- Praėjusį sezoną „Maccabi“ klube dirbote su vienu geriausiu trenerių Europoje Davidu Blattu, kuris taip pat treniruoja Rusijos rinktinę...

- Pirmiausia tai buvo sunku, nes jis – griežtas vadovas. Tu gali gerai žaisti 39 minutes ir jeigu 40-ąją padarysi nors vieną klaidą, jis bus tuo nepatenkintas. D.Blattas mėgsta, kad viskas butų idealu. Jis – neįtikėtinas taktikas.

- Europoje pasižymite kaip geras žaidėjas gynyboje ir galite kamuolį atimti iš bet kokio puolančio žaidėjo, kuris mėgina jus apeiti...

- Viskas priklauso ne nuo to, ką darau aš, o nuo to, kaip jie žiūri į mane. Manau, kad jie žaisdami su manimi supranta, jog turi būti atsargesni. Vienas dalykų, kuriuo labai didžiuojuosi – gebėjimas atimti kamuolį.

- Ar būtumėte toks žaidėjas, jeigu užuot pasirinkęs universitetą būtumėte keliavęs į profesionalų gretas?

- Apie tai dažnai kalbuosi su tėčiu. Jeigu jis būtų žinojęs, kad pasieksiu tai, kur esu, būtų sutikęs, jog iškart keliaučiau pas profesionalius. Aš nežinau, ar tada buvau pakankamai subrendęs. Manau, kad tai buvo svarbu dėl to, jog iškeliavau iš namų.

- Ar galėjote už Atlanto keliauti anksčiau?

- Turėjau keletą pažįstamų ir greičiausiai galėjau Europoje pasirodyti anksčiau.

- Lietuva, Izraelis, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija – žaidėte tikrai rimtose, krepšinį propaguojančiose šalyse, ypač su „Lietuvos rytu“, „Maccabi“ ir „Barcelona“.

- Nemanau, kad žmonės tai supranta, kol nepakliūna į tokią situaciją. Aš žmonės sakau, kad kalbant apie pajėgių komandų skaičių ir sirgalių būrius, ispanams lygių nėra. Kiekvieną savaitę susiduri su rimtu išbandymu. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl sutikau keliauti į Ispanija. Kartais Lietuvoje varžovus nugalėdavome 50 taškų skirtumu, o tai nėra gerai. Mums reikia rimtų mačų.

- Ar Barselona buvo tokia, kokios ir tikėjotės?

- Man patinka Barselona, tačiau aš ten daug nevaikštinėju, lieku prie stadiono. Kai žmona ir vaikai yra šalia, reikalai geresni.

- Ką jūsų žmona mano apie jūsų pasirinkimus ir apie kalbos barjerus?

- (Šypsosi) Už krepšininko turi ištekėti ypatinga moteris. Kai mano vaikai pagalvoja apie tai, kokios patirties turi, supranta – tai ypatinga. Aš kalbu prancūziškai, o ji mokosi ispanų kalbos.

lrytas.lt